- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- AN2-139-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00452-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. P.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo nubaustas galutine administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone – 950 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. G. P. buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. vasario 19 d. 22.50 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C200 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (2021 m. vasario 20 d. medicininės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – vartojęs marihuanos). G. P. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę (apsnigtas, slidus kelias), nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Šiais savo veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkto, 14 punkto, 127 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti minėtą 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundas netenkinta ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. P. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta galutinė subendrinta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. P. skundą, konstatavo, kad G. P. 2021 m. vasario 19 d. apie 22.50 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartis priimta, remiantis prieštaringu ir neteisingomis išvadomis sudarytu medicininiu aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis buvo apsvaigęs. Pažymi, kad tiek policijos pareigūnams, tiek teismui paaiškino, jog nei įvykio dieną, nei kelias paras prieš įvykį jis nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl negalėjo būti apsvaigęs. Policijos pareigūnei, atlikusiai tyrimą, jis nurodė ir pripažino, kad marihuaną vartojo prieš savaitę, tai yra savaitgalį prieš eismo įvykį, kuris įvyko penktadienį (2021 m. vasario 19 d.). Medicininiame akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jo šlapime rasta marihuanos, aukštas kraujospūdis, eidamas tiesiai svyruoja, mėto pėdas, prašomas sudurti smilių su smiliu, smilius suveda į smilkinius, vokų virpėjimas, atliekant Tašeno bandymą pradeda mirkčioti, nuotaika pakili, inicijuoja pokalbį, data pasakoma pasižiūrėjus į telefoną, epizodiškai kartoja nesuprantantis klausimų, užduotis pradeda daryti nebaigus sakyti instrukcijos. Tačiau šios išvados, apelianto nuomone, yra prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, padarytos neįvertinus visų aplinkybių. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju jo normalus gyvenime elgesys, bendravimo būdas ir sveikatos ypatumai buvo nepagrįstai prilyginti apsvaigimui.
4.2. Apelianto teigimu, apklausiamas teisme jis nurodė, jog aukštas kraujo spaudimas yra normalus jo sveikatos požymis. Visada pas gydytoją matuojant kraujo spaudimą jis yra panašaus dydžio, tai yra aukštas ir tai yra jo sveikatos normali būsena. Susijaudinus jo kalba tampa nerišli, kartais mikčioja, taip nutiko ir teismo posėdyje. Todėl nurodymas, kad jo nerišli kalba, esant susijaudinus apžiūros metu, gali būti apsvaigimo požymis, taip pat yra nepagrįstas. Apelianto tvirtinimu, jis bendraudamas su svetimais žmonėmis nemaloniose situacijose nežiūri į akis, toks jo elgesys susijęs su jo būdu, o ne su galimu apsvaigimu. Jo bandymai palaikyti pokalbį su apžiūrą atliekančiu specialistu, papildomas paklausimas, norint patikslinti užduotą klausimą ar užduotį, jei netiksliai jį išgirdo ar nesuprato, ko tiksliai norima iš jo, taip pat neturėtų būti laikomi kaip apsvaigimo požymiai. Jo charakterio bruožas, kad dažnai skuba, neišklauso iki galo, taip pat negali būti laikomas apsvaigimu. Teisme jis nurodė, kad nesuprato užduoties dėl „smilgių“ suvedimo, manė, kad žodis „smilgys“ reiškia smilkinius, todėl pradžioje prilietė prie jų. Gydytojai patikslinus užduotį, suprato suklydęs, ir iš karto suvedė smilių į smilių.
4.3. Apeliantui nesuprantama, kaip datos nežinojimas, tiksliau pasakymas tik pažiūrėjus į telefoną, gali būti apsvaigimo požymiu. Jis visuomet tiek laiką, tiek datą gali ir sužino naudojantis elektorininėmis priemonėmis, tą daro nuo vaikystės. Jis neseka, kuri konkrečiai yra mėnesio diena, kadangi viską gali sužinoti pažiūrėjus į telefono ekraną, ir tai turėtų būti normalu XXI amžiuje, o ne laikytina apsvaigimo požymiu. Be to, apžiūra daryta po 24 val., todėl natūralu, kad pasikeitus mėnesio dienai jis pasitikslina ją mobiliajame telefone, kur data yra rodoma ekrane. Dėl vokų virpėjimo, atliekant Tašeno bandymą, ar Nistagmos testo neatlikimo gali tik pakartoti, ką sakė teismui, kad įvykio metu buvo subraižytas jo veidas, vokai, akies obuolys, dėl to jam labai skaudėjo veidą, akis, tad šių užduočių jis negalėjo atlikti. Šias aplinkybes teisme patvirtino tiek policijos pareigūnas, tiek gydytoja, atlikusi apžiūrą, tačiau jos buvo neįvertintos ir nepagrįstai nurodoma, kad tai taip pat yra apsvaigimo požymis.
4.4. Apeliantas pažymi, kad jo apžiūros metu nebuvo paimtas reikiamas kraujo kiekis, tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl paties ako teisingumo ir padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Nepaisant to, jo kraujyje nebuvo rasta marihuanos pėdsakų ir tai patvirtina faktą, kad jis nebuvo apsvaigęs. Apelianto nuomone, net ir 8 ml kraujo mėginio užtektų jame rasti marihuanos, jei jis ją būtų vartojęs iki įvykio parą ar net kelias paras. Tačiau šios aplinkybės taip pat teismo buvo netinkamai įvertintos.
4.5. Apelianto tvirtinimu, teismo posėdžio metu medicinos specialistė ne kartą negalėjo atsakyti į teismo patikslinančius klausimus ar nurodė, kad neturi kompetencijos atsakyti į klausimus, kas taip pat verčia kritiškai vertinti medicininio akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumą. Teismas pateikė gydytojai klausimus, ar atliekant užduotis (pvz. Tašeno bandymą ar Nistagmos testą, bendravimą su gydytoju ir pan.) gauti rezultatai buvo nulemti būtent sužalojimų, emocinės būklės, o ne apsvaigimo, gydytoja nurodė, kad „gali būti“ arba „neturi kompetencijos“. Paklaustas teismo posėdyje policijos pareigūnas nurodė, kad jo (G. P.) toks bendravimas, elgesys galėjo būti ir dėl patirtos avarijos, sužalojimų, emocinės būsenos, o ne dėl apsvaigimo.
4.6. Apeliantas nesutinka, kad medicininėje apžiūroje padaryta išvada, jog tai, kad jis apžiūros metu eidamas tiesiai svyruoja, mėto pėdas, yra apsvaigimo požymis. Nurodo, kad apžiūra vyko naktį, apie 3 val., jis penkias valandas po įvykio buvo tai ligoninėje, tai policijoje, tai vėl ligoninėje, kur buvo atlikta medicininė apžiūra 3-4 val. nakties. Jis yra dirbantis žmogus, keliasi 6 val., o po darbo dienos, kur dirba fizinį darbą, vėlai naktį vyko jo medicininė apžiūra. Taigi liko neįvertinta, kad jis buvo pavargęs ir mieguistas, tai natūrali organizmo reakcija į nuovargį. Be to, prieš atliekant šią apžiūra panašius testus, susijusius su koordinacija, naktį jis atliko ir policijos įstaigoje, tačiau jokių koordinacijos sutrikimų nebuvo nustatyta, tai patvirtino ir policijos pareigūnas teisme. Apelianto nuomone, išvadą, jog jis buvo apsvaigęs, paneigia ir Šultės testas, skirtas įvertinti dėmesingumą, kurio rezultatai buvo normoje. Natūralu, kad esant apsvaigimui žmogus nebūna dėmesingas, todėl tai, kad apžiūros metu nenustatyta, jog jis nedėmesingas, tik patvirtina, kad jis nebuvo apsvaigęs.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. prašo G. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo G. P. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, G. P. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Kaip jau minėta, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, G. P. iš esmės neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Padaręs minėtą administracinį nusižengimą pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P. tiek byloje esančiuose savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apylinkės teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas G. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagrįstumo klausimas. G. P. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodydamas, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas automobilį jis nebuvo apsvaigęs. Todėl apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Nagrinėjamu atveju G. P. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – marihuanos.
9. Apylinkės teismas G. P. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą konstatavo ištyręs ir įvertinęs teisme duotus paties G. P. paaiškinimus, liudytojų G. D., K. R. parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnės K. J. 2021 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kitą rašytinę bylos medžiagą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad G. P. 2021 m. vasario 19 d. apie 22.50 val. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marihuanos). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju medicinos įstaigoje ir nebuvo paimtas pakankamas biologinės terpės – kraujo bandinys, tačiau tai nepaneigia nei šlapimo tyrimo rezultatų, iš kurių matyti, kad paimtame G. P. šlapime rasta marihuanos, nei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių G. P. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktą.
10. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas rėmėsi leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus būtų įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai ar nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens, vairavusio transporto priemonę įvykio metu, apsvaigimas. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Nagrinėjamu atveju pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės K. J. siuntimą, kurio priežastis – apsvaigimui nustatyti, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos gydytoja G. D. atliko G. P. asmens apžiūrą, taip pat buvo paimti G. P. biologinių terpių (šlapimo ir kraujo) bandiniai. Apeliaciniu skundu G. P. ginčija medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, argumentuodamas tuo, kad marihuaną jis vartojo maždaug prieš savaitę iki eismo įvykio, o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti jo elgesio ir sveikatos būklės ypatumai apžiūros metu nepagrįstai prilyginti apsvaigimui.
12. Apygardos teismas pažymi, kad G. P. ginčijamas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju nėra vienintelis įrodymas, nulemiantis išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Šiame medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumą turi būti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktui konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių duomenų pakanka.
Žemesnės instancijos teismas
13. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant G. P. apžiūrą ir vertinant jo asmens būklę, be kita ko, buvo nustatyta, kad G. P. arterinis kraujospūdis 151/80 mmHg, jis tiesiai eidamas svyruoja, mėto kojas, eidamas pėda po pėdos svyruoja, stovėdamas ant vienos kojos svyruoja, prašomas sudurti smilių į smilių, smilius suveda į smilkinius, užsimerkus stebimas vokų virpėjimas, nistagmas žiūrint į šoną, atliekant Tašeno bandymą, žiūrėdamas į tušinuką, pradeda mirkčioti, svyruoti, sako, kad skauda ir tuoj apsiverks, nuotaika pakili, epizodiškai juokiasi atlikdamas užduotis, pats inicijuoja pokalbį, tikslią datą pasako tik išsitraukęs telefoną, epizodiškai kartoja nesuprantantis klausimų, mąstymas stokoja nuoseklumo, tenka perklausti, pasitikslinti atsakymus, mąstymas kiek pagreitėjusio tempo, užduotis pradeda daryti nepabaigus sakyti instrukcijos. Be to, atliekant jo apžiūrą G. P. pats nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. (dieną prieš įvykį) vartojo marihuaną, klausiamas kiekio, teigė vartojęs 0,3. Ištyrus tiriamąją medžiagą (šlapimą ir kraują) ir gavus tyrimo rezultatą, pateikta išvada, kad G. P. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas – marihuaną, yra apsvaigęs ir vairuoti negali.
14. Apklausiama apylinkės teisme medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) užpildžiusi gydytoja G. D. patvirtino akte įrašytų duomenų tikrumą ir nurodė, kad pagal akte nurodytus požymius ir rezultatus, gautus iš laboratorijos, dėl G. P. šlapime rastų medžiagų, ji suformulavo išvadą, kad G. P. buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo. Nors G. P. apeliaciniame skunde nesutinka, kad atliekant jo asmens apžiūrą nustatyti jo sveikatos būklės ypatumai patvirtina, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, kurie rodo apsvaigimo požymius, ir gydytojos G. D. parodymais, jų patikimumu. Apklausiama apylinkės teisme gydytoja aiškiai nurodė, kurie medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti G. P. būklės požymiai rodo, kad asmuo yra apsvaigęs. Aktą surašiusios gydytojos kompetencija apygardos teismui abejonių nekelia.
15. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes ir liudytojos G. D. parodymus patvirtina ir liudytojo K. R. parodymai, kad, bendraujant su G. P. įvykio vietoje, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę, bei policijos pareigūnės K. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad, bendraujant su G. P., jis vengė akių kontakto, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, nes nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei G. P. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų ar gydytojos G. D. šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, tuo labiau, kad liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
16. Apeliaciniame skunde G. P. pažymi, kad jo apžiūros metu nebuvo paimtas reikiamas kraujo kiekis, be to, kraujyje nebuvo rasta marihuanos pėdsakų. Tačiau apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo paimtas pakankamas G. P. biologinės terpės – kraujo bandinys, nesudaro pagrindo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti negaliojančiu ir juo nesiremti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 9.1 punkto nuostatas, būtent šlapimo tyrimas yra būtinas nustatant asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, o apsvaigimo faktas, nesant kraujo tyrimo rezultatų, yra nustatomas kompleksiškai taikant kelis metodus – tai yra terpių tyrimą ir medicininę apžiūrą.
17. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal teismų praktiką vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, o nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą) reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) bylose Nr. 2AT-12-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-21-895/2020). Todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai, jog nagrinėjamu atveju G. P. kraujyje nebuvo rasta marihuanos pėdsakų, nepaneigia jo šlapimo tyrimo rezultatų, iš kurių matyti, kad paimtame G. P. šlapime rasta marihuanos, nei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių G. P. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktą.
18. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai G. P. veiksmuose konstatavo ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtį. Nors G. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta, teigdamas, kad jo asmens būklės požymiai, kurie neatitinka normos, galėjo būti dėl jo susijaudinimo dėl eismo įvykio, dėl sužalojimų, bet ne dėl apsvaigimo, be to, jo apžiūra vyko nakties metu, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia, ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei G. P., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
19. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, G. P. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.