Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-146-830-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-146-830-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01948-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
N. G.
Atsakovas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-830/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01948-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. rugsėjo 13 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-3), kuriuo prašė panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Akademija, atsakovas) viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. K-25 (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Akademijos viršininką grąžinti pareiškėją į Karinio rengimo grupės Kariūnų bataliono IV kurso (Orlaivių valdymas) kariūnų sąrašus.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašymą motyvavo tuo, kad, nors apie skundžiamą Įsakymą ji sužinojo 2009 m. lapkričio 20 d., tačiau dėl atsakovo nenoro jį pateikti su Įsakymo turiniu susipažino tik 2011 m. gegužės 21 d. Be to, tik 2011 m. gegužės 30 d. atlikus pakartotinį tyrimą, paaiškėjo aplinkybės, kuriomis remiantis patvirtintas pareiškėjos teisių pažeidimas, o 2011 m. liepos 4 d. atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir grąžinti ją į Akademiją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 39-40) atmetė N. G. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė skundą su priedais ir 2011 m. rugsėjo 13 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Remdamasis pareiškėjos skundo ir Akademijos teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad su ginčijamu Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. K-25 pareiškėja supažindinta pasirašytinai 2009 m. lapkričio 20 d. Taigi skundą dėl šio įsakymo pareiškėja turėjo paduoti teismui iki 2009 m. gruodžio 21 d. įskaitytinai. Pareiškėja padavė skundą teismui 2011 m. rugsėjo 13 d., t. y. žymiai praleidusi skundo padavimo teismui terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Teismas nurodė, kad esminėmis skundo padavimo teismui praleidimo priežastimis pareiškėja nurodo atsakovo delsimą pateikti jai skundžiamą Įsakymą bei atitinkamų valstybinių institucijų neveikimą ginant jos pažeistas teises. Pakartotinai pažymėjo, kad pareiškėja su Įsakymo turiniu susipažino pasirašytinai 2009 m. lapkričio 20 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad per įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Aplinkybė, kad atsakovas vengė išduoti pareiškėjai Įsakymo nuorašą, nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 19 d. pakartotinai susipažinusi su Įsakymo turiniu, o vėliau ir su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2011 m. gegužės 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėja iš karto nesiėmė atitinkamų veiksmų apskųsti Įsakymą, o pasirinko kitą elgesio variantą – kreipėsi į Akademiją. Taigi, pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. K-25 apskundimu, pasirinkdama kitą savo teisių gynybos būdą pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas be svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

Atmetęs pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas nutarė atsisakyti priimti N. G. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, pareiškėjai praleidus skundo padavimo terminą.

Be to, pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Akademijos viršininką atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. K-25 ir negali būti nagrinėjamas atsietai nuo jo. Todėl taip pat atsisakė priimti ir pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Akademijos viršininką grąžinti pareiškėją į Karinio rengimo grupės Kariūnų bataliono IV kurso (Orlaivių valdymas) kariūnų sąrašus.

III.

Pareiškėja N. G. atskiruoju skundu (b. l. 43-45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pateikia šiuos argumentus:

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato termino skundui paduoti skaičiavimą ne nuo teisių pažeidimo dienos, bet nuo skundžiamo individualaus akto įteikimo dienos. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamas individualus aktas – Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. K-25 – jai nebuvo įteiktas. Tai patvirtina Akademijos 2011 m. birželio 30 d. atsakymas, kuriuo atsakovas pripažino faktą, jog su skundžiamu Įsakymu pareiškėja buvo tik supažindinta, bet pats Įsakymas jai nebuvo įteiktas.

Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad pasitraukus iš Akademijos, jai iškilo grėsmė būti pašalintai iš VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto. Todėl iki 2010 m. sausio pabaigos, kai buvo oficialiai priimta į orlaivių pilotavimo studijas ne kaip kariūnė, ji patyrė psichologinę įtampą ir spaudimą iš aplinkinių. Tik po to, kiek atsigavusi, kreipėsi į valstybės institucijas dėl priežasčių, privertusių ją palikti Akademiją, ištyrimo ir įvertinimo. Tai patvirtina pareiškėjos kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidento) kanceliariją ir 2010 m. balandžio 15 d. skundas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Generalinei inspekcijai. Mano, kad jeigu Įsakymas būtų įteiktas iš karto, jai būtų išaiškinta ir šio Įsakymo apskundimo tvarka. Tad laiko priežastis, dėl kurių ji praleido skundo padavimo terminą, objektyviomis ir svarbiomis, kad šis terminas būtų atnaujintas, o skundžiama teismo nutartis panaikinta.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti administravimo principai – tarnybinės pagalbos, proporcingumo ir efektyvumo – suponuoja, kad piliečiams, kuriems tarnauja institucijos, suteikta teisė spręsti susidariusias problemas naudojant ekonomiškus būdus, siekti rezultatus kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pareiškėja nurodo, kad įgyvendinama šias teises, ji mėgino išspręsti nesutarimus ne teismo keliu. Tuo tikslu 2011 m. birželio 6 d. buvo nuvykusi į susitikimą su Akademijos viršininku, kurio metu jai buvo pasiūlyta bendra tvarka kreiptis dėl studijų tęsimo. Ir tik birželio pabaigoje, kai, atlikus visus stojimo sąlygose nurodytus tyrimus, buvo atsisakyta priimti dokumentus bei 2011 m. birželio 30 d. raštu Nr. IS-1200 atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą, ji kreipėsi dėl ginčo nagrinėjimo administracine tvarka. Todėl mano, kad teismas nemotyvuotai pripažino jos pasirinktą bendradarbiavimo su viešojo administravimo institucija – Akademija – būdą neigiamu ir užkertančiu kelią kreiptis dėl ginčo išsprendimo teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šią įstatytino normą ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai atitinkamas administracinis aktas asmeniui neturėjo būti įteiktas, ar nebuvo įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas (ABTĮ 33 straipsnis) pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (administracinio akto esmę) dienos.

Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų teisingai nustatė, kad pareiškėja su

Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. K-25 buvo supažindinta pasirašytinai 2009 m. lapkričio 20 d. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 20 d. kariūnė N. G. ir Akademijos viršininkas pasirašė Krašto apsaugos sistemos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, grąžinimo sutartį Nr.GR-3. Ši sutartis buvo pasirašyta remiantis N. G. 2009 m. lapkričio 18 d. prašymu dėl šios sutarties nutraukimo (b.l.38). Atsiskaitymo su Akademija lapelyje yra 11 Akademijos tarnybų, tarp jų Personalo skyriaus, atstovų parašų, patvirtinančių, kad 2009 m. lapkričio 20 d. kariūnė N. G. atsiskaitė su visomis Akademijos tarnybomis kaip mokymosi sutartį nutraukęs asmuo. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėja apie įsakymo dėl jos atleidimo iš Akademijos priėmimą ir šio įsakymo turinį žinojo nuo 2009 m. lapkričio 20 d., nes iš esmės pati inicijavo šio įsakymo priėmimą. Taigi skundą dėl šio įsakymo pareiškėja turėjo paduoti teismui iki 2009 m. gruodžio 21 d. įskaitytinai.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. K-25 kopija N. G. buvo įteikta tik 2011 m. gegužės 19 d. Akademijos raštu Nr. IS-1023 (b. l. 5, 34) atsakant į pareiškėjos 2011 m. gegužės 13 d. prašymą, yra pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio variantas, kuris ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimui neturi jokios įtakos, kadangi, kaip minėta, pareiškėja su šiuo įsakymu susipažino 2009 m. lapkričio 20 d. Į bylą nepateikta įrodymų, kad Akademija sudarė kliūtis gauti įsakymo kopiją atsiskaitymo dieną ar kitu pareiškėjos pasirinktu laiku.

Pažymėtina, kad net ir skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 21 d., kai pareiškėjai per jos atstovą buvo įteikta 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. K-25 kopija, skundas dėl Įsakymo turėjo būti paduotas administraciniam teismui iki 2011 m. birželio 21 d. įskaitytinai (ABTĮ 33 str. 1 d.), tačiau pareiškėja padavė skundą teismui 2011 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 1-3).

Pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, motyvuodama tuo, kad su Įsakymo turiniu susipažino tik 2011 m. gegužės 21 d., be to, teigė, kad tik 2011 m. liepos 4 d. sužinojo apie atsakovo atsisakymą tenkinti jos prašymą grąžinti į Akademiją (b. l. 21). Skundžiamame Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. K-25 (b. l. 29) nėra nurodyta šio įsakymo apskundimo tvarka ir terminas. Tačiau minėta tvarka ir terminas pareiškėjai buvo išaiškinti 2011 m. birželio 30 d. Akademijos raštu Nr. IS-1200 (b. l. 21), kurį pareiškėja gavo 2011 m. liepos 4 d. (b. l. 21). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nuo 2011 m. balandžio 29 d. naudojasi profesionalaus teisininko – advokato pagalba (b. l. 24).

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo objektyvių kliūčių gauti Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. K-25 kopiją atsiskaitymo su Akademija dieną ir paduoti skundą per mėnesį nuo šio įsakymo priėmimo, taip pat kad buvo objektyvių priežasčių laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji siekė ne teismo tvarka išspręsti ginčą kreipdamasi atitinkamais prašymais į patį atsakovą bei į kitas valstybės institucijas, negali būti vertinamos kaip pateisinančios pareiškėjos delsimą kreiptis skundu dėl Įsakymo panaikinimo tiesiogiai į teismą, juo labiau kad, kaip minėta, pareiškėjai turėjo būti žinoma Įsakymo apskundimo, paduodant skundą tiesiogiai teismui, tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad pasirinkusi savo teisių gynybos būdą kreipiantis į Akademiją, pareiškėja pati sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių, o neatnaujinęs šio termino pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. K-25 panaikinimo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antras pareiškėjos skundo reikalavimas – t. y. įpareigoti Akademijos viršininką grąžinti pareiškėją į Karinio rengimo grupės Kariūnų bataliono IV kurso (Orlaivių valdymas) kariūnų sąrašus – yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti Akademijos viršininko 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. K-25 ir negali būti nagrinėjamas atsietai nuo jo. Todėl skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti kartu ir šį pareiškėjos skundo reikalavimą, taip pat laikytina teisėta bei pagrįsta.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas,Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas