Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštesnysis, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, gyv. (duomenys neskelbtini),

teistas Kauno m. apylinkės teismo 2012-03-27 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. - laisvės apribojimo bausme 4 mėn., teistumui išnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S., 2016-10-01, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. S. - tyčia ranka sudavė jai ne mažiau dešimt smūgių į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą, - t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., pripažino visiškai (b. l. 42), jo parodymuose nurodytos aplinkybės visiškai atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika smulkiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme neanalizuojama, tik išvardijami pagrindiniai įrodymai, kurie neabejotinai įrodo ir patvirtina kaltinamojo kaltę: nukentėjusiosios S. S. parodymai (b. l. 5-6, 9), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas – kaltinamajam nustatytas 1,00 promilių (girtumas) neblaivumas (b. l. 16), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 10-11, 12) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas – mušdamas savo šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 str.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.

Prokurorė 2016-10-03 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu bei sąlygomis. (b. l. 47-49, 50-51).

Nukentėjusiajai pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2016-10-05 (b. l. 52), teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šias veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokuroro pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšis - tyčinis nesunkus nusikaltimas, stadija - nusikalstama veika baigta, pobūdis - kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: anksčiau, Kauno m. apylinkės teismo 2012-03-27 teistas pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėn., atlikus laisvės apribojimo bausmę 2012-09-07 išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, teistumui išnykus, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, kad anksčiau paskirta bausmės rūšis, jos dydis ir sąlygos nepasiekė savo tikslų, numatytų BK 41 str., - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas iš esmės sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimis – laisvės apribojimais, nes bausmės atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Teismas sprendžia, kad siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., prokurorės siūloma bausmė didintina ir skirtini papildomi teismo parinkti įpareigojimai; kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu; BPK 140 str. 9 d. pagrindu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016-10-01 iki 2016-10-03 (b. l. 13, 17), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 12 mėn. įpareigojant:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, gydymą tęsti per visą bausmės - laisvės apribojimo laiką;

Paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, gydymą tęsti per visą bausmės - laisvės apribojimo laiką;

Įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-10-01 iki 2016-10-03, kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirtą bausmę - laisvės apribojimą sutrumpinti 4 (keturiomis) dienomis.

V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. S. išaiškinti, kad sutinkamai su BK 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

V. S. išaiškinti, jog už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.