Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1971 m. kovo 20 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas :

1) 1989-03-21 Kelmės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 1 d., 98 sr. 3 d., 250 str. 1 d. pataisos darbais 2 m.;

2) 1993-10-28 Telšių raj. apyl. teismo pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m.;

3) 1997-03-06 Plungės raj. apyl. teismo pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m. ;

4) 1998-09-22 Telšių raj. apyl. teismo pagal BK 271 str. 2d., 3 d. laisvės atėmimu 7 m.;

5) 2001-03-01 Radviliškio raj. apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.;

6) 2002-05-23 Telšių raj. apyl. teismo pagal BK 271 str. 2d., 3 d., laisvės atėmimu 4 m.;

7) 2002-07-30 Kelmės raj. apyl. teismo pagal BK 278 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. ;

8) 2004-08-12 Šiaulių raj. apyl. teismo pagal 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

9) 2008-09-04 Kelmės raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., 2011-06-16 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 m. 4 mėn. 21 d. bausmės;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2011 m. liepos 11-12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išėmęs lango stiklą ir išlaužęs duris, įsibrovė į patalpą, t. y. A. S. priklausantį namą, ir iš jo pagrobė svetimą turtą, t. y. A. S. priklausantį elektrinį gręžtuvą MAKITA 900 litų vertės ir mobiliojo ryšio telefoną VODAFONE 100 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai 1000 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino, duoti paaiškinimus atsisakė, į pateiktus klausimus atsakydamas nurodė, kad išėmęs lango stiklą, įlindo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo vidaus nieko nevogė. Namas priklausė jo mirusiai motinai A. L., jis palikimo nesusitvarkė, įsibraudamas į namą nežinojo, kam namas priklauso, tačiau mano, kad jis, kaip ir jo sesuo A. S., turi tokias pat teises į motinos turtą. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pavogęs grąžtą ir mobiliojo ryšio telefoną, nes išsigando pareigūnų grasinimų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji paveldėjo iš savo mirusios motinos A. L.. Name pastoviai ji negyvena, šiuo metu jį remontuoja, R. A. – ne jos brolis, ji su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, R. A. šiame name nebuvo leidusi gyventi. 2011 m. liepos 7 d. su šeima atvykusi į sodybą rado išimtą kambario langą. Jos sutuoktinis namo viduje, už durų pasislėpusį, rado, kaip ji iš pasakojimų supratusi, R. A.. Jos sutuoktiniui pasiūlius vykti į policiją ir viską išsiaiškinti, vyriškis pabėgo. Jie, kelias dienas praleidę sodyboje, išvyko į namus. Liepos 12 d. policijos pareigūnas T. G. paskambinęs jai pranešė, kad į jos namą vėl įsibrauta, nes išimtas lango stiklas. Tą pačią dieną ji, atvykusi į sodybą, pamatė, kad vėl išimtas langas ir išlaužta kambario durų spyna. Viduje pasigedo elektrinio smūginio grąžto MAKITA su dėže įvairių priedų, kuriuos įvertina 900 litų. Kambaryje pasigedo mobiliojo ryšio telefono VADAFONE 100 litų vertės su SIM kortele, kurį buvo palikusi jos dukra. Sulaužytą spyną ji vertina 50 litų. Nusikaltimu jai padaryta 1050 litų žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (b.l. 162-168), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 105-107) matyti, kad A. L. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą paveldėjo jos dukra A. S..

Įvykio vietos apžiūros metu 2011 m. liepos 19 d., po įvykdytos vagystės, apžiūrėjus A. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), rasti įsilaužimo pėdsakai – išlaužta kambario durų spyna, staktoje matyti laužimo žymės, išimtas kambario lango stiklas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos 4 daktiloplokštelės su rankų pirštų pėdsakais nuo lango stiklo ir 5 daktiloplokštelės nuo plastikinio alaus butelio (b.l. 5-8).

Iš specialistų išvadų (b.l. 10-12, 152-155) matyti, kad atikus pirštų antspaudų, rastų įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, kad šie rankos pirštų pėdsakai palikti R. A. dešinės rankos smiliaus ir didžiuoju pirštais.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. A. neteisėtai, išdauždamas lango stiklą ir išplėšdamas durų užraktą, pateko į svetimas, A. S. priklausančias patalpas, pasisavino ten rastus svetimus daiktus, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., sudėtis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant R. A. įtariamuoju (b.l. 34), jis prisipažino įvykdęs vagystę. Jis paaiškino, kad nežinodamas, kam priklauso gyvenamasis namas, anksčiau priklausęs jo motinai, išėmęs lango stiklą, apsigyveno jame, tačiau kažkokie žmonės jį išvarę. Po kelių dienų sugrįžo prie to namo, išėmęs lango stiklą, kuris beimant sudužęs, įlindo į namo vidų, išlaužė kambario, kuriame buvo grąžtas, durų spyną, paėmė grąžtą ir mobiliojo ryšio telefoną, lauk išlindo per tą patį langą, pavogtus daiktus pardavė Kelmės turguje nepažįstamam žmogui. Įtariamojo apklausos metu dalyvavo advokatas, todėl kaltinamojo paaiškinimas, kad jo prisipažinimas buvo kažkokiu neteisėtu būdu išgautas ar kitaip jis būtų paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra akivaizdžiai išgalvotas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. A. ne kartą buvo teistas už analogiškas veikas, iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, todėl manyti, kad jis nesupratęs ikiteisminio tyrimo metu duodamų parodymų apie įvykdytą nusikalstamą veiką pasekmių, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nukentėjusiosios nurodytos pagrobtų daiktų kainos, sugadintos spynos vertė reali, todėl nukentėjusios 1050 litų civilinis ieškinys (b.l. 19), kurį ji palaikė teisiamojo posėdžio metu, tenkintinas pilnumoje.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. A. teisiamas dešimtą kartą, įvykdė apysunkį nusikaltimą, turi aštuonis neišnykusius teistumus už analogiškas veikas, tokiu būdu jo įvykdyti tyčiniai nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). R. A. daug kartų teistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, nusikalto lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos metu, nusikaltimu padarytų nuostolių neatlygino, kaltu neprisipažino. Įvertinus nusikaltimo aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad, nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Atsižvelgiant į didelį nusikaltimų skaičių, ankstesnes bausmes, kurias atlikęs kaltinamasis išvadų nepadarė, jam skirtina gana griežta, vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 178 str. 2 d. sankcijoje. BK 64 str. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su neatliktos bausmės, paskirtos 2008 m. rugsėjo 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi (b.l. 51).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2008-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011 m. gruodžio 29 d., į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. palikti suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnumoje. Priteisti iš R. A. A. S. 1050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.