- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-191-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37274-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Nukentėjusiosios K. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. S. 223,02 eurai turtinei ir 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš A. S. 500 eurų K. R. atstovavimo išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteista už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 10 val., bendro naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), atidariusi savo buto (duomenys neskelbtini) duris, apipylė K. R. veidą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu skysčiu, padarydama nukentėjusiajai K. R. I laipsnio cheminį abiejų akių obuolių junginių ir ragenų nudegimą, cheminį kaktos srities, nosies srities, dešinio skruosto nudegimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. R. sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas A. S. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir ją išteisinti bei atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus.
3.1. Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti jos atžvilgiu objektyvus, išsamiai išanalizuoti visus byloje esančius įrodymus ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas išimtinai vertino tik kaltinimo pateiktus įrodymus, visiškai neaptardamas A. S. teisinančių įrodymų.
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento kategoriškai tvirtino, kad jokios nusikalstamos veikos ji neįvykdė. Apeliantės nuomone, tai patvirtina visa bylos medžiaga, kurios analizės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatliko. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje iš esmės yra perrašytas kaltinamasis aktas, visiškai neaptariant ir neanalizuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Teismas apeliantę pripažino kalta, įvykdžius nusikaltimą, kurio ji nepadarė ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių A. S. kaltę. Teismas laikė nustatytu, kad A. S. pareikštas kaltinimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo K. R. pasitvirtino, tačiau nuosprendyje nesugebėjo pagrįsti šių tariamai atliktų veiksmų įrodymais, savo išvadas grindė tik vidiniu įsitikinimu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiosios duotus parodymus paneigia vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kad joks skystis ant jos užpiltas nebuvo. Prasivėrus durims, K. R. liko už jų, todėl ji neturėjo jokios galimybės matyti, kas šias duris pradarė. Byloje neginčytinai nustatyta, kad skystį turėjo pati nukentėjusioji, ji jį pylė ant apeliantės automobilio, vėliau ant lango, todėl akivaizdu, kad šiuo skysčiu netyčia galėjo perbraukti per akis, o būdama bloguose santykiuose su apeliante ta situacija pasinaudojo ir apkalbėjo A. S.. Nukentėjusioji K. R. žinojo, kad bendro naudojimo koridorius yra filmuojamas, todėl ir suvaidino prieš kameras, klausdama, kuo mane apipylei, nors jokiais veiksmais neparodo, kad būtų buvusi apipilta ir vaizdo įraše nesimato jokio pylimo. Vertindamas įrašą, teismas fantazavo ir nurodė aplinkybes, kurių vaizdo įraše nėra. Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad prie durų buvo apeliantės dukra ir sūnus, kurie filmavo nukentėjusiąją, tačiau kadangi nei A. S. dukra, nei anūkas nebuvo apklausti, laikytina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad apeliantė įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
3.3. Apeliantė A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi tik K. R. duotais parodymais bei vaizdo įrašais, kuriuos į bylą pateikė K. R. ir A. S., taip pat teismo ekspertizės aktu Nr. EKG 17/2019(02). Visiškai nevertino tos aplinkybės, kad vaizdo įraše nesimato jokio skysčio, kuriuo būtų apipilamas K. R. veidas ar pati nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta koks tai buvo skystis. Visi A. S. kaltinantys įrodymai yra nepatvirtintos prielaidos. K. R. sąmoningai sudarė įspūdį, jog ją A. S. apipylė nežinomu skysčiu, žinodama, kad ji yra filmuojama. Todėl toks vaizdo įrašo interpretavimas nuosprendyje, negali būti vertintinas tinkamu įrodymu A. S. nusikalstamai veikai nustatyti.
3.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais - BPK 301 straipsnio 2 dalis.
3.5. Nuteistoji A. S. nesutinka su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, jog visų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad ji sužalojo K. R. ir tai ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes pildama neaiškios kilmės skystį ant K. R., ji suvokė, kad tokiu būdu gali sutrikdyti jos sveikatą ir to siekė, tačiau tokios aplinkybės, apeliantės nuomone, byloje nėra nustatytos. Be to, teismas visiškai nevertino liudytojo A. S. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad niekas K. R. nenustatytu skysčiu neapipylė. K. R. nuolatos elgiasi agresyviai, nuolatos vartoja necenzūrinius žodžius, yra konfliktiška, taip pat elgėsi ir įvykio dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 4 d., priėjusi prie A. S. ir A. S. buto (duomenys neskelbtini) durų jas daužė kojomis, apipylė mašiną nenustatytu skysčiu, tačiau ir šie A. S. teisinantys parodymai, nuosprendyje liko neįvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo A. S. parodymus vertino, kaip siekimą išvengti atsakomybės, kadangi A. S. sakė tiesą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jos parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys objektyviai tiesai bei vaizdo įrašui.
3.7. Skunde nurodoma, kad K. R. teisminio proceso metu teikė prašymą A. S. veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal teismo medicinos specialisto P. Petreikio išvadą jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, byloje skyrė teismo medicinos ekspertizę, kurią atlikus gautas teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKG 17/2019(02) patvirtinantis, kad K. R. sveikata sutrikdyta nežymiai ir, kad kairės akies regos aštrumo sumažėjimas nėra susijęs su 2018 m. rugpjūčio 4 d. padarytais sužalojimais. Kvalifikuodamas A. S. veiksmus, teismas rėmėsi teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG 17/2019(02), o ne teismo medicinos konsultacine specialisto P. Petreikio išvada, kadangi ekspertizės aktas yra kolegialiai priimtas sprendimas, patvirtintas vyresniojo teismo medicinos eksperto S. M. ir specialistės gydytojos oftalmologės E. P., ekspertizė atlikta įvertinus visus medicininių dokumentų duomenis. Darytina išvada, kad K. R. yra nesąžininga, stengdamasi apeliantę apkaltinti nebūtais dalykais.
3.8. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino kaip teisingus nukentėjusiosios parodymus, visiškai nevertindamas byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų, todėl jie turi būti įvertinti kaip nepatikimi, tuo labiau, kad juos paneigia ir vaizdo medžiaga, ir tai, jog K. R. su nukentėjusiąją yra bloguose santykiuose. Nuosprendyje A. S. kaltė yra grindžiama nukentėjusiosios parodymais, nors jie yra prieštaringi ir tai draudžia BPK 301 straipsnio 2 dalis - apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais.
3.9. Byloje patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą neabejotinai apkaltinti A. S. jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, nėra. Nuteistajai ir nukentėjusiajai skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, esant priešiškiems jų tarpusavio santykiams, abejotiniems nukentėjusiosios parodymams ir byloje nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų nuteistosios kaltę patvirtinančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog A. S. atliko jai kaltinime nurodytus veiksmus ir taip padarė nusikalstamas veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
3.10. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad K. R. parodymai yra nepatikimi ir ikiteisminio tyrimo metu ji A. S. apkalbėjo. K. R. jau ankščiau, t. y. 2019 m. gegužės mėnesį elgėsi chuliganiškai A. S. ir A. S. atžvilgiu, būdama neblaivi, viešoje vietoje, t. y. gatvėje, girdint pašaliniams asmenims vartojo įžeidžiančius žodžius, elgėsi chuliganiškai, atliko tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, dėl ko buvo pateiktas skundas, dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Tai įrodo K. R. konfliktiškumą ir neadekvatų elgesį. Toks nuosprendis, kuris neatitinka BPK 305 straipsnio nuostatoms, turi būti panaikintas. Skundžiamame nuosprendyje aprašomojoje dalyje nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nenurodyta nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Konfliktai su K. R. vyksta pastoviai, todėl ji yra suinteresuota apkalbėti apeliantę. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Esminių BPK reikalavimų pažeidimų buvimas argumentuojamas tuo, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai viena ir kita įvykių versija pagrįsta bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, loginis įrodymų vertinimas (kaip tai padarė Kauno apylinkės teismas) negali garantuoti objektyvių ir teisingų išvadų, nes teoriškai kiekviena prielaida (tiek teismo, tiek A. S.) yra galima. Dėl to analizuojant byloje esančius duomenis, ypatingą dėmesį būtina atkreipti į pateiktų detalių loginę seką, nes neatmestina, kad net vienos detalės ar aplinkybės paneigimas gali sugriauti visą loginę konstrukciją.
3.11. Skundžiamas nuosprendis priimtas nekreipiant dėmesio į A. S. teisinančius įrodymus šioje byloje. Teismas, pripažindamas A. S. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnį, 276 straipsnio 4 dalį, 301 straipsnį, nes selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti. Teismas nenurodo jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog A. S. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. A. S. nuo pat pradžios tvirtino faktą, kad neįvykdė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis A. S. atžvilgiu, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstas duomenimis, dėl kurių objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių, kurių negalint pašalinti, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl, darytina išvada, kad teismo nuosprendis A. S. atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, šio teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, sutrukdę tinkamai įvertinti bylos aplinkybes bei lėmę teismo nuosprendžio panaikinimą ir naujo nuosprendžio priėmimą BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl teismo nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir A. S. turi būti išteisinta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. R. prašo nuteistosios A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai, turi visus konkrečius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistosios A. S. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino. Pripažindamas A. S. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigia nuteistoji, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. S. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimo bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistosios kaltės.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąją A. S., nukentėjusiąją K. R., liudytojus A. S. ir L. M., ekspertus Z. M. ir Paulių Petreikį, tyrė byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas tyrė ir analizavo tiek A. S. teisinančius, tiek ir ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymus, tarp jų ir kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, ekspertų parodymus, specialisto išvadų, vaizdo ir garso įrašuose esančių duomenų bei kitų įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. S. kaltę, taip pat aptarė jos gynybinę versiją, kad nukentėjusioji K. R. pati galėjo užsipilti neaiškiu skysčiu ir pasidaryti jai nustatytus sužalojimus, nes ji pylė neaiškios kilmės skystį ant A. S. lango, taip pat versiją, jog nukentėjusioji negalėjo matyti kas stovi už durų, nes durys atsidarė nepilnai ir motyvuotai ją atmetė.
9. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nukentėjusiosios K. R. parodymai yra nepatikimi, o ikiteisminio tyrimo metu ji apkalbėjo nuteistąją A. S.. Pabrėžtina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, kurie kartu su kitais byloje surinktais ir pirmiau aptartais įrodymais sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji K. R. parodė, jog pasibeldus į kaimynų duris, už durų išgirdo kaimynės balsą „aš kai atidarysiu, tu daugiau nieko nebenorėsi“. Duris atidarė abu kaimynai, t. y. A. S. ir A. S., bet arčiau durų stovėjo kaimynė, o jos vyras tolėliau. Durys buvo atidarytos nepilnai, buvo greitas atidarymas, staigus judesys ir vėl uždarymas, po ko ji pajautė, kad jos veidas šlapias (2 t., b. l. 47). Šiuos jos parodymus patvirtina ir liudytojos L. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Nors ši liudytoja įvykio betarpiškai nematė, tačiau ji patvirtino, kad 2018-08-04 nukentėjusioji į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių kreipėsi dėl akių dirginimo ir nurodė, kad jos veidą kaimynai apipylė neaiškiu skysčiu.. Be to, liudytoja L. M. nurodė, kad nukentėjusiajai R. buvo nustatytas I-ojo laipsnio nudegimas (1 t., b. l. 39-40), ką patvirtina ir byloje esantis specialisto išvada (1 t., b. l. 77-78). Todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje objektyviai tiesai yra artimesni būtent nukentėjusiosios parodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp nuteistosios A. S. bei jos sutuoktino A. S. ir nukentėjusiosios K. R. yra įtempti ir konfliktiški santykiai, kaimynystėje gyvenantys asmenys vieni kitų atžvilgiu vartoja įžeidžiančius žodžius, elgiasi chuliganiškai, iškilusių problemų nesugeba išspręsti civilizuotai, tačiau tai niekaip nepateisina nuteistosios A. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusios K. R. atžvilgiu, o tuo pačiu ir nepatvirtina nuteistosios argumento dėl nukentėjusiosios siekio ją apkalbėti.
10. Skunde nuteistoji teigia, kad byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo A. S. parodymų, kad ant nukentėjusiosios K. R. skysčio niekas nepylė, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji A. S. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtina, jog byloje esantis vaizdo įrašas paneigia nukentėjusiosios K. R. parodymus, jog joks skystis ant jos nebuvo piltas, prasivėrus durims K. R. liko už jų, todėl ji neturėjo jokios galimybės matyti kas šias duris atidarė, be to teigia, kad skystį turėjo pati nukentėjusioji, ji jį pylė ant apeliantės automobilio, vėliau ant lango, todėl akivaizdu, kad šiuo skysčiu netyčia galėjo perbraukti per akis, o būdama bloguose santykiuose su apeliante ta situacija pasinaudojo ir apkalbėjo A. S.. Tačiau šiuos nuteistosios argumentus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje surinktai medžiagai. Pažymėtina, kad tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119-120), tiek pirmosios instancijos teisme (2 t. b. l. 66) nuteistoji A. S. nurodė, jog buto durų K. R. niekas neatidarė, tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas nuteistosios sutuoktinis A. S. (2 t., b. l. 70), tačiau tai paneigia tiek nukentėjusios (1 t., b. l. 54), tiek pačios nuteistosios (1 t., b. l. 59) pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės sutampa. Iš vaizdo įrašo „(3)ch03“, daryto 2018-08-04 08:45 val., matyti kaip nukentėjusiajai K. R. pabeldus į duris, šios šiek tiek prasiveria, nukentėjusiajai K. R. priėjus arčiau prasiveria daugiau ir staigiai užsidaro. Todėl šis vaizdo įrašas paneigia ne tik nuteistosios nurodytas aplinkybes, jog buto durys nebuvo atidarytos, bet ir tai, kad nukentėjusioji negalėjo matyti kas šias duris atidarė.
11. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog iš vaizdo įrašo nematyti ant nukentėjusiosios K. R. pilamo skysčio, tačiau tai nepaneigia nuteistosios A. S. kaltės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo įrašo „(3)ch03“ matyti, kaip atsidaro nuteistosios A. S. buto durys ir staiga nukentėjusioji nuo jų atsitraukia, papurto galvą, griebia rankomis už durų rankenos ir bando jas atidaryti. Ta pačios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše „nvr_laiptine_main20180804“ (1 t., b. l. 54). Be to, šiame vaizdo įraše užfiksuotas garsas paneigia ir nuteistosios A. S. argumentus, jog buto duris atidarė ne ji, kadangi nukentėjusiajai pasibeldus į duris ir pasakius „prašau atidaryti duris“, pasigirsta moteriškas balsas sakantis „kai atidarysiu, tai nenorėsi daugiau“, po ko seka nukentėjusiosios žodžiai: „negąsdink manęs, sene“. Netrukus prasivėrus buto durims nukentėjusioji sako: „kokio velnio“, staiga nutyla, šiek tiek atsitraukia atgal ir surinka „aaa“, o buto durims vėl užsidarius paklausia: „kuo tu mane apipylei“ bei kreipiasi tiesiogiai nuteistąją: „kuo mane apipylei, sene tu, baidykle“.
12. Nuteistosios argumentas, jog skystį turėjo pati nukentėjusioji, ji jį pylė ant apeliantės automobilio, o vėliau ant lango, todėl šiuo skysčiu pati galėjo netyčia perbraukti sau per akis, o būdama bloguose santykiuose su apeliante šia situacija pasinaudojo, paneigta byloje esančiu vaizdo įrašu. Iš vaizdo rašo „(1)ch01“, daryto 2018-08-04 08:43 val., matyti, kaip nukentėjusioji K. R. išėjusi į kiemą ant automobilio priekinio stiklo kažką padeda, vėliau seka vaizdo įrašas „(3)ch03“, darytas tą pačią dieną 08:44 val., kuriame užfiksuotas vaizdas aptartas anksčiau ir tik tada iš vaizdo įrašo „(5)ch03“, daryto įvykio dieną 08:46 val., matyti, kaip nukentėjusioji K. R. nešina kažkokiu indu išeina į kiemą bei, kaip matyti iš vaizdo įrašo „(6)ch03“, daryto įvykio dieną 08:46 val., jo turiniu apipila nuteistosios A. S. langus. Akivaizdu, jog ši vaizdo įrašais užfiksuotos aplinkybės, išdėstytos chronologine tvarka visiškai paneigia nuteistosios iškeltą versiją, jog specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusioji pasidarė, kai turimu skysčiu apipylė nuteistosios automobilį bei langą, kadangi šie veiksmai sekė jau po konflikto bendroje laiptinėje, todėl aukštesnės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko kaip nuteistosios pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
13. Tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme teikė prašymą A. S. padarytą veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigia nuteistoji, neįrodo, jog nukentėjusioji yra nesąžininga ir stengiasi apkaltinti apeliantę nebūtais dalykais. Prašymas dėl veikos perkvalifikavimo į sunkesnę buvo pateiktas remiantis medicinos eksperto-specialisto Pauliaus Petreiko išvada, kurioje specialistas konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti esančius prieštaravimus. priėmė, nutartį skirti teismo medicinos ekspertizę. Pažymėtina, kad nukentėjusioji turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis). Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymui reikalingos specialiosios žinios, kurių nukentėjusioji neturi ir neprivalo turėti, be to, teikti įrodymus, yra viena iš nukentėjusiojo teisių, numatytų BPK 28 straipsnio 1 dalyje, kuria nukentėjusioji K. R. pasinaudojo pateikdama konsultacinę specialisto išvadą ir, kuria remiantis prašė pakeisti veikos kvalifikavimą.
14. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės ir tėra jos savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistosios iškelta versija yra argumentuotai paneigta tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas A. S. kalta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.