- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1352-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03125-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „IPF Digital Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo UAB „IPF Digital Lietuva“ (Credit24), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. B. 2021 m. spalio 12 d. pateikė ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriame, be kita ko, prašė šalių nepilnamečio vaiko B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisti 235 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
2. Atsakovas M. B. 2022 m. vasario 28 d. pateikė prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su tėvu bei nustatyti laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
3. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro šeimos ūkio, bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas yra neįmanomas, kadangi ieškovė yra linkusi smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai prieš vaikus ir atsakovą. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su atsakovu. Paaiškino, kad 2022 m. vasario 28 d. 10 val. ieškovė būdama apsvaigusi nuo alkoholio atvyko į atsakovo gyvenamąją vietą ir prievarta bandė atimti nepilnametį sūnų, kuris buvo labai išsigandęs ir nenorėjo vykti kartu su ieškove. Atsakovas su kitais šalių pilnamečiais vaikais iškvietė policijos pareigūnus, kurie ieškovę išsivežė. Nepilnametis vaikas yra labai išsigandęs, bijo ieškovės ir nenori su ją būti, nes ji nuolatos yra grubi, naudoja psichologinį bei fizinį smurtą, vartoja alkoholinius gėrimus ir yra nestabilios psichinės būsenos. Ieškovė turi rimtų psichologinių problemų, nuolat žemina, necenzūriniais žodžiais vadina atsakovą bei visus vaikus. Ieškovė stipriai piktnaudžiauja alkoholiu, riboja nepilnamečio sūnaus bendravimą su atsakovu bei jo broliais ir seserimis. Teigė, kad ieškovė kelia didelę grėsmę nepilnamečio sūnaus sveikatai, emocinei būsenai ir gyvybei, nes nuolatos būna apsvaigusi nuo alkoholiu. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu užtikrintų geriausius nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsakovas gali užtikrinti nepilnamečiui vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, žino poreikius, pomėgius, dienos ritmą bei rutiną. Atsakovas rūpinasi ir visada rūpinosi sūnaus sveikata, visada jam padeda.
Šalies argumentai
4. Ieškovė O. B. 2022 m. kovo 23 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 235 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę.
5. Nurodė, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai barniai ir konfliktai. Išsiskiria šalių supratimas apie šeimą, jos vertybes. Pažymėjo, kad dažnai patiria atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, patyčias, grasinimus, dėl ko kenčia ne tik ieškovė bet ir šalių vaikas. Pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio mėn. buvo sumušta atsakovo. Ieškovei buvo nustatytas sąmonės netekimas, galvos skausmas. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje. Pažymėjo, kad toks atsakovo agresijos proveržis sutuoktinės atžvilgiu buvo ne vienas. Paaiškino, kad nepakeldama nuolatinių konfliktų su sutuoktiniu, kartu su nepilnamečiu sūnumi 2021 m. rugsėjo mėnesį išėjo iš gyvenamųjų namų, išsinuomojo butą Vilniuje, kuriame sudarė visas tinkamas sąlygas gyventi tiek sau, tiek ir nepilnamečiui vaikui. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas, dar tuo metu kai nebuvo nuteiktas ieškovės atžvilgiu, noriai ir pats savarankiškai apsisprendė kraustyti su motina, tokiam apsisprendimui neprieštaravo ir atsakovas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ieškojęs nepilnamečio vaiko, kreiptųsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos specialistus ar policiją. Tik ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir nurodžius, jog kartu su santuokos nutraukimo bus sprendžiamas ir sutuoktinių turto padalinimo klausimas, atsakovas labai susirūpino, kad nepilnametis vaikas gyvens ne su ieškove, bet sutuoktinių namuose kartu su atsakovu. Nurodė, kad santuokos nutraukimo etapas ieškovei yra emociškai labai sunkus ir skausmingas, todėl ieškovė šventiniu laikotarpiu, per 2021 metų Šv. Kalėdas, vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo transporto priemonę neblaivi. Jos vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir ieškovei buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas. Transporto priemonėje buvo ir nepilnametis sūnus. Teigė, kad apgailestauja, jog kėlė grėsmę tiek sau, tiek sūnui. Nurodė, kad ieškovei buvo laikinai apribota motinystė teisė, kuri 2022 m. vasario 3 d. buvo panaikinta. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tuo laikotarpiu laikinu globėju, greičiausiai dėl svarbių priežasčių, prašė paskirti ne nepilnamečio vaiko tėvą, tačiau vyriausiąją nepilnamečio vaiko seserį K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. pranešimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką. Pastebėjo, kad nepilnametis sūnus buvo nuteiktas prieš ieškovę, todėl jo išsakytą poziciją Vaiko teisių apsaugos specialistams, kad nori gyventi su tėvu, reiktų vertinti kritiškai. Atkreipė dėmesį, kad žymiai didesne laiko dalimi rūpinosi nepilnamečiu vaiku. Atsakovas prie vaiko priežiūros ir auklėjimo praktiškai visai neprisidėjo. Nurodė, kad neprašo teismo nustatyti laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi, kadangi niekada nedraudė ir nedraus matytis tėvui su sūnumi.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius, atsižvelgdamas į geriausius nepilnamečio vaiko interesus bei išreikštą jo paties norą gyventi su tėvu, įvertinus ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku, nustatytus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vieta su tėvu. Nustatė laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad vaikas išreiškė motyvuotą norą ir toliau likti gyventi su tėvu, nurodydamas, kad čia jam gyventi geriau. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir Institucijos išvada patvirtina, kad tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi ir vystytis. Atsakovui nepilnamečiu sūnumi rūpinti padeda ir vyresnioji dukra K. B.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl ieškovės prašymą atmetė ir vaiko gyvenamąją vietą laikinai nustatė su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad ieškovė pozicijos dėl laikinos bendravimo neišreiškė, todėl tenkino atsakovo prašymą nustatyti laikina ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė O. B. prašė panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, o atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
10. Nurodė, kad teismo nutartimi nebuvo nagrinėtas nei ieškovės prašymo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nebuvo nagrinėtas ir atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, teismas nevertino prie prašymo pridėtų įrodymų.
11. Paaiškino, kad santuoka tarp šalių buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokoje susilaukė penkių vaikų: K. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio vaiko B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sutuoktinių santykiai nėra geri, tarp šalių vykstą nuolatiniai barniai ir konfliktai, kardinaliai išsiskiria šalių supratimas apie šeimą, jos vertybes, skiriasi požiūriai ir dėl namų buities, vaiko auklėjimo. Ieškovė dažnai patiria atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, patyčias, grasinimus, kenčia ir šalių nepilnametis vaikas. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė buvo sumušta savo sutuoktinio, ieškovei buvo nustatytas sąmonės netekimas, galvos skausmas. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje. Pažymėjo, kad toks atsakovo agresijos proveržis sutuoktinės atžvilgiu buvo ne vienas. Nebepakeldama nuolatinių konfliktų su sutuoktiniu, kartu su nepilnamečiu sūnumi 2021 m. rugsėjo mėn. išėjo iš gyvenamųjų namų ir išsinuomojo butą, kuriame sudarė visas tinkamas sąlygas gyventi tiek sau, tiek ir nepilnamečiui vaikui. Atkreipė dėmesį, jog nepilnametis vaikas, dar tuo metu kai nebuvo nuteiktas jos atžvilgiu, noriai ir pats savarankiškai apsisprendė kraustyti su motina gyventi į kitą vietą. Pažymėjo, kad atsakovas neprieštaravo vaiko persikraustymui. Nėra pateikta įrodymų, jog vaikas norėjo likti su tėvu.
12. Nurodė, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, automobilyje sėdėjo nepilnametis vaikas. Dėl šio poelgio ieškovei buvo laikinai apribota motinystė teisė, kuri 2022 m. vasario 3 d. buvo panaikinta. Atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nurodytu laikotarpiu laikiną globėją prašė paskirti ne nepilnamečio vaiko tėvą, tačiau vyriausiąją seserį K. B.. Pažymėjo, kad per laikotarpį, kai ieškovei buvo apribotos motinystės teisės, nepilnametis vaikas buvo nuteiktas prieš ieškovę, vaikui galimai buvo pasakyta ką reikia sakyti vaiko teisių specialistei.
13. Nurodė, kad turi visas sąlygas auginti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką, rūpinasi sūnumi. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovė yra priklausoma nuo alkoholio. Nuo 2020 m. gruodžio 4 d. yra įdarbinta įmonėje (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja seniūnijos bendruomenės veikloje, seniūnijos rengiamuose renginiuose, dėl ieškovės blogo elgesio nuo kaimynų skundų, nusiskundimų seniūnija neturėjo.
14. Atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisiu apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. pranešimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m sausio 3 d. vaiko situacijos vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nepilnametis vaikas papasakojo, jog tėvas rėkė ant jo, mušė stipriai, jei kažko nedarydavo.
15. Pažymėjo, kad atsakovas prie vaiko priežiūros ir auklėjimo praktiškai visai neprisidėjo. Ieškovė su sūnumis gyvena atskirai nuo atsakovo. Mažametis vaikas gyventi atskirai su motina neprieštaravo, todėl teismas nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo turėtų nustatyt kartu su motina. Teigė, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, vaiką nuolat prižiūri ir juo rūpinasi vyriausioji sesuo K. B., todėl tikslinga vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
Atsiliepimas
16. Atsakovas M. B. atsiliepimu prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad ieškovė pateikia tikrovės neatitinkančius faktus. Ieškovė yra nestabilios emocinės būsenos, vartoja alkoholinius gėrimus, dėl šios priežasties be jokio realaus pagrindo teikia policijai pareiškimus dėl neva patirto smurto. Pažymėjo, kad visi ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti.
18. Paaiškino, kad priešingai nei nurodo ieškovė, vaikas pats nebuvo išreiškęs noro pakeisti gyvenamosios vietos. 2021 m. rugpjūčio mėn. faktiškai nutrūko ieškovės ir atsakovo santuoka, t. y. ieškovė išsikraustė iš namų, tačiau kartu vaiko nepasiėmė, vaikas neišreiškė noro išsikraustyti kartu su motina. Iki 2021 m. rugsėjo 6 d., kai sūnų iš mokyklos pasiėmė ieškovė, vaikas gyveno kartu su atsakovu. Dėl nurodyto įvykio atsakovas kreipėsi į policiją. Pastebėjo, kad vaiko socialinis gyvenimas yra susiformavęs būtent atsakovo gyvenamojoje vietoje. Netoliese yra jo mokykla, draugai ir pažįstama aplinka, kurioje jaučiasi saugiai.
19. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. ieškovės vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir patikrinus blaivumą, ieškovei buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas. Teigė, kad ieškovė kėlė grėsmę sau, vaikui, aplinkiniams. Ieškovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais net būdama prie nepilnamečio vaiko. Ieškovė neturi suvokimo kaip užtikrinti saugias sąlygas nepilnamečiui vaikui, bet ir kelia realią grėsmę jo emocinei, fizinei būklei.
20. Pažymėjo, kad prieš sūnų atsakovas niekada nesmurtavo, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Pats vaikas nurodė, jog tėvas niekada jo nemušė, o iš pradžių teikė priešingą informaciją, nes to reikalavo motina.
21. Dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paskirti nepilnamečio vaiko laikiną globėja vyriausiąją nepilnamečio vaiko seserį paaiškino, kad atsakovo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neva panaudoto fizinio smurto prieš vaiką. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl ieškovės pateiktos melagingos informacijos, kuris vėliau buvo nutrauktas. Vaikų teisių apsaugos tarnyba negalėjo skirti laikinos globos atsakovui, kol nebuvo gautas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo baigties, todėl buvo priimtas sprendimas skirti laikiną globą nepilnamečio vaiko sesei.
22. Nurodė, kad šalių sūnaus įprastinė faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat sūnaus gimimo buvo atsakovo gyvenamojoje vietoje. Vaikas yra įpratęs ir saugiausiai jaučiasi gyvendamas kartu su atsakovu bei savo broliais, seserimi. Jokio motyvuoto pagrindo teigti, kad atsakovas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku, jog stokoja tėviškų savybių, nėra. Nepilnamečio Vaiko šeimos aplinka nuo pat jo gimimo buvo ir yra atsakovo gyvenamojoje vietoje. Pabrėžė, jog vaikas yra trylikos metų, sugeba pats aiškiai išreikšti savo norus, nori gyventi su atsakovu ir kitais šeimos nariais. Nurodė, kad privaloma atsižvelgti ne tik į geriausius vaiko interesus, saugią aplinką bet ir jo norus.
23. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 765,33 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su ieškove nustatymo, ir netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
28. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
29. Nagrinėjamu atveju kiekviena iš ginčo šalių, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas siekia, kad nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su tėvu jo įprastinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje taip pat gyvena kiti šeimos nariai, nurodytoje vietoje susiformavęs vaiko socialinis gyvenimas (mokykla, draugai). pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų.
31. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvas rūpinasi sūnumi, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi ir vystytis, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas netinkami rūpinasi vaiku (CPK 178 straipsnis), kelia grėsmę jo interesams.
32. Pažymėtina, kad nepilnamečiui vaikui šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, todėl sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų būti atsižvelgiama ir į vaiko nuomonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad vaikas išreiškė motyvuotą norą ir toliau likti gyventi su tėvu, nurodydamas, kad čia jam gyventi geriau.
33. Byloje buvo pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 18 d. išvada, kurioje nurodyta, kad 2022 m. kovo 7 d. buvo vertinta nepilnamečio vaiko situacija. Vertinant vaiko situaciją buvo išklausyta ir vaiko nuomonė. Su vaiku bendrauta be apribojimų ir tėvams nedalyvaujant. Vaikas nurodė, kad dabar gyvena pas tėvą ir jam su juo gyventi yra žymiai geriau. Paminėjo, kad kai gyveno su motina, ji beveik kiekvieną vakarą kažkur išeidavo ir grįždavo vėlai. Vaikas vienas eidavo miegoti apie 21 val. ir kai naktį atsibusdavo, motina jau būdavo namie. Vaikas pasakojo, kad motina kiekvieną dieną išgerdavo po du butelius sidro. Vaiko teigimu, išgėrusi motina visada naudodavo keiksmažodžius jo atžvilgiu. Pokalbio metu, vaikas kelis kartus dar pasikartojo, kad jam geriau gyventi su tėvu nei su motina. Prieš baigiant pokalbį, vaikas pasakė, kad tikisi, jog dabar pas tėtį gyvens visam laikui, nes su mama gyventi visai nenori. Skyrius pateikė išvadą, jog skyrius atsižvelgdamas į geriausius nepilnamečio vaiko interesus bei išreikštą jo paties norą gyventi su tėvu neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinus ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku ir atsižvelgus į išklausytą vaiko nuomonę bei nustatytus vaiko teisių pažeidimus šeimoje skyrius nesutinka su gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtą būti nustatyta su atsakovu.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytą Tarnybos išvadą, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, o ieškovė gali prižiūrėti ir pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Priešingai, Tarnyba, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko norą, nustatė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtą būti nustatyta su atsakovu bei nesutiko su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove.
35. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
36. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teisėtai ir pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu.
37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
39. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 765,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kai yra vertinamas teismo priimtų tarpinių nutarčių pagrįstumas bei teisėtumas. Šis klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.