Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, civilinėje byloje Nr. 2-706-124/2011 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mevex“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – R. S., I. R., V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas UAB „Mevex“ pateikė teismui rašytinį sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas sukelia skirtingus teisinius padarinius (CPK 139, 140 str.). Išsiuntus ieškinio kopiją atsakovui, ieškinį atsiimti galima tik turint ieškovo sutikimą. Teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Tuo tarpu atsisakius ieškinio, byla nutraukiama ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140, 294 str.). Dėl civilinio proceso įstatyme nustatytų skirtingų ieškinio atsiėmimo bei ieškinio atsisakymo teisinių padarinių, nustatyti ir nevienodi reikalavimai ieškovo paduodamiems pareiškimams dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinio atsisakymo, taip pat skirtinga šių pareiškimų nagrinėjimo teisme tvarka. Ieškovas, pareiškimu atsisakydamas ieškinio, turi nurodyti ieškinio atsisakymą pagrindžiančias aplinkybes, kurias vertina teismas. Pagal CPK 111 straipsnio 3 dalį pareiškime dėl atsisakymo ieškinio ieškovas turi nurodyti, jog jam yra žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Tuo tarpu atsiimdamas ieškinį ieškovas neprivalo nurodyti atsiėmimo motyvų. Spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, ieškinį atsiėmus, teismas nesvarsto tokio ieškovo procesinio veiksmo priežasčių, tačiau teismas, vertindamas atsisakymą ieškinio, privalo įsitikinti, ar toks procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Dėl skirtingų atsisakymo ieškinio ir ieškinio atsiėmimo padarinių, skirtingai reglamentuojama ir teisė į apeliaciją dėl teismo atitinkamos nutarties bylą nutraukti ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismo nutartis, kuria įforminamas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukiama, gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Tuo tarpu CPK 139 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą atskiruoju skundu neskundžiama. Ši norma yra specialioji lyginant ją su bendrąja CPK 298 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. nutarties ieškinį palikti nenagrinėtą apskundimo apeliacine tvarka teisė egzistuoja visais atvejais, išskyrus tuomet, kai tokia nutartis priimama dėl to, jog ieškinys yra atsiimamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).

Ieškovo BUAB „Vevira“ ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia buvo paliktas nenagrinėtas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovui jį atsiėmus. Pagal CPK 139 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio atsiėmimas yra įforminamas neskundžiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, yra neskundžiama, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nėra įtvirtintos kitokios taisyklės ir nenumatytas draudimas bankroto administratoriui atsiimti ieškinį. Todėl nutartis dėl ieškinio atsiėmimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 1d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas trečiojo asmens atskirąjį skundą, buvo nenuoseklus ir nutartyje nurodęs, jog ji neskundžiama, nepagrįstai priėmė 2011 m. lapkričio 3 d. gautą trečiojo asmens I. R. atskirąjį skundą dėl 2011 m. spalio 10 d. nutarties. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis procesas, pradėtas pagal trečiojo asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Pastebėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės bankrutavusios įmonės kreditoriams įmonės vardu paduoti netiesioginį ieškinį, jeigu ieškinio nereiškia įmonės bankroto administratorius, taip pat neužkerta kelio bankroto administratoriui paduoti tapatų reikalavimą (CK 6.68 str.).

Atsakovas UAB „Mevex“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti trečiajam asmeniui I. R. maksimalią 20 000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesu. Atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo atskirąjį skundą pateikusiam asmeniui atmestinas, nes nagrinėjamu atveju trečiojo asmens atskirojo skundo padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Be to, įrodymais nepagrįstas atsakovo argumentas, kad trečiajam asmeniui bauda turėtų būti skirta dėl jo siekio pakenkti atsakovui, taip pat dėl siekio apkrauti bylą nereikalingais duomenimis. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą ir nesant prašymo dėl baudos paskyrimo (CPK 95 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties nutraukti.