Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-01-18Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
1A-351-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00546-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Teisėja Edita Dambrauskienė Baudž. byla Nr. 1A-351-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-03-1-00546-2012-5) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Astrai Chraminai, nuteistajam R. K., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė R. K. skirta – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių 15 (penkiolikai) dienų. Laisvės atėmimo bausmę R. K. paskirta atlikti pataisos namuose.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), 10-11 būryje, 11-oje gyvenamojoje patalpoje, 2012 m. liepos 11 d. apie 18.45 val., metaliniu strypu sudavė nuteistajam G. P. vieną kartą į galvos sritį, po to parkritusiam ant žemės G. P. sudavė ne mažiau kaip septynis kartus metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas G. P. kraujosruvas dešinio skruosto, dešinio smilkinio srityse, nugaros kairėje, nubrozdinimus kūne, muštines žaizdas viršugalvio srityse, kairėje blauzdoje, padarė G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Skunde R. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad kaltę iš dalies pripažino, jog įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju dėl mobilaus ryšio telefono, jie susistumdė. Susistumdymo metu galėjo 2 kartus suduoti ranka, tačiau nukentėjusiojo nesužalojo. G. P. nuo nuteistojo smūgių nenukrito ir jo gulinčio apeliantas teigia nemušęs nei su rankomis, nei su metaliniu strypu. Kas sumušė nukentėjusįjį tą dieną, apeliantas teigia nežinąs. Nurodo, jog nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė. Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu jokio atviro prisipažinimo savo ranka nerašė. Pasiaiškinime ir atvirame prisipažinime jis pasirašė dėl pareigūno E. B. daromo psichologinio spaudimo. Teismas visų šių aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo, neįvertino, todėl nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nepagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliantas teigia, jog teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir neteisingai įvertino įrodymus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nustatyti surinktų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, apklausė nukentėjusįjį, liudytojus, aiškinosi nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų aplinkybes, tai pat aiškinosi ir nuteistojo parodymų pakeitimo priežastis, ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų aplinkybes. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, teismo patikimais laikyti įrodymai nuosekliai, logiškai tarpusavyje susiję ir atspindi faktinių aplinkybių nuoseklią eigą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog R. K. inkriminuotas kaltinimas įrodytas nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, liudytojo Ž. K. parodymai bei kiti duomenys.

Visų šių asmenų parodymais, o taip pat ir liudytojų V. J., R. L., V. L. parodymais nustatyta ir patvirtinama įvykio vietos ir laiko aplinkybė, tai yra tai, 2012-07-11 pataisos namų 10-11 būryje, 11-ojoje gyvenamojoje patalpoje buvo įvykęs konfliktas tarp nuteistųjų, kurio metu buvo panaudotas įrankis – lazda. Liudytojas V. L. patvirtino, jog budėjimo metu gavo pranešimą, kad 10-11 būriuose išdužo lango stiklas, nuėjęs į įvykio vietą pamatė iš 11-ojo būrio einantį G. P., kurio galva kraujavo, jam organizavo med. pagalbą, patalpoje jokių asmenų nebuvo. Patalpoje matė kraujo dėmes, kruvinus strypus. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai teigė, jog kaltinime nurodyti sužalojimai jam buvo padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, jog jį mušė vienas R. K., kuris ranka ir lazda iš viso sudavė apie 10 smūgių, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis su R. K. tik apsistumdė, o jį su lazdomis sumušė kiti asmenys, kurių negali nurodyti, R. K. gal tik kartą kitą sudavė. Dar vėliau teisme duotus parodymus pakeitė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog jį mušė R. K., kas mušė iš nugaros, nematė, neprisimena, ar buvo kitų asmenų. Kodėl teisme posėdžio pradžioje davė priešingus parodymus, atsisakė paaiškinti. Nors nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, keitė parodymus, tačiau, atsižvelgiant į konflikto vietą, į tai, kad abu konflikto dalyviai atlieka bausmę, o jų tarpusavio santykius bei santykius su teisėsauga gali lemti paprastai laisvės atėmimo vietose galiojanti nuteistųjų subkultūra, jos taisyklės ir tradicijos, tai, kad nukentėjusysis pakeitė parodymus nėra absoliuti sąlyga jo parodymus laikyti nepatikimais. Šių duomenų patikimumas įvertintas juos lyginant ir gretinant su kitų asmenų parodymais- liudytojo Ž. K. parodymais, o taip pat ir įvertinus paties R. K. parodymus, jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu davimo aplinkybes.

Liudytojas Ž. K., kuris apklausė ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusįjį, parodė, jog nukentėjusiajam joks spaudimas nebuvo daromas, jis pats davė parodymus ir pasirašė protokole. G. P. patvirtino, jog liudytojo apklausos protokole yra jo žodžiais surašyta, kad protokolą perskaitė bei jo parašas. Kadangi šie žodžiai rašyti ranka, nėra pagrindo abejoti Ž. K. parodymais apie šių parodymų davimo aplinkybes. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių nukentėjusiojo motyvą apkalbėti nuteistąjį. Liudytojas Ž. K. patvirtino, jog nebuvo daromas joks spaudimas apklausiant ir kaltinamąjį R. K.. Jo apklausoje dalyvavo advokatas, jis kaltę pripažino, pripažino, kad mušė su lazda nukentėjusįjį, bet sakė, jog dėl to nesigaili. R. K. grasinama nebuvo, jis parodymus perskaitė. Nors R. K. teigia, jog jis tokius parodymus davė, nes jam buvo žadama, kad bus susitaikymas, tačiau apie jokį susitaikymą, atsiprašymą ikiteisminio tyrimo metu R. K. net nekalbėjo, priešingai, parodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau nesigaili. R. K. savo ranka ir parašu, dalyvaujant advokatui, patvirtino, jog protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Taip pat pažymėtina, jog vertinant šias aplinkybes, atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde R. K. pripažįsta vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis. Pripažįsta, jog susistumdė, kad galėjo suduoti du smūgius, tačiau neigia, jog padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Tačiau jau aptartais nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada bei jo paaiškinimais teisme, o taip pat ir liudytojo V. L. parodymais nustatyta, jog visi sužalojimai padaryti būtent šio konflikto metu, nes V. L. iš karto po įvykio matė kruvina galva nukentėjusįjį, kuriam buvo organizuota medicininė pagalba, jam svaigo galva, kas patvirtina ne tik išorinius sužalojimus, bet ir tai, kad buvo smūgiuota į galvą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog teismas pagrįstai nustatė, kad R. K. padarė kaltinime inkriminuotus veiksmus kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, tai yra jis strypu sudavė nuteistajam G. P. vieną kartą į galvos sritį, po to parkritusiam ant žemės G. P. sudavė ne mažiau septynis kartus strypu į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra suprato savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gal kilti įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymo pasekmės, tačiau šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų atsiradimo. Nuteistojo veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir pavojingumą - ne kartą teistas, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, naują smurtinį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, baustas drausmine tvarka; veikos pavojingumą – tyčinis smurtinis nesunkus nusikaltimas; tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir nepažeisdamas BK 56 str. 1 d., 61 str. nuostatų pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad naują veiką nuteistasis padarė būdamas net keletą kartų anksčiau teistas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, bausmės vykdymo metu, aukštesniojo teismo nuomone, teismas pagrįstai naujai skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžiu paskirtąja ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skyrė – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių ir 15 dienų.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n utaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Jurgis KiškisAlgirdas Remeika