Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (įgaliotos Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės (įgaliojusios ją atstovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją), atstovas bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 61-63). Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Šios bylos ginčo dalykas pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 teisėtumas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad LR VRM 1999-01-14 sprendimu Nr. 14984 nuo 1998-12-31 pareiškėjui paskaičiuota 2389,06 Lt pensija (b. l. 35). Kaip matyti iš 2012-10-18 pažymos Nr. 11D(P)-4835 apie 2001-2012 m. pensijos dydį, 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui buvo paskirta 2976,57 Lt dydžio pensija, įskaičiuojant 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą, kuri Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pagrindu bei Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pagrindu sumažinta iki 2227,68 Lt bei 2010 m. balandžio - 2010 m. liepos mėn., atsižvelgiantį tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamų pajamų, jam paskirta pensija dar kartą sumažinta Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pagrindu (b. l. 58). Kaip matyti iš šios pažymos, pareiškėjo pensijos dydis kito, atsižvelgiant į šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčius, taip pat į jo gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pareiškėjas LR Vidaus reikalų ministerijai pateikė 2010-03-26 prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, nurodydama, kad 2010 m. vasario mėn. gavo 373 Lt mažesnę pensiją ir prašydama šią nepriemoką išmokėti bei toliau mokėti jai paskirto dydžio pensiją (b. l. 33). Atsakovė, atsakydama į šį pareiškėjos prašymą, 2012-05-14 sprendimu Nr. 1D-3873 (2), nurodė, kad pensija jai yra paskaičiuota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. bei Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jį tenkinti (b. l. 31).

Ginčo santykius šioje byloje reguliuoja 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730 (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 101-2018) (toliau – ir VPĮ), kurio 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinių pensijų rūšys Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos. Šio įstatymo 3 str. 3 d. (2010-11-12 redakcija) nustatyta, kad Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. VPĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1958; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2558) nustato turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenų ratą, taip pat šios pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-01-01 redakcija) reglamentavo, kad šio įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis <...> gavėjams <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. LR Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 160-7573), įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kuriuo asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) atitiktį LR Konstitucijai, pasisakė, kad valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau taip pat nurodė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09, 2010-02-11 d. ir 2010-10-26 redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo nuostatas. Teismas vertina, kad aplinkybė, kai pareiškėjui mokamos sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos metu, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Iš pažymos apie 2010-2012 m. paskaičiuotą pareiškėjo pensijos dydį (b. l. 58) nustatyta, kad 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui pensija buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pagrindu ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pagrindu, išskyrus 2010 m. balandžio – 2010 m. gegužės mėn. periodą, tačiau šiuo laikotarpiu jis turėjo draudžiamų pajamų, todėl jo pensija buvo mažinama Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pagrindu. 2010 m. birželio mėn. - liepos mėn. pareiškėjo gaunama pensija buvo ribojama ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pagrindu. Šios nuostatas, pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, todėl teismas vertina, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas nepagrįstai ir dėl šių įstatymų taikymo susidariusi nepriemoka 1987,85 Lt ((2093,26 x 2) - (2011,62 + 1628,35) = 546,55; (2872,05 x 0,8) + (2976,57 x 0,8) = 4678,90; (4678,90 – (1217,88 + 2019,72) =1441,30; 1441,30 + 546,55 = 1987,85) (b. l. 58) turi būti priteista pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuri turi užtikrinti, kad priimamais įstatymais nebūtų pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės, tuo pačiu ir pareiškėjo, kaip dirbančio pensininko asmens teisių lygiateisiškumas, dirbančių ir nedirbančių pensininkų nediskriminavimas, užtikrinant Konstitucijos 48 str.1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimą Nr. 1D-3873 (2), kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą mokėti jam paskirtą pensiją bei išmokėti pensijos nepriemoką, teismas netenkina, kadangi, kaip minėta, atsakovė ginčo sprendimą priėmė vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jie neteko galios tik po LR Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos (2012-09-21). Teismui pripažinus, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis buvo sumažintas nepagrįstai ir iš valstybės priteisus 1987,85 Lt dydžio nepriemoką, ginčijamo Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimo Nr. 1D-3873 (2) panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje netenkinamas (LR ATPK 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės 1987,85 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus, 85 ct) V. B..

Kitoje dalyje pareiškėjo skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.