Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M. (R. M.), trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Informavo, jog nuo 2007 m. su šalys negyvena kaip šeima. 2007 m. ieškovės elgesys ėmė keistis, ji pranešė, kad savo lėšas ji tvarkys pati ir pradėjo slėpti savo pajamas; ėmė kibti prie atsakovo, nebegamino jam valgyti, neskalbdavo rūbų, vengė susitikimų su atsakovo šeima, bei atsisakinėti lytinių santykių, o vakarais, eidama į darbą, pradėjo puoštis. 2007 m. nuosavo namo antrame aukšte atsakovas įsirengė atskirą butą, su atskiru įėjimu, samdė darbininkus, pirko baldus, lovą, skalbimo mašiną ir ten apsigyveno. Mano, jog faktas, kad ieškovė yra teisiama už tyčinį nusikaltimą (už kito asmens sumušimą) patvirtina tai, kad ieškovė turi neigiamų savybių, lėmusių santuokos iširimą. Teigia, kad ieškovės elgesys yra visiškai nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis. Turto sunaikinimas, lytinio gyvenimo atsisakymas, kibimas, savo elgesiu nepakeliamų gyvenimo sąlygų sudarymas buvo esminis, t. y. žymus, turintis didelės reikšmės sutuoktiniams ir tarpusavio santykiams ir įtakojo jų tolesnę eigą, bei lėmė atsakovo išsikėlimą į atskirą butą palėpėje.

Prašo ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip neįrodytą. Sutinka, kad santuoka būtu nutraukta dėl ieškovės kaltės, t.y. ieškovei pažeidus sutuoktinio pareigas, būti lojalia, atsisakius remti sutuoktinį, gerbti, prisidėti prie šeimos ir sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismo prašo pripažinti, kad turtą sutuoktiniai yra pasidalinę nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2007 m.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, paaiškino, kad dirbo globos namuose naktimis; atsakovas autobusų parke taipogi dirbo naktiniu vairuotoju; atsakovas ėmė kaltinti, jog ieškovė turi meilužį, ją mušė; po smurto buvo susitaikę; kad nekiltų kalbų, ieškovė keitė darbo grafikus, kad jai nereikėtų dirbti su atsakovui nepatinkančiu bendradarbiu. Vėliau atsakovas dirbo G., kur daug moterų; nuo įtampos ieškovė 2011 m. sausį gulėjo ligoninėje. Atsakovas 2011 m. kovo pabaigoje pardavė džipą, o po dviejų savaičių ieškovė sužinojo, jog jis turi draugę – apie tai numanė iš jo pasikeitusio elgesio, be to, 2011 balandį jos žentas sakė, jog atsakovas jo prašė nuvežti į tos moters namus; iš 2011-07-16 pokalbio su atsakovo seserimi sužinojo, kad pastaroji apie atsakovo draugę žinojo; ieškovė nuvyko į G. turgavietę, kur dirbo minėta moteris, pripažino, jog konflikto metu ieškovė apipylė ją kava; buvo iškelta privataus kaltinimo byla, kuri dabar nutraukta; ieškovė po įvykio gulėjo ligoninėje, sutuoktinis jos nelankė; vėliau, po pokalbio su atsakovu, su juo susitaikė; dėl tos moters skambučių konfliktų su vyru nekėlė. Kai vyrą ištiko insultas, ieškovė jį slaugė ligoninėje, lydėjo į reabilitaciją. Sužinojo, kad lapkričio mėnesį atsakovas jau turi naują draugę (pirma draugė – M. N., antros duomenų nežino); nuo gruodžio 23 iki gruodžio 27 dienos atsakovas nebuvo namuose; trumpam grįžęs, ieškovę pastūmė. Paaiškino, jog gyvena sūnaus ir dukters name; gavusi pagal lizingo sutartį 5000 Lt kreditą, padarė apdailą, vėliau atsakovas samdė žmogų, pirko laminatą. Nurodė, kad atsakovas 1992 m. buvo koduotas nuo alkoholio vartojimo; buvo sustabdytas neblaivus už vairo. Kartą buvo bandyta ieškovę nustumti nuo kelio, o tos dienos vakare atsakovas klausė, ar suvažinėjo ją mašina; grasino, jog jei ieškovė neišeisianti iš namų, bus blogiau; atsakovas grasino padegti namą, nušauti ir pats nusišauti; yra sakęs, kad reikėjo ne sumušti, o nupjauti galvą, jai į striukės rankovę buvo įdėtas žarsteklis. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos – ieškovė žinojo, kad atsakovas turi meilužę, tačiau po insulto jam atleido; vėliau jis neįleido ieškovės į namus, sakė, jog ji jam netinka, jam reikia kitokių santykių. Teigia, kad ieškovės sveikata sutrikdyta; nurodė, jog atsakovas surengė šventę ir atėjo su kita moterimi švęsti. Norėdama padėti sūnui, kuris įrenginėjo name centrinį šildymą, paėmė kreditą pagal lizingo sutartį. Nurodė, jog nuo 2009 m. birželio atsakovas gaudavo 4000 Lt, o ieškovė – 1000 Lt pajamų; džipą kovo mėnesį pardavė už 10000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių bei jų atstovų paaiškinimais, bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos poskyryje (1 t., b.l. 6-7), santuokoje šalys (duomenys neskelbtini)susilaukė sūnaus V. M., o (duomenys neskelbtini) – dukters R. M. (1 t., b.l. 13-14), kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Kaip kiekviena prezumpcija, taip ir įtvirtintos CK 3.60 straipsnyje gali būti nuginčijamos. Sutuoktinis, kurio kaltė preziumuojama, turi įrodyti, kad santuoka iširo ne dėl šioje normoje nurodytų, bet dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės dėl smurto vartojimo jos atžvilgiu, bei neištikimybės, atsakovas teigia, jog santuoka faktiškai iširo 2007 metais dėl ieškovės kaltės.

Pagrįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovo jos atžvilgiu vartotą smurtą, ieškovė pateikė 2011-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad J. M. nustatytas odos plotas sugijus nubrozdinimui kairio kelio sąnario srityje, kuris buvo padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu; neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas 2011-04-17; įvykio aplinkybėse nurodyta, kad 2011-04-17 apie 15 val. sėdinčiai ant kėdės sutuoktinis R. M. spyrė į kairį kelį, buvo šašas smūgio vietoje; med. pagalbos nesikreipė (1 t., b.l. 26-27). Vilniaus rajono PK KPS II poskyrio 2012-02-13 rašte yra informacija, kad yra atliekama ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti; tyrimas pradėtas 2011-12-09 gavus J. M. prašymą dėl to, kad jos sutuoktinis bando ją iškraustyti iš gyvenamosios patalpos, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, grasina nužudyti ar sudeginti namus; 2011-12-06, apie 5 val. ryto, einant link autobusų stotelės, vyras ją bandė partrenkti automobiliu, o vakare dukters akivaizdoje pasakė, kad tai buvo tik įspėjimas, jai neišsikrausčius, pastarasis ją nužudys; vakare po striuke rado pakabintą įrankį, pritaikytą žmogui sužaloti (1 t., b.l. 68). Taipogi byloje yra 2011-12-30 specialisto išvada, kurioje tarp įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2011-12-27 J. M. vyras R. M. naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, laužė jai rankų pirštus, pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo kairę ranką; išvadoje nurodyta, jog J. M. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai 2011-12-27; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 66-67). 2011-04-26 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2011-04-17 žmona J. M. be jo leidimo išsinešė jo asmeninius daiktus iš namų pas jo pažįstamą Mariją (1 t., b.l.166, 185).

Šalių prašymu teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. N. paaiškino (1 t., b.l. 159), kad su ieškove dirba globos namuose, anksčiau dirbo Gariūnuose. Matė ieškovę su mėlynėmis ant rankų porą kartų, ieškovė sakė, jog ją mušė vyras, vyras pavyduliauja. Tvirtino, kad ieškovė su vyriškiu nebendravo, kokiu pagrindu kilo pavydas, liudytoja nežino. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju šalių sūnus V. M. (1 t., b.l. 159) nurodė, jog smurtas namuose vyksta, kai jo nebūna namuose; palaiko mamos pusę, nes tėvas smurtauja, elgiasi negarbingai, yra neištikimas, žino, kad tėvas gyvena su kita moterimi, kurios nėra matęs, o anksčiau jo draugė buvo N.; yra tikras, kad mama yra ištikima; žino, nes su ja gyvena. Dėl apsauginio mano, kad tai tėvo išgalvota. Mano, kad tėvas yra kažkieno kurstomas, yra pasikeitęs. Patvirtino, jog motinos striukėje buvo ką tik pagaląstas strypas. Įrankis ne iš namų apyvokos reikmenų. Nematė atvejo, kai mamą norėjo suvažinėti – matė išsigandusią ir apibrozdintą mamą, kuri sakė, kad nušoko nuo kelio. Mano, kad kai tėvas susierzinęs, jis gali bet ką padaryti. Yra girdėjęs, kad tėvas turi kitų moterų, kitų santykių, teigia, jog tai jam sakęs tėvas. Liudytojas M. N. kieme yra matęs tėvo mašiną; iš jų bendravimo suprato, kad jie glaudžiai tarpusavyje susiję. Ar tėvas jam gruodžio mėnesį davė 2000 Lt, nepamena. Liudytojas yra padaręs bendrą šildymo įvadą, teigia, jog šilumos mazgui pinigų davė mama. Liudytojas M. R. (1 t., b.l. 160) paaiškino, kad yra apylinkės inspektorius, nurodė, jog patalpos 2 aukšte durų stakta yra išlaužta; gaisro pėdsakų nematė. (duomenys neskelbtini), 2 aukšte buvo 2-3 kartus, ieškovės J. kvietimu, kuri teigė, kad sutuoktinis išlaužė duris, ją stumdė; prašė pasikalbėti; buvo 2011 m. pabaigoje, 2012 m. sausio mėn., dar buvo dėl autobuso sugadinimo. Liudytoja šalių dukra R. M. teismo posėdyje paaiškino (1 t., b.l. 160), kad tėvas turi kitą moterį, savaitgalį išvažiuoja kitur, tėvų santuokos išsaugoti neįmanoma. Teigia, jog tėvas smurtavo prieš motiną, porą kartų buvo sumušęs, teigia, jog ji buvo liudytoja. Prieš porą metų mama sumušta atbėgo pagalbos, kitas atvejis, - liudytojos namuose – tėvas puolė mamą spardyti kojomis. Greitosios pagalbos, policijos nekvietė. Mano, kad tėvo kaltinimai mamai yra nepagrįsti. Nurodė atvejį, kai tėvas skambino, sakydamas, kad mama su kažkuo prie ežero, kai ji tuo tarpu buvo namie. Žino, kad tėvas šiuo metu turi draugę. Teigia, jog su ankstesne drauge teko jai bendrauti – moteris G. prisipažino, kad bendrauja su tėvu. Taip pat nurodė, kad liudytojai skambino tėvo seserys, sakė, kad tėtis turi gerą moterį. Jai tėvas sakęs, jog mama kalta dėl to, kad ji valgyti negamino. Kai dirbo G. tėvai buvo susitarę, kad gyvens iš mamos algos, o tėvo uždirbtus pinigus taupys. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino (1 t., b.l. 161), kad yra R. M. sutuoktinis; nurodė, kad matė, kaip gal užpernai uošvis spyrė uošvienei virtuvėje, namo pirmame aukšte, kitų kartų nematė – ji atbėgdavo verkdama; teigia, jog uošvis smurtavo ne kartą, - matė ant uošvienės rankų ir kojų mėlynes; ją varė iš namų. Nurodė, kad pats uošvį vežė pas moterį; praeitais metais ir jis pats pasakojo, kad vaikšto į klubus asmenims, kuriems virš 30. Liudytoja M. Č. teismo posėdyje paaiškino (1 t., b.l. 161), kad yra atsakovo sesuo; ji mano, kad brolis nekaltas dėl santuokos iširimo; nurodė, kad sutuoktiniai pragyveno kartu 32 metus, o kai ieškovė jį padavė į teismą, atsirado problemos. Nežino, dėl ko jie ėmė pyktis. Teigia, kad jie atskirai pradėjo gyventi nuo 2007 metų – brolis gyveno antrame aukšte. Smurto niekada nematė. Teigia, jog brolis kalbėjo, kad ieškovė neištikima, prieš darbą ėmė puoštis; brolis dėl triukšmo namuose gyveno pas sesę. Kai broliui buvo blogai 4 val. ryte, greitąją ieškovė kvietė tik 8-9 val. Liudytoja G. S. (1 t., b.l. 161-162), paaiškino, kad vežiojo į žmones į G.; teigė, jog ieškovė niekada nesiskundė; brolis geras žmogus; jie nuo 2007 metų kartu negyvena, brolis gyvena 2 aukšte. Teigia, jog šeimai brolis ištikimas, ji nematė kad kas nors ką nors muštų, mėlynių nematė. Ieškovė prie vaikų yra pasakiusi, kad nenori su atsakovu gyventi, kad ji jai netinka kaip vyras. Teigia, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Brolis ligoninėje prašė, kad pas jį žmonos neleistų, nenorėjo jos matyti. Ieškovė brolio prižiūrėti ligoninėje neleido. Teigia, jog būtent ji prižiūri brolį, eina su juo į polikliniką, į ligoninę, skalbia drabužius, kai nėra namuose ieškovės, nes ji neleidžia. Liudytoja M. N. teismo posėdyje (2 t., b.l. 24) nurodė, kad pas ją buvo advokatas; paaiškino, kad vyksta teismas dėl to, kad J. M. liudytoją apipylė turguje fekalijomis. Neigia aplinkybes, kad R. M. buvo jos kieme, ar namuose; kai vežė kartu buvo ir V., atsakovas yra tolimas jos giminaitis iš mamos pusės; jo seserys pas liudytoją buvo svečiuose. R. M. rytais ją paveždavo; kartu važiuodavo V., sesers švogeris. Ar atsakovas stato mašiną prie jos namo, nematė.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ir dėl šios priežasties, taip pat nepagarbaus elgesio jos atžvilgiu, nelojalumo iš esmės iširo šalių santuoka. Tokią išvadą iš dalies patvirtina aukščiau nurodyta 2011-12-12 Specialisto išvada, 2011-12-30 Specialisto išvada apie ieškovei padarytus sveikatos sutrikdymus, liudytojų V. M., R. M., V. S., M. R. parodymai, kad ieškovė ne kartą buvo sumušta atsakovo. Minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jų santykiai su atsakovu nėra konfliktiški, pats atsakovas teigė, jog už parduotą automobilį pinigus davė sūnui, o tai rodo gerus jų santykius. Liudytojas M. R. teigė, jog šalių name 2011 metų pabaigoje - 2012 metų pradžioje buvo 2-3 kartus būtent ieškovės kvietimu dėl sutuoktinio elgesio, t.y., kad išlaužė duris, ją stumdė. Pagal ieškovės pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. Tiek ieškovė, tiek jos iniciatyva kviesti liudytojai nurodo, kad atsakovas yra neištikimas ieškovei, tačiau teismo nuomone, neištikimybės faktui konstatuoti minėtų įrodymų nepakanka. Tai, kad atsakovas buvo pas kaimynystėje gyvenančią pažįstamą moterį, kad su ja vykdavo į darbą, nepatvirtina, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Ieškovė, bei aukščiau nurodyti liudytojai teigdami, jog jie žino, kad atsakovas ir šiuo metu turi kitą moterį, jokių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia tokius teiginius, nenurodė. Tačiau aplinkybės, kad atsakovas artimiesiems pasakojo, jog turi kitų moterų, lankosi klubuose, liudija nelojalumo sutuoktinei demonstravimą, nepagarbą jai.

Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad santuoka su ieškove faktiškai iširo dar 2007 m. dėl ieškovės neištikimybės, teismas atmeta, kaip neįrodytas, to nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, dirbdama globos namuose, naktimis, buvo jam neištikima su kitu vyru, tačiau bylos duomenimis (1 t., b.l. 77) ieškovė (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2008-01-10; tuo pačiu metu globos namuose ėmė dirbti ir atsakovas (1 t., b.l. 82), todėl darytina išvada, kad dėl nurodomo ieškovės elgesio atsakovas negalėjo apsigyventi atskirai dar 2007 metais. Liudytoja R. M. teiginį, jog atsakovo kaltinimai ieškovei neištikimybe buvo nepagrįsti, prisiminė atvejį, kai tėvas sakydavo, jog mama su kažkuo prie ežero, kai tuo tarpu pastaroji buvo namuose. Nors teisme liudytojomis apklaustos atsakovo seserys G. S. ir M. Č. teigia, jog atsakovas atskirai gyvena nuo 2007 metų, tačiau pažymėtina, kad šalys aptariamu laikotarpiu gyveno viename name, o vien galimas gyvenimas atskirose namo patalpose neįrodo, kad santuoka visą atsakovo nurodomą laikotarpį faktiškai buvo iširusi. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė ligos metu rūpinosi atsakovu, lankė jį ligoninėje, prižiūrėjo, bendravo su gydytojais; šalių dukra R. M. paliudijo, jog girdėjo apie šalių susitarimą dėl lėšų tvarkymo, t.y., kad gyvens iš mamos algos, o tėvo taupys. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog konfliktai tarp šalių prasidėjo būtent 2011 metais.

Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, darytina išvada, jog atsakovas naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš ieškovę, rodė nepagarbą, buvo nelojalus, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 2 dalis ar 3 d.).

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „M“; atsakovui jo turėta pavardė „M (M)“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. nuo 2008-01-10 dirba (duomenys neskelbtini); iki to laiko ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini); 2011-12-09 pažymos duomenimis jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (duomenys neskelbtini) per mėnesį (1 t., b.l. 16); taip pat ieškovė J. M. gauna (duomenys neskelbtini) dydžio netekto darbingumo pensiją (1 t., b.l. 17-18, 77-81). Sodros 1980-06-01 – 2012-02-29 duomenimis atsakovas niekur nedirba; laikotarpiu nuo 2008-01-08 iki 2008-03-03 jis dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2008-06-16 iki 2010-01-20 – (duomenys neskelbtini), o nuo 2009-06-10 iki 2011-10-05 – UAB „(duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 82-89). Iš UAB (duomenys neskelbtini)“ pateiktų pažymų matyti, kad atsakovui už 2009 metų birželio-gruodžio mėnesius išmokėta (duomenys neskelbtini) Lt darbo užmokesčio; 2010-metų sausio – gruodžio mėnesiais – (duomenys neskelbtini), o 2011 metų sausio-spalio mėn. – (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio (1 t., b.l. 107-110). Atsakovas R. M. per mėnesį vidutiniškai gauna virš (duomenys neskelbtini) Lt dydžio išmokų (1 t., b.l. 48).Ieškovei nustatytas 50 % darbingumas (1 t., b.l. 25), atsakovui nustatytas – 40% darbingumas (1 t., b.l. 47).

Ieškovės J. M. vardu 1980-01-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruotas nekilnojamasis turtas (1/6 dalis gyvenamojo namo ir po 1/6 pagalbinio ūkio pastatų, bei kiemo statinių, esančių Vilniaus. M, (duomenys neskelbtini)); atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (1 t., b.l. 19-22). 2011-12-01 VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nebuvo registruota transporto priemonių, o atsakovo R. M. vardu registruotos dvi transporto priemonės – Volvo B10M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23-24). 2012-03-12 VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad R. M. vardu nėra įregistruota transporto priemonių (1 t., b.l. 122).

Šiuo metu šalys neturi jokio dalintino nekilnojamojo, ar privalomo registruoti kilnojamojo turto. Ieškovė, nurodydama, kad aukščiau minėtų automobilių vertė, vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis, yra apie 20000 Lt (www.autogidas.lt), prašė priteisti už automobilius 10000 Lt kompensaciją. Kaip minėta, atsakovas neįrodė aplinkybių, jog santuoka faktiškai iširo ir šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2007 metų, todėl santuokos metu įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonių vertę, duomenų apie jų pardavimo kainą, reikalavimas priteisti jai 10000 Lt už automobilius Volvo B10M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra netenkintinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

2011-09-07 ieškovė J. M. su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T 09060789, pagal kurią jai suteiktas 2000 Lt kredito limitas (1 t., b.l. 51-54). Sutarties bendrosios dalies 19.1.2.p. numatyta, kad kredito gavėja pareiškė, jog sutartis sudaryta kredito gavėjo, o jei kredito gavėjas turi šeimą – šeimos poreikių tenkinimui ir prisiimtos prievolės neprieštarauja kredito gavėjo šeimos interesams. 2011-12-12 UAB Ūkio banko lizingui skola pagal sutartį buvo 1947,97 Lt (1 t., b.l. 30). Ieškovė prašo prievolę pagal 2011-09-07 ieškovės J. M. su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą sutartį laikyti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“, remdamasis CK 3.109 str., įsipareigojimus pagal sutartį, taipogi prašo laikyti solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nes ieškovė neįrodė, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 nurodė, kad „sistemiškai CK 3.92 straipsnio normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės: tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju kasatoriaus ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais“. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama, kad jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalinta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, kad ši kredito sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Kortelės su kredito limitu lėšų panaudojimo ataskaita patvirtina, jog ieškovei iš kortelės 1900 Lt suma išmokėta 2011-09-26; 2012-02-29 duomenimis panaudotas kreditas sudaro 1927,51 Lt (1 t., b.l. 99-105). Ieškovė, pagrįsdama aplinkybes, jog 2000 Lt paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, pateikė UAB „Rumsavita“ 2011-11-25 bei 2011-11-29 išrašytas sąskaitas išankstiniam apmokėjimui (1236,90 Lt sumai ir 304,99 Lt sumai) pirkėjui UAB „Rekoras“ (1 t., b.l. 128-129), tačiau šie dokumentai neįrodo, kad prekes pirko ieškovė ar jos šeimos nariai. Be to, ieškovė nurodė, jog, siekdama padėti sūnui, kredito lėšas panaudojo namo, kuris nuosavybės teise priklauso šalių vaikams, statybų darbams (šildymo sistemai įrengti). Taigi darytina išvada, kad kreditas panaudotas ne ieškovės ir atsakovo šeimos poreikių tenkinimui, o jų vaikų turto pagerinimui. Dėl šių priežasčių įsipareigojimai pagal 2011-09-07 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T 09060789, pripažintini asmenine ieškovės J. M. prievole ir jos reikalavimas skolinius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį pripažinti solidaria J. M. ir R. M. prievole, atmestinas CPK 178 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip kalto dėl santuokos nutraukimo, 5000 Lt neturtinės žalos. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendro gyvenimo metu ieškovė buvo žeminama, jos atžvilgiu naudotas smurtas, į tai, kad ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė nepateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jog būtent po atsakovo naudoto smurto jai sutriko sveikata, kad gydėsi ligoninėje, bei atsižvelgiant į duomenis apie atsakovo sveikatos būklę, jo turtinę padėtį šiuo metu, ieškovei priteistina iš atsakovo 2000 Lt neturtinė žala (CK 3.70 straipsnio 2 dalis)..

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra: 294,60 Lt žyminis mokestis (likusios dalies - 294,60 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas 2011-12-28 nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos) (1 t., b.l. 5, 35), 1200 lt išlaidų už advokato pagalbą (1 t., b.l. 147-149, 2 t., b.l. 21). Atsakovas patyrė 2000 lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (2 t., b.l. 19-20).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos žyminio mokesčio išlaidos – 294,60 Lt ieškovei, bei 147,30 Lt valstybei, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 147,30 Lt valstybei; atsižvelgiant į abiejų šalių turėtas išlaidas už advokatų teisinę pagalbą, bei aplinkybę, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 400 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovei, taip pat iš atsakovo priteistina 39,85 Lt už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės priteistina 13,29 Lt už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 84 str., 85 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė K) ir atsakovo R. M. (R. M.) (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos poskyryje (akto įrašo Nr. 147), dėl atsakovo R. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovės - „M“, atsakovo - „M(M)“.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei J. M. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus pagal 2011-09-07 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T109060789, sudarytą su UAB „Ūkio banko lizingas“, asmenine J. M. prievole.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei J. M. 294,60 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 60 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei J. M. 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. M. 147,30 Lt (šimtą keturiasdešimt septynis litus 30 ct) žyminio mokesčio išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės J. M. 147,30 Lt (šimtą keturiasdešimt septynis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M. 39,85 Lt (trisdešimt devynis litus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės J. M. 13,29 Lt (tryliką litų 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.