Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. teisinės įmonės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria nutarta perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. teisinės įmonės ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių tinklų naudojimo ir jų eksploatavimo tvarkos nustatymo, mokesčio už jų naudojimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2019 m. rugsėjo 4 d. priimtas ieškovės M. S. teisinės įmonės ieškinys atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių tinklų naudojimo ir jų eksploatavimo tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškiniu teismo prašo: 1) nustatyti teisę Palangos miesto savivaldybės administracijai neterminuotai naudoti ir eksploatuoti M. S. teisinei įmonei nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklų vamzdyną, lietaus kanalizacijos vamzdyną, fekalinės kanalizacijos vamzdyną, reikalingus viešajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti ir teisę iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; 2) nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) bei prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, reikalavimus; 3) priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos M. S. teisinei įmonei 126,52 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamą mokestį, susidedantį iš Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones), fiksuojamą pagal kiekvienų metų II ketvirčio rodiklius (bruto), už naudojimąsi M. S. teisinei įmonei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais. Nustatyti, kad mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2017 m. kovo 29 d. ir mokamus neterminuotai; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Apeliantės teigimu, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo įvertinta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškinys Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams buvo pateiktas remiantis CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinio teismingumo taisykle. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys CPK 31 straipsnio 1 dalies pagrindu yra išimtinai teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. CPK 26 straipsnyje yra numatyta bendroji rūšinio bylos teismingumo taisyklė, pagal kurią visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punktas nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

14. Šioje byloje ieškovė pareiškė šiuos ieškinio reikalavimus: 1) nustatyti teisę atsakovei neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklų vamzdyną, lietaus kanalizacijos vamzdyną, fekalinės kanalizacijos vamzdyną, reikalingus viešajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti ir teisę iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; 2) nustatyti atsakovei pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) bei prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, reikalavimus; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 126,52 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamą mokestį, susidedantį iš Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones), fiksuojamą pagal kiekvienų metų II ketvirčio rodiklius (bruto), už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais. Nustatyti, kad mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokėjimus pradedant nuo 2017 m. kovo 29 d. ir mokamus neterminuotai.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovės pareikšto ieškinio suma yra 50 134,32 Eur. Šią teismo išvadą patvirtina ir pačios ieškovės ieškinyje pateikti skaičiavimai, kuriuose ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimų sumą sudaro 50 134,32 Eur.

16. Esminis argumentas, kuriuo apeliantė grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, yra CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri, apeliantės teigimu, patvirtina, jog nagrinėjama byla yra teisminga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

17. CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostata reglamentuoja teritorinio bylos teismingumo klausimą, t. y. nustato, kuriam Lietuvos Respublikos teismui byla yra teisminga teritoriniu požiūriu. Kartu pažymėtina ir tai, kad CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostata nereglamentuoja civilinės bylos rūšinio teismingumo klausimo, t. y. nenustato, kurios grandies – apylinkės ar apygardos – teismas, turi nagrinėti bylą. Vadinasi, šiuo atveju taikytinos bendrosios CPK 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 1 punkte nustatytos civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, pagal kurias ieškinio sumai esant didesnei nei 40 000 Eur, byla yra teisminga apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla pagal ieškovės ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl skundžiama nutartimi civilinė byla pagrįstai pagal teismingumą perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 33 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.