Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo U. C. atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Žiemio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui U. C., institucija, duodanti byloje išvadą – Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme gautas ieškovės R. C. ieškinys atsakovui U. C., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, išlaikymo ieškovei, kaip buvusiai sutuoktinei, priteisimo. Taip pat ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – priteisti iš tėvo nepilnametei dukrai G. C. laikiną išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai bei sutuoktinei, auginančiai vaiką iki trejų metų, laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės R. C. ieškinys atsakovui U. C., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, išlaikymo ieškovei, kaip buvusiai sutuoktinei, priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo, pati ieškovė niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, motinystės pašalpa jai nėra mokama, todėl prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš tėvo nepilnametei dukrai G. C. laikiną išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo pagrįstumą, 2011-08-18 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai G. C. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai R. C.. Be to, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei kaip sutuoktinei, auginančiai vaiką iki trejų metų, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnio nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovas kartais prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, pervesdamas tam ikras pinigų sumas į motinos sąskaitą, tačiau neįrodo, kad atsakovas nuolat teikia kasdieninį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tuo užtikrindamas tinkamą jo vystimąsi bei poreikių tenkinimą, kuris nepilnamečiam vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius, yra reikalingas ir būtinas. Tokią tėvų pareigą numato įstatymas. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei jo motinai priteisimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nustatytais orientaciniais nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijais; tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darbingumą ir kitas svarbias aplinkybes, ir padarė pagrįstas išvadas dėl priteistino laikino išlaikymo.

Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas numato teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, todėl teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepranešdamas apie tai atsakovui, nesudarydamas galimybės pateikti įrodymus, pažeidė proceso rungimosi principą. Be to, pagal CPK 148 str. 1 d. (2002-02-28 įst. red.) laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turi būti išspręstas per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo U. C. atstovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-18 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.