Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2172-246/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
1-2172-246/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00029-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
N. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2172-246/2014Teisminio proceso Nr.1-65-1-00029-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.1.;1.2.9.9.; 1.1.7.2.3.;2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Jolantos Laurinavčiūtės 2014-06-25 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 str. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas teikti dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 litų kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis, nuo 2002-01-14 iki sūnaus ir dukters pilnametystės R. S. naudai, 2003 m. rugsėjo mėn. - 2004 m. spalio mėn. laikotarpiu, 2005 m. birželio mėn.- 2007 m. birželio mėn. laikotarpiu, 2008 m. vasario mėn.- 2009 m. balandžio mėn. laikotarpiu be pateisinamos priežasties visiškai lėšų nemokėdamas, o pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-698-358/2009, pakeitusį Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. sprendimą, privalėdamas teikti dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 litų kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-01-29 iki sūnaus ir dukters pilnametystės R. S. naudai, 2009 m. gegužės mėn. - 2010 m. gegužės mėn. laikotarpiu, 2010 m. gruodžio mėn. - 2013 m. vasario mėn. laikotarpiu, 2013 m. birželio mėn., 2013 gruodžio mėn. - 2014 vasario mėn. laikotarpiu be pateisinamos priežasties visiškai lėšų nemokėjo, tokiu būdu vengė pareigos mokėti lėšas vaikams išlaikyti, tai yra padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino ir nurodė, kad 2002 m. sausio 31 d. teismo sprendimu dar santuokoje buvo priteista lyg 400 litų jo vaikams L. S. ir E. S.. Šis ieškinys teismui buvo jo sutuoktinės R. S. iniciatyva, nes neva jis neskiria savo vaikams pinigų. Jis su tokiu sprendimu sutiko, norėdamas įrodyti, kad vaikams lėšų skiria. Tuo metu dirbo troleibusų parke ir iš jo atlyginimo buvo išskaičiuoti pinigai. Kai žmona paprašydavo pinigų, visada duodavo, o vaikams rūbus pirkdavo kartu, maistą taip pat. Negali pasakyti, kodėl jam skiriant pinigus savanoriškai, R. padavė į teismą dėl vaikų išlaikymo, turbūt buvo per mažai pinigų. Troleibusų parke dirbo 7 metus kontrolės tarnyboje kontrolieriumi. Kadangi jam sumažino atlyginimą, iki tol uždirbo 2700 litų, o pasikeitus direktoriui, jam sumažino atlyginimą iki 1000 litų, darbas buvo sunkus, išėjo savo noru, nes netenkino atlyginimas. Yra įgijęs autošaltkalvio-mechaniko specialybę Švedijoje, o technikume įgijo mechaniko specialybę. Jo specialybė nebuvo paklausi, todėl susirasti darbą buvo sunku. Darbą rinkosi tik tokį, kuris jam patiko. Kai nesusirasdavo darbo, eidavo į darbo biržą. Tuose tarpuose kai nebuvo registruotas darbo biržoje, vertėsi atsitiktiniais darbais, dirbo neoficialiai, niekur savo pajamų nerodė, nes pinigus gaudavo „į rankas“. Dirbo statybose, namuose remontuodavo mašinas. Uždirbtus pinigus atiduodavo žmonai. 2009-05-13 jie išsituokė. Teismo sprendimas jam yra žinomas, nes dalyvavo teismo posėdyje, buvo priteista po 300 litų iš jo kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Po skyrybų darbo biržoje buvo registruotas tris kartus. Darbo birža jam nieko nepasiūlė. 2013-11-25 paskutinį kartą jis pažeidė darbo biržos lankymo tvarką, nenuvyko, nes dirbo neoficialiai statybininkų brigadoje, statė garažą, dengė stogą, todėl ir nenuvyko. Jei būtų išėjęs iš brigados, būtų netekęs neoficialaus darbo. Jam į dieną neoficialiai „į rankas“ duodavo 70 Lt, taip išdirbo 2 mėn. Jis buvo pasamdytas laikinam darbui ir jokiai firmai nepriklausė. Kai nebuvo registruotas darbo biržoje, vertėsi neoficialiais darbais, buvo laisvai samdomas darbininkas, pats susirasdavo darbo: pjovė žolę, genėdavo šakas, medžius, tvarkydavo teritoriją, remontuodavo ir remontuoja mašinas, stato šiltnamius ir t.t. Gauna pinigus „ į rankas“. Oficialios pajamos būdavo automatiškai išskaitomos, o kai dirba neoficialiai jokių pinigų vaikams neskyrė, nes pačiam reikėjo pragyventi. Turėjo problemų su alkoholiu, stipriai gėrė, bet susitvarkė. Žinodamas pareigą išlaikyti vaikus, jiems lėšų neskyrė dėl to, kad mažai gaudavo pinigų (b.l. 130).

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. gegužės 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka su N. S.. Paskutinius trejus metus iki santuokos nutraukimo, sutuoktinis nuolat gėrė alkoholį, piktnaudžiavo juo, todėl 2009 m. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Santuokos metu N. S. visiškai neskyrė lėšų nepilnamečiui vaikui L. S. ir nepilnametei dukrai E. S., neišlaikė jų, nepirko jų gyvenimui reikalingų daiktų (drabužių, mokyklinių prekių ir t.t.), todėl kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, kad priteistų pinigines periodines išmokas lyg 100 litų, atskaitant nuo jo atlyginimo. Tuo metu sutuoktinis dirbo Kauno troleibusų parke. Kažkurį laiką N. S. darbovietė pervesdavo lėšas į jos nurodytą sąskaitą. Kiek jai žinoma, N. S. perėjo dirbti į kitas darbovietes, tačiau ten jose padirbdavo labai trumpai. Labai sunku buvo sukontroliuoti, kur ir kada N. S. įsidarbindavo, nes paraišką dėl vaikų išlaikymo turėdavo nešti pati į jo darbovietę, nes kitu atveju lėšos nėra pervedamos. Ji nekontroliavo sutuoktinio, į jo darbovietes nėjo, niekur nebesikreipė, nors turėjo 2002-01-31 Kauno rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Vaikus išlaikė pati, iš savo lėšų, vyras pinigais nepadėjo, materialiai daiktais nerėmė, nieko nepirko. 2002-01-31 vykdomojo rašto dėl vaikų išlaikymo niekur nepanaudojo, į antstolį nesikreipė. Nuo 2007 m. sutuoktinis niekur nebedirbo, sėdėjo namuose, lėšų neskyrė, uždarbiaudavo dirbdamas pas pažįstamus, kaimynus, kas ko paprašydavo, atlikdavo remonto darbus, pats skolinosi pinigų. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta pakeisti minėtą sprendimą (2002-01-31) ir nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 litų kas mėnesį, t.y. nuo 2009-01-29 iki vaikų pilnametystės. Ji paskirta vaikų lėšų tvarkytoja, vaikų gyvenamoji vieta buvo priskirta su ja Kauno r., (duomenys neskelbtini). Kadangi N. S. neišlaikė materialiai vaikų, neteikė išlaikymo jokiu pavidalu, tai ji 2010-02-17 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, kad jie mokėtų vaikų išlaikymui skirtas pagal jų normas paskaičiuotas lėšas, t.y. 195 litus kiekvienam vaikui. Nuo 2010 m. vasario mėn. į jos sąskaitą fondas pervedinėdavo lėšas abiems nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį. Mano, kad N. S. realiai neturi kaip išlaikyti savo vaikų, nes piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to neturi darbo, negauna jokių pajamų (b.l. 19).

Liudytojas antstolis Virginijus Kučinskas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-01-05 R. S. vykdymui pateikė Kauno rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl alimentų nepilnamečiams vaikams E., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. gim. (duomenys neskelbtini) išieškojimo iš buvusio sutuoktinio N. S. ir taip pat nurodė, kad įsiskolinimas yra nuo 2009-01-29. Moteris nurodė, kad jokių įmokų N. S. nedarė, jokių pinigų iš jo nėra gavusi. Moteris nurodė N. S. gyvenamąją vietą, t.y. Kauno r., (duomenys neskelbtini) (gyvena pas tėvus), nors pats yra prisiregistravęs Kauno r. sav. ir yra įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą. R. S. skolos dydžio nenurodė, nes jokių įmokų N. S. nedarė. Antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-01-06 išsiuntė N. S. kvietimą atvykti į jų kontorą ir patikrino šio asmens turtinę padėtį, t.y. SODRA, nustatė, kad niekur nedirba, patikrino, kad SNORO banke turi 1 sąskaitą, SEB banke – 2 sąskaitas, SWEDBANKE – 1 sąskaitą. Visas sąskaitas areštavo, tačiau jokių lėšų areštuotose sąskaitose nerasta, patikrino nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto savo vardu niekada nėra turėjęs ir neturi, patikrino „Regitros“ duomenis, nustatė, kad jo vardu yra registruoti trys seni neeksploatuojami automobiliai, kuriems areštas yra atžymėtas kitų antstolių, vykdant skolų išieškojimus pagal kitus vykdomuosius raštus ir dokumentus. N. S. pagal jų išsiųstą kvietimą neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. 2010-02-05 išieškotoja R. S. į antstolio kontorą kreipėsi dėl pažymos išdavimo Vaikų išlaikymo fondui ir patvirtino, kad nuo 2009-01-29 nėra gavusi jokių pajamų iš buvusio sutuoktinio. Nuo vykdomosios bylos užvedimo duomenys apie N. S. mokumą yra tikrinami kas trys mėnesiai, tačiau išieškomų lėšų nebuvo. 2011-05-25 N. S. išsiuntė patvarkymą Nr. S-2116 dėl reikalavimo pateikti informaciją apie savo gaunamas pajamas ir turtą, nurodant, kad vengiant pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pats N. S. niekada nebuvo atvykęs į jų kontorą, nepateikė jokios reikalaujamos nei savanoriškai informacijos apie savo pajamas ir turtą. Eilinio patikrinimo metu 2012-10-09 nustatė, kad N. S. yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ketvirtadaliu minimalaus darbo užmokesčio (212, 50 Lt) ir 2012-10-10 išsiuntė patvarkymą į nurodytą darbovietę dėl išlaikymo išieškojimo. Iki 2013-03 R. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių lėšų nėra gavusi. Nuo 2013-03-04 iki 2013-05-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į R. S. sąskaitą pervedė 708, 29 Lt. R. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas 2013-04-23. Daugiau darboviečių, kuriose būtų įsidarbinęs N. S., nėra. Iš viso N. S. įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą iki 2014-03-12 yra 38 013, 71 Lt (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

N. S. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas. 2013-12-20 Nr. (4.2) D2-33157 rašte nurodyta, kad 2010 m. vasario 17 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi R. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiams vaikams L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal LR civilinio kodekso 3.194 str. 1 d., jei nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Iš antstolio Virginijaus Kučinsko 2010-02-05 pažymos Nr. 72/10/004 apie priteistą lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Kauno r. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko N. S. vaikams išlaikyti nustatyta mokėti 300 Lt kas mėnesį išieškotojai R. S.. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. išieškotojai nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Skolininkas N. S. apie Fondo administracijos sprendimus bei jų pasekmes 2011-09-27 informuotas registruotu laišku. N. S. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro L. S. ir E. S. išmokėtos išmokos, iš viso 17 327, 14 Lt, nes nepilnamečių vaikų tėvas N. S. vengia išlaikyti savo vaikus. Vaikų išlaikymo fondas civilinio ieškinio nereiškė (b.l. 1-13 ).

2002-01-31 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N-2-258-08/02, kuriuo nuspręsta priteisti iš N. S. išlaikymą nepilnamečiams dukrai E. S. ir sūnui L. S. išlaikymui po 100 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui skaičiuojant nuo 2002-01-14 iki vaikų pilnametystės R. S. naudai (b.l. 60).

2009-05-13 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pakeisti 2002-01-31 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš N. S. nepilnamečiams dukrai E. S. ir sūnui L. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį nuo 2009-01-29 iki jų pilnametystės R. S. naudai (b.l. 63).

2014-03-12 antstolio V.Kučinsko pažymoje dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S-1997 nurodyta, kad N. S. išlaikymo įsiskolinimas pagal 2009-06-15 išduotą Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų išlaikymui 2014-03-12 sudaro 38 013, 71 Lt (b.l 88-89 ).

Antstolio V. Kučinsko vykdomosios bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 90-118 ).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažyma apie N. S. išmokėtas išmokas, kurioje konstatuojama, kad N. S. 2003 -2013 metų laikotarpiu gavo 91 155 Lt pajamų (b.l. 68-72).

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija, kad N. S. buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiais: nuo 2004-11-04 iki 2005-05-03; nuo 2007-07-13 iki 2008-01-31 ir šiuo laikotarpiu gavo 4717, 93 Lt nedarbo išmoką; nuo 2010-06-29 iki 2010-11-12; nuo 2013-07-25 iki 2013-11-27 (b.l. 75).

SODROS duomenimis, N. S. laikotarpiu nuo 2003m. iki 2013m. gegužės 23d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įsigijęs verslo liudijimą (b.l. 76-81).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad N. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę - 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, taikyti LR BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Iš prokurorės pareiškimo turinio akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis padarė tęstinį nusikaltimą, todėl teismas jo veiką kvalifikuoja kaip tęstinį nusikaltimą ( LR BK 63 str. 10 d.).

N. S. kaltas prisipažino ir gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.170), todėl yra juridinė galimybė nerengti bylos nagrinėjimo teisme, o bausmę paskirti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.). N. S. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 54-56). 2011-06-16 – 2011-06-29 buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį (b.l. 47), tačiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje teigiama, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikia (b.l. 53).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti LR BK 64 ¹ str.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., ir nubausti jį 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. S. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Teisėjas Rimantas Sipavičius