- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-14247-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13561-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- V. D.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2015 m. liepos 19 d., apie 18.40 val., Vilniuje, Ukmergės g. 282, vairuodamas automobilį „Toyota Previa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko saugaus tarpo, kliudė stovintį automobilį „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip V. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Previa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepalikęs saugaus tarpo, kliudęs stovintį automobilį „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. parodė, jog iš esmės buvo taip, jog jam 2015 m. liepos 21 d. paskambino iš policijos ir informavo, kad jis atliko tuos veiksmus, kurie aprašyti byloje, jis kiekvieną darbo dieną važinėja ne su ta mašina, nes turi tarnybinį automobilį, tai iš darbo grįžo namo apžiūrėti, kas yra jo automobiliui, jis nieko tokio nepastebėjo, automobilis ne naujas, ir galinis, ir priekinis „buferiai“ tokie apibraižyti, nepastebėjo, kad būtų šalutinių pažeidimų, nuvažiavo į policiją, ten nufotografavo, jis papasakojo, kaip viskas buvo, tada, kai pradėjo aiškintis, pradėjo atsiminti, jog kiekvieną dieną būna toje vietoje, ten yra prie „Maxima“ parduotuvės, nes šalia gyvena, tai buvo sekmadienis, jis važiuodamas į „Maxima“ iš Baltrušaičio gatvės pusės, pamatė laisvą vietą ir pradėjęs važiuoti, kadangi jo mašina pakankamai didelių gabaritų, pamatė, jog neįvažiuos, buvo įvažiavęs į pusę vietos ir tuomet pamatė, jog jei įvažiuos, tai išlipti negalės, nutarė važiuoti atgal ir pavažiuodamas atgal išvažiavo į Baltrušaičio gatvės pusę, ir nuvažiavo į kitą Maximos pusę, sustojo, apsipirko ir grįžo namo. Kiek jis apmąstė tą situaciją, tai jis galėjo kliudyti tą mašiną stumdamas atgal, išvažiuodamas suko vairą, o žiūrėjo atgal, kadangi ten gatvė, mašinos važiuoja, taigi tokiu atveju jis galėjo kliudyti, jeigu jis ją kliudė, tačiau jis savo mašinoje nepastebėjo, kontakto nejuto, jokio garso negirdėjo, buvo pavakarys, jo mašina didelė, gal dėl to nepajuto. Jeigu būtų pajutęs, tai nebūtų bėgęs iš įvykio vietos. Jis kontaktavo su nukentėjusiu asmeniu. Policijoje matavo pažeidimus, juos sugretino. Kito automobilio pažeidimas pakankamai didelis, o jo tai gal dažai nubrozdinti, bet tai gal jie ir anksčiau ten buvo nubrozdinti, žalą atlygins draudimas, kol kas su juo draudimas nekontaktavo, neprašė atlyginti žalą, policijoje sakė viskas sutampa, tačiau jis apžiūrėjęs savo automobilį, nematė tokių pažeidimų. Jeigu bus pripažintas kaltu, prašo mažiausios bausmės, per 30 metų pirmą kartą į tokį įvykį papuolė, augina nepilnamečius vaikus.
Teismo posėdyje nukentėjusysis A. Š. parodė, jog įvykio dieną atvažiavo į Maximą, pastatė automobilį aikštelėje, išėjo apsipirkti, grįžtant atgal jį sustabdė moteriškė, sakė, kad matė, kaip važiavo automobilis, užkliudė jo mašiną ir nuvažiavo, ji jam padavė lapelį su užsirašytu kito automobilio numeriu, paties fakto gyvai jis nematė. Jo automobilio apgadintos dešinės pusės durelės ir slenkstis, buvo apibraižytos abi durelės viršuje, apdaila ir įlenktas slenkstis, su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo komisariate, kur buvo sugretinimas, toliau su juo draudimo atstovai kontaktavo, pervedė jam 340 eurų kažkur, policininkė sakė, sutampa visi pažeidimai. Minėtos moters kontaktų nepasiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. D. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Iš byloje esančio V. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3). Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo fakto iš esmės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D.. V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sekmadienį, jis važiuodamas į „Maxima“ iš Baltrušaičio gatvės pusės pamatė laisvą vietą ir pradėjęs važiuoti, kadangi jo mašina pakankamai didelių gabaritų, pamatė, jog neįvažiuos, buvo įvažiavęs į pusę vietos ir tuomet pamatė, jog jei įvažiuos, tai išlipti negalės, nutarė važiuoti atgal ir pavažiuodamas atgal išvažiavo į Baltrušaičio gatvės pusę, ir nuvažiavo į kitą „Maxima“ pusę, sustojo, apsipirko ir grįžo namo. Kiek jis apmąstė tą situaciją, tai jis galėjo kliudyti tą mašiną stumdamas atgal, išvažiuodamas suko vairą, o žiūrėjo atgal, kadangi ten gatvė, mašinos važiuoja, taigi tokiu atveju jis galėjo kliudyti, jeigu jis ją kliudė, tačiau jis savo mašinoje nepastebėjo, kontakto nejuto, jokio garso negirdėjo, buvo pavakarys, jo mašina didelė, gal dėl to nepajuto. Jeigu būtų pajutęs, tai nebūtų bėgęs iš įvykio vietos. Tokias pat aplinkybes V. D. nurodė ir 2015 m. liepos 23 d. paaiškinime (b. l. 16). Iš 2015 m. liepos 19 d. A. Š. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2015 m. liepos 19 d., apie 18.30 val. jis atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, Ukmergės g. 282, ties Baltrušaičio g. esančia picerija „Can Can“, su jam priklausančia transporto priemone „Peugeot“. Pasistatė automobilį ir išėjo apsipirkti, užtruko apie 15-20 min. Išėjęs iš parduotuvės ruošėsi važiuoti namo, tačiau pastebėjo, kad jo automobilis apgadintas. Iš „Can Can“ picerijos išėjo moteris, kuri pasakė, kad jo mašiną apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino Toyota (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Tokios aplinkybės nurodomos ir policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnams nuvykus į Ukmergės g. 282, Vilniuje, į juos kreipėsi „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š., kuris paaiškino, jog apie 18.30 val., atvažiavo savo automobiliu, paliko jį stovėti prie prekybos centro „Maxima“, o atėjus apie 18.50 val. rado jį apgadintą, tuo metu į jį kreipėsi moteris, kuri nurodė, jog jo automobilį apgadino kitas automobilis, kurio Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. pranešėjos duomenų neužsirašė (b. l. 8). Aukščiau paminėtas aplinkybes taip pat patvirtina policijos įvykio registro išrašas (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodoma, kad aukščiau paminėtam automobiliui „Peugeot 307“ apgadintos priekinės dešinės pusės durys ir užpakalinės dešinės pusės durys (b. l. 11), liudytojos paliktas raštelis (b. l. 13). Iš Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje ir prie jo pridėtų foto lentelių matyti, jog ant automobilio „Toyota Previa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės buferio matyti neryškūs apgadinimai maždaug ties 0,30 cm ir 0,70 cm, tuo tarpu ant automobilio „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ir galinių durelių matyti žymūs apgadinimai maždaug tarp 0,60 cm ir 0,70 cm, dešinėje pusėje ant arkos matyti neryškus apgadinimas ties 0,30 cm (b. l. 17-20). Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, jog automobilių „Toyota Previa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto metu galėjo būti padaryti tik nežymūs transporto priemonių apgadinimai. Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog V. D., vairuodamas automobilį, važiuodamas nepaliko saugaus tarpo, kliudė kitą transporto priemonę ir ją nežymiai apgadino, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas V. D. nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, administracine tvarka baustas. V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad jis būdamas 2015 m. vasario 6 d. baustas už KET pažeidimus pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad V. D. už administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina sankcijose numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Be to, V. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Previa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepalikęs saugaus tarpo, kliudęs stovintį automobilį „Peugeot 307“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, tuo pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai jo veiksmuose nustatoma administracinio teisės pažeidimo sudėtis (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). V. D. teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, jog nepastebėjo, negirdėjo ir nesuprato kliudęs kitą transporto priemonę, jei būtų supratęs nebūtų pasišalinęs. Tokios aplinkybės nurodytos ir V. D. 2015 m. liepos 23 d. paaiškinime (b. l. 16). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir nustatyti transporto priemonių apgadinimai, kurie savo pobūdžiu yra nežymūs, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galėjo būti nejuntamas. Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog V. D. po pranešimo apie eismo įvykį, atvykęs į policijos įstaigą davė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pažeidimo padarymo metu nesuprato, jog padarė pažeidimą. Teismo posėdžio metu V. D. taip pat nurodė, jog jo automobilis draustas „Kasko“ draudimu ir jei jis būtų pastebėjęs, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, būtų nepasišalinęs. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų šią administracinėn traukiamo V. D. versiją. Pats nukentėjusysis eismo įvykio nematė, jam apie įvykį pasakė moteris, kurios duomenų jis taip pat neturi, taigi nėra galimybės šią moterį apklausti teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. paaiškinimais, o juo labiau spręsti, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl konstatuoja, jog jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį V. D. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
V. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimt penkių eurų (35 Eur) dydžio baudą.
V. D. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.