Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2165-1065/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e1-2165-1065/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43513-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
A. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2165-1065/2020m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43513-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2013 m. spalio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2014 m. vasario 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, arešto bausmę atlikęs;

4) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, arešto bausmę atlikęs 2019 m. lapkričio 15 d.;

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. C. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2020 m. spalio 30 d., apie 22.40 val. Pakruojo r. (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su uošviu V. M., nukentėjusiajam dešine ranka suėmęs už gerklės jį smaugė ir pastūmė, dėl ko nukentėjusysis parkrito ant betoninio grindinio ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, o taip pat dešinės rankos kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiam į kairės pusės skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. C. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

A. C., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal pateiktą įtarimą kaltu jis prisipažįsta visiškai. Jis gyvena kartu su sugyventine D. M. jos tėvų namuose adresu Pakruojo r. (duomenys neskelbtini). Su ja taip gyvena jau kokius 3 metus. Susituokę nėra. Kartu gyvena jo sugyventinės tėvai. 2020 m. spalio 30 d. nuo pietų jis su uošviu namuose vartojo alkoholį. Vartojo dviese, moterys alkoholio nevartojo. Išgėrė spalvotos degtinės 0,5 arba 0,7 litro talpos, 40 laipsnių stiprumo, alaus 6 ar 7 laipsnių stiprumo – 4 skardines ir dar kažkokio alaus plastikiniuose buteliuose 3 litrus. Visą šitą alkoholį gėrė per dieną. Iš pradžių dviese su uošviu, vėliau atvažiavo jo brolis A. C., kuris prisijungė prie jų. Kiek atsimena, alkoholį vartojo namo salone ir virtuvėje. Dėl išgerto alkoholio jis ne viską prisimena. Jis neatsimena, dėl ko tarp jo ir uošvio kilo konfliktas. Bet kad konfliktas buvo, jis atsimena. Jis prisipažįsta atlikęs visus įtarime nurodytus smurtinius veiksmus. Po pirmos apklausos jis viską gerai pergalvojo, po kurio laiko pasikalbėjo su savo sugyventinės D. mama B., kuri įvykio metu buvo blaivi, ji jam papasakojo, kad jis pats pirmas pradėjo užkabinėti jos vyrą V., griebė jam už gerklės, po to jie abu susistumdė ir susimušė, buvo nugriuvę ant žemės. Jis pripažįsta, kad tą vakarą tikrai buvo daug išgėręs, o būdamas išgėręs, kiek save pažįsta, jis būna aršus, ypač, jeigu kas užkabina žodžiais arba kažkokiais veiksmais. Prisipažįsta, kad V. pasakius kažką, kas jam nepatiko, galėjo ant jo pulti, jį smaugti ir suduoti smūgius jam į veidą kumščiais, taip tikrai galėjo elgtis, tik viso savo veiksmų eiliškumo dėl tą vakarą buvusio girtumo nepamena. Gerai prisimena tą momentą, kad su V. buvo nugriuvę ir voliojosi ant grindų. Kad buvo nugriuvę ant žemės, patvirtina dar ir tai, kad tiek V., tiek jam po to vakaro skaudėjo alkūnes, V. jam apie tai sakėsi tuo metu, kai po įvykio su juo kalbėjosi. Neturi jokio pagrindo netikėti sugyventinės D. mama B. M., kuri įvykio metu buvo blaivi, viską matė. Prisimena, kad V. jį taip pat smaugė, su kažkokiu daiktu trenkė per galvą. Kad jis buvo pasiėmęs kirvį, dabar patvirtinti negali, bet rankose kažkokį daiktą jis tikrai turėjo. Galvoja, kad taip jis galėjo elgtis tiesiog nuo jo gindamasis. Pirmos apklausos metu sakė, kad sumuštas vietas jam skauda, bet skausmas buvo trumpalaikis ir dėl jo į policijos įstaigą jis nesikreipė. Neplanuoja į policiją kreiptis ir ateityje, nes šiuo metu su V. yra susitaikę, jo atsiprašė, nes jaučiasi kaltas dėl įvykusio konflikto. Dėl tokio savo neapgalvoto ir chuliganiško elgesio jis tikrai nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad visus veiksmus jis atliko tyčia, nes netyčia susimušti su kitu žmogumi neįmanoma. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nieko panašaus nebūtų atsitikę (b. l. 141–143, 152–154);

nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d., apie 22.40 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, su žentu A. C. vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Begeriant A. C. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, vadino „pyderu“, „daunu“, „nesveiku“, nieko nesakęs kaire ranka griebė jam už kaklo, stipriai suspaudė ir pargriovė ant žemės. Pargriovęs ant žemės A. C. nagais įdrėskė kairę veido pusę, jis gindamasis trenkė A. C. metaliniu „šiūpeliuku“, lygtai trenkė į galvos sritį. Po to išsilaisvino ir atsistojo, bet priėjęs A. C. trenkė du kartus kumščiu į veido sritį, į kairę veido pusę. Kuria ranka trenkė, pasakyti negali. Po smūgių jis vėl griuvo ant žemės, griūdamas užsigavo dešinės rankos alkūnę. Po to, kiek pamena, žmona B. M. juos išskyrė, jis pats paskambino skubios pagalbos numeriu 112. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes, žentą A. C. sulaikė ir išvežė. Taip pat buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas, jis buvo apžiūrėtas, bet jokių rimtų sužalojimų nenustačius paliktas gydytis namuose. Įvykio metu jam skaudėjo ir buvo sukeltas fizinis skausmas, nes kairėje veido pusėje yra žaizda, ties dešine rankos alkūne taip pat yra žaizda. Žentas kartu gyvena apie 3 metus laiko, per tą laiką yra buvę žodinių konfliktų, bet kad tarpusavyje susimuštų nėra buvę. Įvykį iš dalies matė žmona B. M., daugiau įvykio niekas nematė (b. l. 64–67);

liudytoja B. M. parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. buvo namuose, adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. 45 min. virtuvėje išgirdo triukšmą. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad jos vyras V. M. guli ant grindų, o ant jo viršaus yra A. C. Ji pradėjo šaukti „ką čia darot“ ir bandė nutempti A. C. nuo savo vyro. V. M. kažkaip atsistojo nuo grindų, o A. C. virtuvėje puolė jį mušti. Kiek matė, virtuvėje A. C. kumščiu sudavė jos vyrui į veido sritį, kuria ranka sudavė tiksliai pasakyti negali, bet po smūgių jos vyras vėl griuvo ant grindų, o A. C. užgriuvo ant viršaus. Pribėgusi prie jų vėl bandė juos išskirti ir vos ne vos nustūmė A. C. nuo savo vyro. Kiek pamena, po to vyras išsikvietė pagalbą. Dėl ko abu vyrai susipyko ir kaip visas konfliktas prasidėjo, nematė. Pati nenukentėjo ir fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Daugiu įvykio niekas nematė. A. C. su dukra D. M. kartu gyvena jau apie tris metus (b. l. 79–82);

2020 m. spalio 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. spalio 30 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., tarp neblaivaus (3,40 promilių) A. C. ir neblaivaus (girtumo nusistatyti nesugebėjo) uošvio V. M. kilo konfliktas, kurio metu V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. A. C. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 10–18);

2020 m. spalio 31d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. Matomas rudos spalvos vieno aukšto medinis namas, apžiūrėtas jo vidus, tačiau reikšmingų bylos nagrinėjimui objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta (b. l. 19–24);

2020 m spalio 31 d. nukentėjusiojo V. M. asmens apžiūros protokole su foto lentele nurodyta, kad ant V. M. veido srities kairės pusės žando matyti kraujuojanti žaizda, ant dešinės rankos alkūnės matyti nubrozdinimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nenustatyta (b. l. 25–29);

2020 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. xxx nurodyta, kad nukentėjusiojo V. M. medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti jokie objektyvūs kūno sužalojimo požymiai, nenurodyta konkreti sužalojimų lokalizacija, todėl pateikiama išvada, kad nukentėjusiojo kūne sužalojimų nėra (b. l. 37);

2020 m. gruodžio 9 d. vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų įvykio vietoje naudota tarnybine „body“ kamera, apžiūros protokole nurodyta, kad bendraudamas su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnas nukentėjusysis V. M. nurodė, kad įtariamasis A. C. jį smaugė, mušė, spyrė į šonus, kumščiu sudavė tris smūgius į galvos sritį, buvo pargriovęs ant žemės. Įtariamasis A. C. nurodė, kad su nukentėjusiuoju susiginčijo, gynėsi, tačiau nukentėjusiojo nemušė, šis apsimeta (b. l. 42–50);

2020 m. gruodžio 1 d. bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad specialių pagalbos tarnybų numeriu paskambinęs vyras prisistatė esąs V. M. ir nurodė, kad dukters sugyventinis pradėjo konfliktą, šoko į krūtinę, už gerklės smaugė (b. l. 54–57).

Kaltinamojo A. C. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. C. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. C. siūlė nubausti 45 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. C. anksčiau teistas keturis kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka baustas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. C. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 45 paras arešto (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. C. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.15 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 14.45 val., tai yra dvi paros (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

A. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 156–158), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nuspredžia :

pripažinti A. C. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. C. galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.15 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 14.45 val., kas prilyginama dviem arešto paroms.

A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam A. C., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo metu, atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis A. C. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė