Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam K. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiosioms J. M., A. J., V. K., D. G., L. P., Z. L., L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., ir jam paskirta 12 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus J. M. vardu, bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kurią 2010-05-03 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei Mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 72,62 Lt (21,03 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesio nuo 12 iki 15 dienos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus A. J. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 37,66 Lt (10,91 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus E. K. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai (2015-05-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (duomenys neskelbtini) - daugiafunkcinio centro buhalteris L. U. nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 3 d. už deklaracijų klastojimą bei klastotų deklaracijų pateikimą 2010-05-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2015-09-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) -daugiafunkcinio centro direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkio reikalams J. B. už deklaracijų klastojimą pagal LR BK 300 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 152,02 Lt (44,03 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus V. K. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 93,76 Lt (27,15 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus L. R. vardu, bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 98,52 Lt (28,53 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus D. G. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 94,30 Lt (27,31 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus L. P. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 93,52 Lt (27,09 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus R. G. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą. apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 135,30 Lt (39,19 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus J. B. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą- 31,88 Lt (9,23 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus Z. L. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 88,84 Lt (25,73 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus L. M. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą - 96,02 Lt (27,81 Eur), kurie buvo pervesti 2010 metų spalio mėnesį, nuo 12 iki 15 dienos, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, užpildė deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus S. R. vardu bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą - deklaraciją dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio, kuri 2010-05-03 buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pagal 2010-03-29 S. R. pateiktą metinę pajamų deklaraciją, jam sugrąžinta visa išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma, - šiais savo veiksmais suklastodamas tikrus dokumentus- deklaracijas dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą, viso - 1095,14 Lt (317,17 Eur), kurie buvo pervesti laikotarpiu nuo 2010-10-12 iki 2010-10-15 į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį ir priimti kitą nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., - K. V. išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodė, jog su priimtu nuosprendžiu ir paskirta bausme nesutinka, kadangi jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodė, kad 2010 metais dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. 2010 metų balandžio pabaigoje užėjo į direktoriaus kabinetą, kuriame buvo mokyklos direktorius ir vyriausiasis buhalteris. Direktorius jam pasiūlė užpildyti 2 procentų deklaracijas kitų mokyklos mokytojų vardu ir pasakė, kad su mokytojais suderinta. Jis užpildė keletą deklaracijų ir pasirašė už kitus asmenis. Deklaracijas paliko direktoriaus kabinete. Kas ir kam jas pateikė, nežino. Jis pats Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų nepateikė. Priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, kadangi pažeisti procesiniai reikalavimai bei netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Teismas neteisingai taikė BPK 20 straipsnio reikalavimą, teismas apkaltinamąją poziciją grindė V. A. protokolu-pareiškimu apie tai, kad ji neprašė pervesti 2 procentų pajamų mokesčio; VMI pranešimu apie pinigų pervedimą (duomenys neskelbtini) ir rašysenos ekspertizės išvadomis. Visi nurodyti įrodymai atspindi tik veikos, numatytos BK 300 str. l d. padarymą. Kaltę dėl šios veikos nuteistasis pripažino, baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senačiai. Veikos, numatytos BK 182 str. l d. buvimą atspindi tik VMI pateikti pranešimai apie 2 procentų pajamų mokesčio pervedimą (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų, kurie įrodytų nuteistojo dalyvavimą konkrečiuose sukčiavimo veiksmuose, nėra. Duomenų, pagrindžiančių nuteistojo veikos aktyvius veiksmus siekiant konkrečiais veiksmais įgyti svetimą turtą apgaule bei atspindinčius veikos subjektyviąją pusę, nepateikta. Tai lėmė, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai. Priimtas apkaltinamasis nuosprendis visiškai nemotyvuotas. Nuosprendyje aprašyti tik objektyvieji baudžiamosios bylos požymiai, tai yra faktinės aplinkybės ir jokių išvadų bei veikos kvalifikavimo motyvų nenurodyta. Nėra atskleisti BK 182 straipsnio 1 dalies veiką kvalifikuojantys požymiai, nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė nuteistojo siekis apgaule užvaldyti svetimą turtą. Pats kaltinimas surašytas ydingai, kadangi materialinės teisės taikymo prasme yra neteisingas. Kaltinimas perkeltas į apkaltinamąjį nuosprendį niekaip to nemotyvuojant. Toks aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Nuosprendyje nenurodyta kaltės forma. Ikiteisminiame tyrime ir teisme nuteistasis nuosekliai teigė, kad jis pripažino parašęs prašymus ir pasirašęs už kitus asmenis, tačiau tai buvo padaryta po to, kai mokyklos direktorius patvirtino, kad su tais mokytojais dėl 2 procentų pajamų mokesčio pervedimo mokyklai suderinta ir jie apie tai žino. Teismas šio teiginio nevertino ir jokiais motyvuotais argumentais neatmetė. Kadangi teiginys nepaneigtas, todėl jis vertintinas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas teigė, kad K. V. pateikė suklastotus dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau tai netiesa, nes jis pasirašęs dokumentus, juos paliko direktoriaus kabinete. Ginčijamame nuosprendyje šios aplinkybės teismas nenagrinėjo ir nekreipė dėmesio į tai, kad už šiuos veiksmus yra nuteistas kitas asmuo. Nuteistojo veiksmuose nėra ir kito veikos sudėties būtino kvalifikuojančio požymio - priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių. Inkriminuotoje veikoje tokio ryšio net nebandyta nustatinėti, pasitenkinta tik objektyvių veiksmų aprašymu. Mano, kad galėjo būti taikomas bendrininkavimo institutas, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl K. V. padarytų veikų buvo išskirtas į atskirą tyrimą, K. V. kaltinant veikų padarymu veikiant pavieniui, t.y. visus kvalifikuojančius veikos požymius realizavęs kaip vykdytojas, o tai paneigia aukščiau nurodyti motyvai. Teismui neįvertinus visų šių aplinkybių ir pažeidus procesines teisės normas, priimtas nepagrįstas teismo nuosprendis, kuris turi būti panaikintas.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. V. ir jo gynėjas advokatas K.Gudynas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras V. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2010 metais 2 proc. savo atlyginimo buvo pervedusi K. G. ganytojo bažnyčiai ir po kurio tai laiko iš mokesčių inspekcijos atėjo pranešimas, kad 2 proc. yra pervesti (duomenys neskelbtini). Gavo pranešimą atvykti į K. D. policijos komisariatą, kur buvo aiškinamasi kam pervedė lėšas. Prašymą pervesti du procentus užpildė bažnyčioje, kuri jį pateikė mokesčių inspekcijai. Jos niekas neprašė pervesti 2 proc. mokyklai. Jeigu jos kas būtų prašę, tikėtina jog ji būtų parėmusi mokyklą (T.3, b.l. 125).

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2 proc. pervedė į Labdaros paramos fondą , o rudenį buvo informuota, kad tie pinigai buvo pervesti (duomenys neskelbtini). Jos niekas neklausė, ar nepageidauja pervesti pinigų mokyklai. Direktorius visais metais išreikšdavo prašymą pervesti pinigus mokyklai, tačiau asmeniškai su ja niekas apie tai nekalbėjo. Kol nebuvo ekspertizės išvadų, tol nežinojo, kas už ją pervedė pinigus. Deklaraciją ji tuo metu pildė elektroniniu būdu (T.3, b.l. 125).

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad prašymą pervesti 2 proc. užpildė (duomenys neskelbtini). Paskui gavo pranešimą, kad yra kviečiama į Dainavos policijos komisariatą, kur sužinojo, kad tie 2 proc. nukeliavo į (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 125).

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2 proc. pervedė bažnyčiai. Deklaraciją užpildė bažnyčios raštinėje. Po kiek laiko gavo iš mokesčių inspekcijos pranešimą ir šaukimą atvykti į Dainavos policijos komisariatą. Nukentėjusiosios niekas neprašė, kad pinigus pervestų mokyklai (T.3, b.l. 125).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad dažniausiai 2 proc. pervesdavo mokyklai arba bažnyčiai. Taip pat gavo pranešimą, kad pinigai pervesti mokyklai, bet kadangi mokyklą visada rėmė, tai dėl to nesijautė nuskriausta. Gavus šaukimą į policiją paaiškėjo, kad 2 proc. buvo pervesti mokyklai. Direktorius visada ragindavo, kad pervestų pinigus mokyklai. Būdavo bendrai pasakoma, kad mokyklai reikia pinigų. Kaltinamasis jos neagitavo pervesti pinigų (T.3, b.l. 126).

Nukentėjusioji Z. L. parodė, kad tais metais savo 2 proc. pervedė anūko darželiui. Visada prašymą pervesti 2 proc. pateikdavo elektroniniu būdu. Buvo labai nustebusi, kai policijos komisariate ant deklaracijos buvo ne jos parašas. Tai, kad 2 proc. buvo pervesti mokyklai, nukentėjusiąją labai suglumino. Mokyklos direktorius visada paragindavo pervesti 2 proc. mokyklai. Tačiau nėra girdėjusi, kad kaltinamasis kada būtų raginęs. Lapai būdavo padėti mokytojų kambaryje ir kas norėdavo, tas galėdavo užpildyti ir pervesti 2 proc. mokyklai. Nejaučia, jog jai šiuo veiksmu buvo padaryta žala (T.3, b.l. 126).

Nukentėjusioji L. M. parodė, kadangi ilgai dirba mokykloje, tai kiekvienais metais tuos 2 proc. pervesdavo mokyklai, daugiau niekam kitam ir labai nustebo, kai gavo šaukimą į komisariatą, kur buvo tikrinami parašai. Ji visada pervesdavo mokyklai, tačiau neprisimena, ar tais metais taip pat pervedė. Pretenzijų neturi. Policijos komisariate, kai buvo parodyta deklaracija, tai toje deklaracijoje buvo ne jos ranka rašytas vardas ir pavardė, bei pasirašyta (T.3, b.l. 126).

Liudytojas V. D. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Mokykloje 2 proc. deklaracijų formas spausdina buhalteris L. U.. Atspausdintas deklaracijų formas paduodavo klasių auklėtojams tiek, kiek klasėje būdavo vaikų, o mokytojams ir kitiems darbuotojams buvo padalijama pagal kuruojamas sritis. Ūkio daliems darbuotojams deklaracijos formos buvo pateikiamos per pavaduotoją ūkio reikalams J. B.. Mokytojams išdalindavo pavaduotojas ugdymui K. V.. Už užpildytų deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai tuo metu buvo atsakingas pavaduotojas J. B.. Jis veždavo deklaracijas į mokesčių inspekciją. Surinkti pinigai buvo panaudoti edukacinėms reikmėms tenkinti. Per posėdžius visada prašydavo, kad pervestų 2 proc. kas gali. Kadangi K. V. buvo pavaduotojas ugdymui, todėl jis buvo suinteresuotas, jog klasės būtų aprūpintos mokymosi priemonėmis. Neigia, jog būtų liepęs K. V. pasirašyti deklaracijas už kitus mokytojus(T.3, 126-127).

Liudytojas J. B. parodė, kad mokykloje buvo paruošta deklaracijos forma, įrašyti mokyklos rekvizitai, reikėdavo deklaraciją tik užpildyti ir pasirašyti. Į mokesčių inspekciją yra nešęs deklaracijas, tačiau kada tiksliai, neatsimena. Mokykloje buvo direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Neatsimena, ar tais metais vežė deklaracijas, bet yra vežęs. Buvo atvejų, kai deklaracijos buvo siųstos ir paštu. Kiek atsimena, į paštą nėra vežęs deklaracijų. Su K. V. dėl deklaracijų neteko bendrauti. K. V. nėra prašęs, kad liudytojas užpildytų deklaracijas (T.3, b.l. 127-128).

Liudytojas L. U. parodė, kad kaip ir kiekvienais metais, direktorius jo prašė parengti deklaracijų. Užpildytas, bet nepasirašytas deklaracijas atiduodavo direktoriui. Dalį deklaracijų jis palikdavo mokytojų kambaryje, kitą dalį – užpildydavo ir nunešdavo mokytojams pasirašyti. Visos užpildytos ir pasirašytos deklaracijos būdavo pateikiamos J. B. ir jis veždavo į mokesčių inspekciją. Labiausiai buvo suinteresuota mokykla, kad kuo daugiau pinigų jai būtų pervesta. Teko ir jam pačiam pasirašyti svetimas deklaracijas, nes to buvo prašė mokytojai, kurie negalėjo atvažiuoti ir pasirašyti. Nuteistasis K. V. niekada nebuvo prašęs, kad jis pasirašytų už kitus žmones. 2010 m. gegužės mėnesį deklaracijų mokesčių inspekcijai neteikė. Surinktos deklaracijos buvo perduotos ir J. B. jas išvežė į mokesčių inspekciją. Direktoriui nunešė apie 20 nepasirašytų deklaracijų (T.3, b.l. 128).

Atlikus įrodymų tyrimą, nuteistasis K. V. ir jo gynėjas advokatas K.Gudynas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras V. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304- 307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Sutiktina su apelianto išdėstyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nenurodė pagrįstų ir išsamių motyvų, kodėl apelianto veiksmai atitiko jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas išvardinęs įrodymus ir juos pripažinęs įrodymais BPK 20 str. prasme, skundžiamu nuosprendžiu be motyvų konstatavo, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Taip buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris įpareigoja teisėją surašantį baigiamąjį dokumentą – nuosprendį byloje, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog K. V. padarė BK 182 str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi ištirti ne visi įrodymai, jie įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis BPK 329 str. 1 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).

K. V. duodamas paaiškinimus dėl jam inkriminuotos veikos padarymo neneigė, kad direktoriaus paprašytas jis pasirašė deklaracijas kitų mokytojų vardu, manydamas jog su mokytojais yra suderinta, tačiau mokesčių inspekcijai jų neteikė, kas jas perdavė nežino.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šioje byloje pripažintų nukentėjusiaisiais: J. M., A. J., E. K., V. K., L. R., D. G., L. P., R. G., J. B., Z. L., L. M. ir S. R. - 2 procentai nuo pajamų mokesčio už 2009 metus atiteko (duomenys neskelbtini), taip iš esmės pažeidžiant šių asmenų laisvą valią disponuoti jiems suteikta deklaravimo teise ir, kad šias deklaracijas už nukentėjusiuosius pasirašė K. V. (t.1,b.l. 1,7-10, t.2. 48-67,117-134). Byloje taip pat yra duomenys, kad Kauno apylinkės teismas 2015-09-16 nutartimi dėl dokumentų- deklaracijų suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, K. V. atžvilgiu nutraukė procesą suėjus senačiai. Nutartis įsiteisėjusi ( t.3.b.l.61-62).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pažymėtina, kad sukčiavimas ( BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori ( kasacinė nutartis Nr.2K-7-176-303/2015).

K. V. kaltinamas, kad jis suklastojęs tikrą dokumentą – deklaracijas, jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu panaudojęs apgaulę mokyklos naudai įgijo svetimą Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį turtą. Atlikus įrodymų tyrimą, siekiant patvirtinti ar paneigti K. V. nurodytas faktines aplinkybes nustatyta, kad duomenų patvirtinančių aplinkybę- suklastotų deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

K. V. parodė, kad dirbo mokytoju ir direktoriaus pavaduotoju, buvo atsakingas už ugdymo dalį. Direktorius jam pasakęs, kad su mokytojomis suderinta, paprašė pasirašyti ant deklaracijų. Pats blankų negamino, jokios naudos iš to negavo. Pasirašęs deklaracijas, jas paliko direktoriaus kabinete. Kur dokumentai keliavo toliau, nežino, nes jų mokesčių inspekcijai nepateikė (T.3, b.l. 72). Taip pat paaiškino, jog buvo atsakingas už mokymo priemones, o kur panaudoti iš mokesčių inspekcijos pervestą sumą (2 proc.), spręsdavo mokyklos taryba, kuriai tuo metu vadovavo mokyklos bibliotekininkė, o K. V. į tarybą neįėjo (T.3, b.l. 127). Šiuos K. V. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) direktorius V. D., patvirtino, jog mokytojams deklaracijas išdalindavo pavaduotojas ugdymui K. V., tačiau už užpildytų deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai tuo metu buvo atsakingas pavaduotojas J. B.. Jis veždavo deklaracijas į mokesčių inspekciją (T.3, b.l. 127). Liudytojas J. B. parodė, kad į mokesčių inspekciją yra nešęs deklaracijas, tačiau kada tiksliai neatsimena (T.3, b.l. 128). Liudytojas L. U. parodė, kad deklaracijas užpildydavo ir nunešdavo pasirašyti kitiems darbuotojams. Paskui tas užpildytas deklaracijas nunešdavo J. B., kuris nuveždavo į mokesčių inspekciją. Užpildytas, bet nepasirašytas deklaracijas atiduodavo direktoriui. 2010 m. gegužės mėnesį deklaracijų mokesčių inspekcijai neteikė. Deklaracijos buvo surinktos ir J. B. išvežtos į mokesčių inspekciją (T.3, b.l. 128). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015-05-06 teismo baudžiamuoju įsakymu L. U., (duomenys neskelbtini) – daugiafunkcinio centro buhalteris, nuteistas pagal LR BK 182 str. 3 d., 300 str. 1 d., už tai, kad jis, suklastodamas tikrus dokumentus – deklaracijas dėl 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio – apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį svetimą turtą. 2015-09-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu J. B., (duomenys neskelbtini) – daugiafunkcinio centro direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkio reikalams, pagal LR BK 300 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl esant šiems įrodymams akivaizdu jog K. V. ne tik, kad neteikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir neturėjo tokios pareigos ( V. D. parodymai teisme). Šioje byloje nebuvo pareikšti kaltinimai asmenims, kaip bendrininkų grupei, todėl K. V. negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus, kurie beje yra pripažinti kaltais ir nuteisti kitose baudžiamosiose bylose.

Taigi, iš nuteistojo K. V. paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir rašytinė medžiaga matyti, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ugdymui, yra užpildęs kitų asmenų vardu deklaracijas ir jas pasirašęs, tačiau Kauno apylinkės teismo 2015-09-16 nutartimi baudžiamasis procesas dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. kaltinamojo K. V. atžvilgiu nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (T. 3, b.l. 62). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. V., suklastodamas tikrus dokumentus – deklaracijas dėl 2 procentų nuo sumokėto pajamų mokesčio už 2009 metus, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo Valstybinei mokesčių inspekcijai priklausantį turtą – 1095,14 Lt (317, 17 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka, darydamas išvadą, jog duomenų, kad K. V. pasirašydamas kitų asmenų vardu deklaracijas panaudojo apgaulę, t.y. siekė iškraipyti objektyvią tiesą, nėra. Iš jo paaiškinimų, kurie nepaneigti kitų bylos duomenų, matyti, jog deklaracijose pasirašydamas už kitus asmenis nesiekė įtvirtinti tikrovės neatitinkančių duomenų, tačiau pasirašė, būdamas mokyklos direktoriaus patikintas, kad su mokytojais yra suderinta, t.y. manydamas, kad jo pasirašymas už kitus asmenis atspindi šių asmenų tikrąją valią, kas rodo, K. V. veiksmuose jokių nusikalstamų tikslų nebuvimą, juolab savanaudiškų tikslų nei sau nei kitam trečiajam asmeniui. Tokios prielaidos, kad K. V. klastodamas deklaracijas turėjo ar galėjo numatyti, kad yra daroma nusikalstama veika- sukčiaujama siekiant mokyklai naudos, negali būti pripažįstama tiesioginės tyčios buvimu jo veiksmuose. Byloje nėra duomenų, kad K. V. būtų suinteresuotas siekti mokyklai naudos, tą patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios mokytojos, kurios teigė, kad tik mokyklos direktorius V. D. kiekvienais metais susirinkime primindavo pareigą 2 procentus skirti mokyklai( t.3.b.l. 125-126). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija buvo įvardijama kaip žalą patyrusi institucija. Tačiau su tokia kaltinimo formuluote taip pat nesutiktina. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo atveju atlieka tik tam tikrą Valstybės jai suteiktą funkciją, tai yra pagal iš anksto išreikštą deklaranto valią nukreipia piniginę sumą - 2 procentus nuo sumokėto pelno mokesčio deklaranto nurodytam subjektui. Šios piniginės lėšos nėra ir negali būti Valstybinės mokesčių inspekcijos nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu suklastojant deklaracijas, buvo pažeista deklarantų valia ir beje nukentėjo tie subjektai, kuriems turėjo atitekti piniginės sumos, tačiau dėl nusikalstamų veiksmų jie šių sumų negavo.

Kaip jau buvo minėta sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Tačiau iš K. V. paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog nuteistojo K. V. veiksmuose nebuvo jokios tyčios suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pasirašydamas už kitus asmenis suvokė, jog veikia priešingai nukentėjusiųjų interesams bei nėra duomenų jog jis deklaracijas pateikė mokesčių inspekcijai.

Pažymėtina, kad siekiant teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą būtina įrodymų vertinimo sąlyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių buvus K. V. veiksmuose inkriminuotos nusikalstamos veikos BK 182 str.1d. sudėties požymių, abejones aiškina kaltinamojo naudai ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

Nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos - sukčiavimo sudėties K. V. veiksmuose požymių, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303str.5d.2p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 12 MGL dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

K. V. dėl kaltinimo, numatyto BK 182 str. 1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.