Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. neviešai įžeidė žmogų: 2014 m. gegužės 9 d., 14.42 val. į R. L. mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsiuntė SMS žinutę su tekstu: „Tu blet kekse pritampei liuta uz usu. Siunti kurva laiskus nesąmoningus, kur net durnele su tavim negyvena. Dziaukis kad jis paskola moka. Gluse! dabar as tau padarysiu issigimele!“

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad, kai iš savo buvusios žmonos R. L. į savo darbovietę gavo pranešimą dėl komunalinių mokesčių, kuriuo buvo prašoma jai sumokėti 6824,83 Lt, neišlaikė jo nervai, todėl ir parašė jai tą užgaulią SMS žinutę iš bendro jam ir jo draugei priklausančio telefono. Šią SMS žinutę parašė vėliau tą pačią dieną (2014 m. gegužės 9 d.). Jis siekė, kad buvusi žmona nuo jo atstotų ir leistų ramiai gyventi. Po skyrybų R. L. jam nuolat grasina, sako, kad jį užtampys po teismus, jis negyvens su savo drauge, jis buvo terorizuojamas skambučiais, buvusi žmona nuolat iš jo reikalaudavo pinigų. Skyrybos vyko abipusiu susitarimu. Jie buvo susitarę, kad ji susitvarkys buto dokumentus, pasiims paskolą, tačiau vėliau ji pasakė, kad jai to buto nebereikia. Jis buvusiame bendrame bute negyvena jau ketverius metus. Po ketverių metų jis gavo pranešimą, kad reikia susimokėti komunalinius mokesčius už butą, kuriame liko gyventi jo buvusi žmona, dėl to ir sukilo emocijos. Pažymi, kad buvusi žmona turi psichinės sveikatos problemų, dėl to yra gulėjusi ligoninėje. Šios problemos pasireiškė po dvejų santuokos metų. Atsiprašo R. L..

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad ji visiškai palaiko savo privataus kaltinimo skundą. Ją labai stipriai sukrėtė buvusio vyro parašyta SMS žinutė, ji labai blogai pasijautė, pradėjo save labai neigiamai vertinti. Yra ir anksčiau buvę įžeidžiančių žodžių ir žinučių, tačiau tokių nebuvo. Ji yra sirgusi depresija, kiekvieną mėnesį lankosi pas psichologę. Po santuokos praėjus dvejiems metams prasidėjo nesutarimai. Vyras gyveno Klaipėdoje, o ji kaime, tuo metu nedirbo. Vyras pradėjo negrįžti savaitgaliais, o jei grįždavo, tai labai gerdavo. Vėliau vyras susirado draugę ir išėjo. Būtent toks šeimyninis gyvenimas turėjo įtakos ir jos psichinei sveikatai. Po skyrybų jokio bendravimo su vyru nebuvo, ji su juo visiškai nebendravo, jis nurodo melagingas aplinkybes. Jis neišsiregistravo iš bendro jų buto, dėl to butas yra ir jo nuosavybė ir jis turi mokėti už savo buto dalį, tai reiškia sumokėti pusę komunalinių mokesčių. Tuo metu, kai M. L. prašė sumokėti komunalinius mokesčius, dar gyveno tame bendrame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šiuo metu tame bute jau nebegyvena. Kadangi su sūnumi norėjo išsikraustyti iš šio buto, reikėjo su butu kažką daryti. Ji iškart kreipėsi į savo buvusį vyrą raštu dėl komunalinių mokesčių sumokėjimo. M. L. šiuo metu nebendrauja su sūnumi, tačiau moka jam išlaikymą. Prašo iš M. L. priteisti 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

SMS žinutė, jos tekstas bei visos kitos jos gavimo aplinkybės yra užfiksuotos 2014 m. birželio 10 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).

Iš 2014 m. gegužės 7 d. pranešimo dėl komunalinių ir kitų mokesčių matyti, kad R. L. prašo iš M. L. iki 2014 m. gegužės 16 d. įvykdyti piniginę prievolę, kuri sudaro 6824,83 Lt. Pranešime R. L. nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. buto išlaikymo išlaidų suma siekė 13 649,66 Lt. Po santuokos nutraukimo už komunalines paslaugas bei kitus mokesčius ji mokėjo viena, nors M. L. yra buto bendraturtis (b. l. 15).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo matyti, kad juo buvo nutraukta R. L. ir M. L. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. M. L. ir R. L. asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ buto, esančio adresu Kalnupės g. 21-2, Klaipėdoje (b. l. 17).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai. Be paties kaltinamojo M. L. parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir anksčiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnyje, yra užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus vertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neviešą įžeidimą. Neviešas įžeidimas yra tada, kai žmogus užgauliai pažeminamas nematant, negirdint kitiems žmonėms. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai jį žemina, ir to nori. Taigi įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti.

M. L. į R. L. mobiliojo ryšio telefoną atsiųsta SMS žinutė, jos turinys yra akivaizdžiai įžeidžiantis bei užgaulus. Žodžiai („kekše“, „kurva“, „gluše“, „išsigimėle“), kuriais pavadinta nukentėjusioji, neatitinka bendražmogiško elgesio ir moralės reikalavimų, todėl nekyla jokių abejonių, kad ši žinutė ją įžeidė bei užgauliai pažemino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad tokiais žodžiais užgauliai žemina nukentėjusiąją, ir norėjo taip veikti. Tokia M. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 155 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika asmens garbei ir orumui, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, dirba, moka išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, į bendrą įvykio situaciją, į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji anksčiau buvo sutuoktiniai, kad kaltinamasis parašė įžeidžiančio turinio žinutę susinervinęs dėl gauto pranešimo, kuriuo buvusi žmona reikalavo sumokėti buto, kuriame jis negyveno, komunalinius mokesčius, į M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. L. paskyrus BK 155 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus. Už veikas, padarytas iki 2015-01-01, bazinis bausmės ir nuobaudos dydis yra 37,65 Eur, nes 130 Lt (1 MGL) atitinka 37,65 Eur.

Nukentėjusioji R. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji R. L. dėl nusikalstamos M. L. veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, rašydamas tokio pobūdžio žinutę, žinojo, kad nukentėjusioji yra jautrios psichikos, žinojo jos turimas sveikatos problemas. Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, įžeidžiančio turinio žinutė buvo neviešo pobūdžio, atsiųsta sureagavus į nukentėjusiosios pranešimą, kuriuo ji reikalavo sumokėti dalį buto, kuriame jis negyveno, komunalinių mokesčių, ji nesukėlė nukentėjusiajai stiprių sveikatos sutrikimų, sveikatos pablogėjimo, ji pati patvirtino, kad jokių vaistų nevartoja, kas mėnesį kaip vaikščiojo, taip ir vaikšto pas medikus, jokio ypatingo gydymo nebuvo, tą patvirtina ir jos pateikta medicininė pažyma (b. l. 60, 64), į anksčiau buvusius nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, kad jie buvę sutuoktiniai, patyrę skyrybas, tam tikrų nuoskaudų vienas kito atžvilgiu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, jų visumą, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 15 000 Lt (4344,30 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat ir susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu tokio pobūdžio bylose. Todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiosios R. L. naudai priteistina 290 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 MGL (188 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiosios R. L. naudai priteisti 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.