Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Leonarda Gurevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A –852/2008

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija

2.1.7.4.2.,2.1.15.1.1.,2.1.15.3.3.2.

2.2.2.3.1.1.,2.2.2.3.1.2.,2.2.2.3.1.3.

2008 m. spalio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. D. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. C., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Iš D. B. nukentėjusiojo Pauliaus L. T. naudai priteista 900 Lt, iš D. B. ir A. C., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės I. C., solidariai nukentėjusiosios K. S. naudai priteista 60 Lt nusikaltimais padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, 2007 m. rugsėjo 15 d. apie 01.00 val. prie negyvenamo namo, esančio Vilniuje, J.Basanavičiaus ir Muitinės gatvių sankryžoje, panaudojo fizinį smurtą, kumščiu sudavė Pauliui L. T. ne mažiau 3 smūgių į veidą, papurškė jam į veidą dujas, po to, pakišęs koją pargriovė P.L. T. ant žemės ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu iš P.L. T. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6233“ su SIM kortele, 850 litų vertės, su ausinuku 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Pauliui L. T. 900 litų turtinę žalą.

D. B. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su A. C., 2007 m. spalio 2 d. apie 4.20 val. Vilniuje, prie Savanorių pr. 11 namo, D. B. sugriebus nukentėjusiąją K. S. už kairės rankos, prie gerklės prispaudus peilį bei sudavus vieną smūgį į veidą, ir nuo peties nuėmus jos rankinuką, iš nukentėjusiosios K. S. pagrobė jos piniginę, 5 Lt vertės, kurioje buvo 35 Lt, auksinę grandinėlę, 30 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung X640“, 200 Lt vertės su SIM kortele, 10 Lt vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais, panaudojus peilį, D. B. ir A. C. apiplėšė K. S. ir jai padarė 280 litų turtinę žalą.

Apeliaciniais skundais nuteistasis D. B. ir jo gynėja advokatė Inga Abramavičiūtė prašo: panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį dalyje dėl D. B. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir jį išteisinti, patenkintą civilinį ieškinį atmesti, kitoje dalyje dėl nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu padaryto nusikaltimo D. B. veiksmus perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti teisingą bausmę, bei teisingai šias bausmes subendrinus paskirti teisingą galutinę subendrintą bausmę. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliantų nuomone, byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, kad galima būtų daryti neginčijamą išvadą, jog D. B. apiplėšė nukentėjusįjį P.L. T.

Apeliantai tvirtina, kad nukentėjusiojo P.L. T. parodymai iš esmės prieštarauja nuteistojo D. B. parodymams, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, nuteistojo A. C. parodymams bei teisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos O. A. parodymams. Tačiau teismas tiek kaltinamųjų, tiek liudytojos O. A. parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, jog jie negali būti objektyvūs. Nesutikdami su tokiais teismo motyvais apeliantai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu D. B. apie tai, jog 2007-09-15 apie 01.00 val. buvo su O. A., nurodė jau pirmojoje apklausoje. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai netikrino šio įtariamojo alibi ir neapklausė O. A..

Atsižvelgiant į tai, kad už ikiteisminio tyrimo organizavimą yra atsakingas prokuroras, o ne gynėjas, D. B. gynėjos manymu, nagrinėjamu atveju, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą gynybai. Tai, kad liudytoja O. A. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o D. B. nebuvo apklaustas dėl šios liudytojos teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, neduoda teismui pagrindo daryti išvadą, kad D. B. paaiškinimas yra neišsamus ir neva neatitinka liudytojos parodymų.

Apeliantų vertinimu, byloje esant prieštaravimams tarp dviejų rūšių tapačių įrodymų, t.y. P.L. T. parodymų ir liudytojos O. A. parodymų bei kaltinamojo D. B. parodymų, nesant galimybės pašalinti šių prieštaravimų ir abejonių, teismas privalo šias abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Būtent kaltinimas turi paneigti kaltinamojo gynybinę poziciją apie jo nekaltumą, tačiau nuteistojo D. B. versija ir alibi liko nepaneigta.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs parodymo atpažinti procesiniais veiksmais gautų duomenų bei nepasisakęs, ar šie duomenys laikytini ir pripažintini įrodymais pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus, remdamasis jais priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nuosprendžio surašymą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. normas. Apeliantų vertinimu, atliekant tris parodymo atpažinti veiksmus buvo iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos BPK normos, todėl parodymo atpažinti metu gauti duomenys nepripažintini įrodymais, o D. B. dėl P.L. T. plėšimo išteisintinas.

Nuteistojo D. B. gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos ginamasis P.L. T. apiplėšė bendrininkų grupėje. Gynėjos nuomone, ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir konkretizuota, kas be D. B. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Pirmosios instancijos teismas negalėjo bendrininkavimo pripažinti jos ginamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Be to, gynėja pažymi, kad P.L. T. patirtos žalos dydis liko neįrodytas. Konkretus 900 Lt žalos dydis yra nustatytas tik iš nukentėjusiojo žodžių, kadangi iš P.L. T. pagrobti daiktai nerasti, todėl aplinkybės dėl žalos dydžio liko neįrodytos.

Apeliantai tvirtina, kad A. C. K. S. plėšime nedalyvavo. Tai savo parodymuose patvirtino ir D. B., ir A. C., todėl D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. šalintina iš teismo nuosprendžio.

Gynėja tvirtina, kad jos ginamasis D. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl K. S. atžvilgiu padaryto nusikaltimo, teisminio nagrinėjimo metu jis dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė teismui, jog prisipažįsta dėl nusikaltimo ir labai gailisi dėl savo veiksmų, neigiamai vertina savo poelgį. Be to gynėja pažymi, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 p., pripažįsta ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neigia. Todėl darytina išvada, kad yra D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 p., todėl ji konstatuotina teismo nuosprendyje.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs dvi jo atsakomybę sunkinančias ir nepagrįstai nepripažinęs jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė D. B. neteisingą bausmę. Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė apie ypatingą D. B. elgesio ciniškumą. Apeliantai pažymi, jog teismas netinkamai konstatavo faktines aplinkybes, nes tiek nukentėjusioji K. S., tiek D. B. vienodai nurodė, kad smūgis į veidą nukentėjusiajai buvo suduotas prieš rankinės atėmimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ypatingą elgesio ciniškumą.

Gynėja nurodo, kad iki sulaikymo jos ginamasis D. B. dirbo, charakterizuojamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat ir jauno žmogaus noras bei pasiryžimas daugiau nenusikalsti turi tiesioginę įtaką skiriant jam bausmę. Be to, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos D. B. yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai.

Gynėjos vertinimu, skirdamas galutinę subendrintą bausmę D. B., teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. Skundžiame nuosprendyje bausmių apėmimas nebuvo taikytas tik dėl tos priežasties, kad nauju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė buvo bendrinama su jau subendrinta bausme, o ne už atskirus nusikaltimus teismo paskirtomis bausmėmis. Gynėjos nuomone, tokiu būdu yra nepagrįstai griežtinama nuteistojo padėtis, todėl siekiant nepažeisti LAT nutartyje Nr. 2K-P-193/2007 nurodytos taisyklės, kad subendrinta bausmė turi būti paskirta tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis teismo bausmėmis, o ne su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausme.

Nuteistasis D. B. ir jo gynėja prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo D. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. ir jo gynėjos Ingos Abramavičiūtės apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl P. L. T. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

Nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu nuo pirmosios apklausos momento (t. 2, b. l. 119) ir bylos nagrinėjimo teisme metu kategoriškai neigė 2007 m. rugsėjo 15 d. apie 01.00 val. prie negyvenamojo namo, esančio J. Basanavičiaus ir Muitinės gatvių sankryžoje, kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu apiplėšęs nukentėjusįjį Paulių L. T., tačiau, kolegijos įsitikinimu, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo D. B. pirmosios apklausos, jis tvirtino įvykio metu buvęs namuose ir nurodė, kad tai gali patvirtinti jo kaimynė Oksana, kurios pavardės neprisimena (t. 2, b. l. 119). Akistatos su nukentėjusiuoju Pauliumi L. T. metu nuteistasis taip pat tvirtino, kad jokiame nusikaltime nedalyvavo, nes tuo metu buvo namuose su kaimyne Oksana ir vartojo alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 125-126). Teisiamojo posėdžio metu D. B. nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 15 d. apie 01.00 val. jis buvo pas kaimynę (t. 3, b. l. 174). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. A. paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 15 d. ji kartu su savo draugu nuo 23.00 val. iki 03.00 val. buvo pas D. B. namuose, gėrė alų ir žiūrėjo filmą, viešnagės metu D. B. niekur nebuvo išėjęs iš namų. Iš pradžių jie susitiko koridoriuje, D. B. buvo apsivilkęs chalatą, po to kartu parūkė ir susitarė pas jį žiūrėti filmą (t. 4, b. l. 51).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojos O. A. parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai objektyvūs ir nešališki. Minėta liudytoja ir D. B. yra kaimynai, bendrauja apie tris metus, dažnai svečiuojasi vienas kito namuose. Kita vertus, nuteistasis D. B. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad įvykio dieną jis buvo pas kaimynę O. A., nors ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad O. A. svečiavosi jo namuose. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistasis net neužsiminė apie liudytojos nurodytas aplinkybes, kad jo namuose O. A. svečiavosi kartu su draugu, nors dar vieno liudytojo nurodymas būtų labai reikšmingas jo alibi patvirtinimui, taip pat nenurodė, kada jie atėjo ir kada išėjo iš jo buto. Tuo tarpu nukentėjusysis Paulius L. T. įvykio dieną (2007-09-15) vykusios apklausos metu aiškiai nurodė, kad iš jį apiplėšusių asmenų gali atpažinti tik vieną, kuris pirmas pradėjo jį mušti, apibūdino jo požymius (t. 1, b. l. 6), bei parodymo atpažinti metu tvirtai atpažino D. B. kaip jį apiplėšusį asmenį, kuris sudavė jam visus smūgius į veidą, papurškė dujų balionėliu ir pakišo koją, kai jis bandė pasišalinti (t. 2, b. l. 120-122). Savo parodymus nukentėjusysis Paulius L. T. patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 143).

Abejoti nukentėjusiojo nuosekliais ir išsamiais parodymais kolegija neturi jokio pagrindo. Kita vertus, iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad nukentėjusysis anksčiau D. B. nepažinojo (t. 2, b. l. 125-126), todėl neturėjo jokio pagrindo nepagrįstai jį apkaltinti. Tuo labiau, nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina tai, kad nukentėjusysis dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamo A. C. teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad pastarasis tik stovėjo šalia ir jam nieko nedarė.

Kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jos ginamojo versija ir alibi, jog įvykio dieną jis negalėjo dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, liko nepaneigta ir nenuginčyta, yra paneigtas nukentėjusiojo Pauliaus L. T., paties nuteistojo D. B. ir liudytojos O. A. parodymais.

Nuteistojo D. B. gynėjos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du asmens atpažinimai iš duomenų bazėje esančių nuotraukų: pirmasis asmens parodymas atpažinti iš fotonuotraukų fototekų, apie kurį teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis, nebuvo fiksuotas ir įformintas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, antrasis – atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 194 str. reikalavimus. Su tokiu vertinimu kolegija nesutinka.

Įvykio dieną (2007-09-15) vykusios apklausos metu nukentėjusysis Paulius L. T. aiškiai nurodė, kad iš jį apiplėšusių asmenų galintis atpažinti pradėjusį jį mušti asmenį (t. 1, b. l. 6). Bylos medžiagos duomenimis, D. B. buvo sulaikytas 2007 m. spalio 2 d. ir jam pareikštas įtarimas dėl nukentėjusiosios K. S. plėšimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (t. 2, b. l. 104, 111-112). 2007 m. spalio 3 d. buvo atliktas asmens parodymas atpažinti iš fotonuotraukų fototekų, kurio metu nukentėjusysis Paulius L. T. iš pateiktų jam atpažinti asmenų fotonuotraukų tvirtai atpažino A. C., kuris jo apiplėšimo metu stovėjo šalia, kai jis buvo plėšiamas, ir kartu su kitais jį plėšusiais vaikinais pabėgo, o D. B. nurodė kaip labai panašų į vaikiną, 2007 m. rugsėjo 15 d. apie 01.00 val. prie negyvenamojo namo, esančio J. Basanavičiaus ir Muitinės gatvių sankryžoje buvusį pagrindiniu jo apiplėšimo vykdytoju (t. 1, b. l. 8-10).

Kolegijos nuomone, šiuo atveju gynėja apeliaciniame skunde nepagrįstai kalba apie du atskirus atpažinimus iš fotonuotraukų. Iš nukentėjusiojo Pauliaus L. T. teisme duotų parodymų matyti, kad paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu atliktą atpažinimą iš nuotraukų nukentėjusysis paaiškino, kad iš pradžių jam buvo pateiktos nuotraukos iš duomenų bazės, bet jis nieko neatpažino. Po to jam buvo pateiktos D. B. sulaikymo nuotraukos. Jas pamačius nukentėjusiajam jokių abejonių dėl to, kad tai yra jį apiplėšęs asmuo, nekilo (t. 3, b. l. 143). Šiuo atveju atpažinimą iš asmenų fotonuotraukų fototekų vertinti kaip du atskirus atpažinimus, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 194 str. 3 d. numato, kad parodymo atpažinti iš kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad šiuo atveju parodymas atpažinti iš pateiktų jam atpažinti asmenų fotonuotraukų fototekų vizualiai fiksuojamas nebuvo, todėl kolegija pritaria nuteistojo gynėjos nuomonei, kad 2007 m. spalio 3 d. asmens parodymas atpažinti iš fotonuotraukų atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 194 str. 3 d., todėl šio atpažinimo metu gauti duomenys nėra laikomi įrodymu. Tačiau kolegija nesutinka su nuteistojo gynėjos išvada, kad po parodymo atpažinti iš pateiktų jam atpažinti asmenų fotonuotraukų atlikto asmens parodymo atpažinti metu surinkti duomenys yra abejotini.

Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Lietuvos Respublikos BPK 194 str. numatytas ikiteisminio tyrimo veiksmas – parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų atliekamas siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą. Nustačius nežinomą įtariamąjį ir jį sulaikius liudytojui ar nukentėjusiajam toks įtariamasis paprastai turi būti parodomas atpažinti Lietuvos Respublikos BPK 192 str. nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 11 d. nuo 15.30 val. iki 16.00 val. buvo atliktas asmens parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjusysis Paulius L. T. D. B. neabejodamas atpažino kaip asmenį, kuris 2007 m. rugsėjo 15 d. apie 01.00 val. Vilniuje, Basanavičiaus ir Muitinės gatvių sankryžoje, sudavė jam visus smūgius į veidą, papurškė dujų balionėliu į veidą ir pakišo koją, kai jis bandė pasprukti, dėl ko jis nukrito ant žemės. Šį asmenį nukentėjusysis atpažino iš veido bruožų (t. 2, b. l. 120-122). Pažymėtina, kad minėtų atpažinimų metu nei įtariamasis D. B., nei dalyvavusi gynėja jokių pastabų ar prašymų dėl asmens parodymo atpažinti tvarkos nepareiškė. Kita vertus, nuteistasis visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi savo versijos, savo teisę į gynybą nuo pareikšto įtarimo dėl nukentėjusiojo Pauliaus L. T. apiplėšimo įgyvendino per pasirinktą gynėją (t. 2 . b. l. 116). Todėl darytina išvada, kad atlikto asmens parodymo atpažinti pažeidimu nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės.

Kolegija konstatuoja, kad 2007 m. spalio 11 d. nuo 15.30 val. iki 16.00 val. asmens parodymas atpažinti atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų. Nustačius nežinomą įtariamąjį, kurį, kaip teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusysis, jis neabejodamas atpažino iš jam parodytų D. B. sulaikymo nuotraukų, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. nustatytos tvarkos, įtariamasis D. B. buvo parodytas nukentėjusiajam ir jo atpažintas.

Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad 2007 m. spalio 3 d. pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 194 str. 3 d. tvarką iš nukentėjusiajam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų fototekų atliktas asmens atpažinimas, 2007 m. spalio 11 d. atlikto D. B. parodymo atpažinti patikimumui įtakos neturėjo.

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja įvykio aplinkybes, jog buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta, viskas įvyko staigiai ir pačiam nukentėjusiajam netikėtai, be to pažymi, kad nukentėjusysis nenurodė jokių išskirtinių asmens, kuris jį užpuolė bruožų, nepateikė jokio detalesnio apibūdinimo. Tačiau iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, kad nuo pirmosios apklausos momento jis tvirtino galįs atpažinti būtent vieną iš trijų jį apiplėšusių asmenų – D. B., aiškiai jį matė, kai pastarojo buvo pargriautas ant žemės, ir neabejodamas jį atpažino asmens parodymo atpažinti metu. Nuteistojo gynėjos akcentuojamos aplinkybės kolegijai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotų parodymų ir paaiškinimų patikimumu.

Pagal galiojančią teismų praktiką Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytą sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė bendrininkų grupėje, negalima pripažinti atsakomybę sunkinančia, jeigu vienas iš dviejų asmenų, dalyvavusių padarant nusikalstamą veiką, nenustatytas. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kurį padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo nuosprendžio šalintina D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., jis padarė bendrininkų grupėje.

Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl nukentėjusiajam Pauliui L. T. padarytos žalos dydžio, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Apeliantė teigia, kad nukentėjusiajam padarytos 900 Lt žalos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Tačiau bylos medžiagoje yra 2006 m. gruodžio 20 d. Telefono ryšio paslaugų sutartis, iš kurios matyti, jog 2006 m. gruodžio 20 d. Paulius L. T. įsigijo telefono aparatą NOKIA 6233, kurio vertė – 1227 Lt. Minėtą telefono aparatą Paulius L. T. įsigijo su paslaugų teikimo sutartimi už 980 Lt (t. 1, b. l. 16). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad iš nukentėjusiojo Pauliaus L. T. 2007 m. rugsėjo 15 d. buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6233 ir ausinukas. Nukentėjusysis pareiškė 900 Lt civilinį ieškinį dėl 850 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono NOKIA 6233 su SIM kortele ir 50 Lt vertės ausinuko. Kolegijos manymu, nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis, įvertinus telefono aparato įsigijimo kainą ir naudojimosi laiką bei prašomą priteisti ausinuko vertę, kuri pagal Lietuvos rinkos kainas yra vidutiniška, yra pagrįstas, todėl visiškai pagristai yra priteistas nukentėjusiajam. Įvertinus tai, kad D. B. bendrininkas nenustatytas, 900 Lt turtinė žala nukentėjusiajam pagrįstai priteista iš D. B..

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, kolegija daro išvadą, kad D. B. kaltė dėl nukentėjusiojo Pauliaus L. T. yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl K. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

Iš nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinių skundų matyti, kad apeliantai nesutinka su D. B. nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Apeliantų vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. B. padarė paprastą plėšimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, D. B. ir A. C. dėl nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu padaryto plėšimo kaltais prisipažino dalinai, tvirtindami, jog darydamas šį nusikaltimą D. B. peilio nenaudojo. Be to, D. B. aiškino, kad apie jos sumanymą užpulti ir apiplėšti nukentėjusiąją A. C. nieko nežinojo ir apiplėšime nedalyvavo.

Kolegija nesutinka su apeliantų vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nukentėjusiosios subjektyvių aplinkybių suvokimu, padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiosios K. S. plėšimo metu panaudojo peilį. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji K. S. 2007 m. spalio 2 d. protokole-pareiškime bei tą pačią dieną vykusioje apklausoje vienareikšmiškai nurodė, kad 2007 m. spalio 2 d. laikotarpyje nuo 04.15 iki 04.20 val. Vilniuje, Savanorių pr. 11, du jai nepažįstami vaikinai, panaudoję smurtą ir grasindami peiliu, pagrobė jai priklausantį turtą bei paaiškino, kad vienas jų užėjo jai už nugaros ir griebęs už kairės rankos prispaudė prie gerklės peilį bei patempė ją žemyn, dėl ko ji parklupo ant kelių, ir po to sudavė jai smūgį į veidą (t. 1, b. l. 26, 34-35). 2007 m. spalio 3 d. nuo 08.35 val. iki 09. 25 val. vykusios papildomos apklausos metu nukentėjusioji paaiškino, jog prie gerklės jai pridėtą peilį ji pamatė tuo metu, kai buvo parklupdyta ant kelių, bei nurodė peilio skiriamuosius požymius, kad tai buvo maždaug 10 cm metalinis lenktinis peilis, jo rankena buvo nelygi su išpjovimais (t. 1, b. l. 37-38). 2007 m. spalio 3 d. nuo 09.30 val. iki 09.40 val. vykusio daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji nurodė į peilį Nr. 1, kuris sulaikymo metu buvo rastas pas D. B. (t. 1 b. l. 45-46). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nuketėjusioji K. S. visiškai patvirtino teisiamajame posėdyje, nurodydama, jog peilį ji matė, kai atsiklaupė ant kelių ir kai D. B. vertė jos rankinę (t. 3, b. l. 144).

Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojų – policijos darbuotojų V. P. ir V. B. ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l 47-48, 49-50) ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2007 m. spalio 02 d. patruliavimo metu pagal gautą pranešimą apie įvykdytą nusikaltimą jie nuvyko į Savanorių pr., Vilniuje. Ten buvusi ir policijos laukusi moteris jiems paaiškino, kad ją ką tik užpuolė du asmenys, kurie pagrasinę peiliu ją sumušė ir apiplėšė. Nukentėjusioji apibūdino užpuolikų išvaizdą. Pagal nukentėjusiosios K. S. nurodytus požymius netoli nuo įvykio vietos buvo sulaikyti D. B. ir A. C.. Pamatę policijos darbuotojus šie asmenys bandė bėgti. Pas juos buvo rasti iš nukentėjusiosios pagrobti daiktai. Be to, pas D. B. buvo rastas sulankstomas peilis, o pas A. C. paketėlis su augalinės kilmės medžiaga.

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kuriuos iš esmės patvirtina minėtų liudytojų parodymai, akivaizdžiai paneigia nuteistojo gynėjos skunduose pateiktus samprotavimus, kad nukentėjusioji dėl išgąsčio galėjo sąžiningai suklysti, jog apiplėšimo metu D. B. jai prie gerklės buvo pridėjęs peilį.

Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad netikėti nukentėjusiosios K. S. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, be to juos patvirtina liudytojų – policijos pareigūnų V. P. ir V. B. parodymai. Nukentėjusioji į įvykio vietą iškviestiems policijos pareigūnams iš karto nurodė ir apklausų metu patvirtino, kad jai buvo grasinama peiliu, apibūdino peilio skiriamuosius požymius, kurį nedvejodama atpažino vėliau vykusio daiktų parodymo atpažinti metu. Būtent šį peilį policijos pareigūnai pas D. B. rado jo sulaikymo metu. Šiuo atveju nuteistųjų D. B. ir A. C. duoti parodymai, kad D. B. prieš nukentėjusiąją peilio nenaudojo, yra tik jų bandymas sušvelninti D. B. teisinę padėtį ir negali būti pagrindu abejoti nuosekliais nukentėjusiosios ir juos patvirtinančiais liudytojų parodymais.

Kolegijos nuomone, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl peilio parodymo atpažinti procesinio veiksmo neatitikimo Lietuvos Respublikos BPK 193 str. reikalavimų, yra iš dalies pagrįsti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 193 str. parodomi atpažinti daiktai iš tiesų, kaip nurodo apeliantė, turi būti ne tik tos pačios rūšies, tačiau jie turi būti panašios ar vienodos formos, dydžio, spalvos, paskirties ir pan. Tuo tarpu iš fotolentelės matyti, kad daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusiajai parodyti peiliai nebuvo tarpusavyje panašūs savo forma ir skyrėsi savo paskirtimi (t. 1, b. l. 46). Kita vertus, šiuo atveju nukentėjusioji dar iki daiktų jai parodymo atpažinti, apklausos metu nurodė duomenis ir akivaizdžius individualius jos apiplėšimo metu panaudoto peilio požymius, todėl parodyti peilį jai atpažinti, kolegijos nuomone, nebuvo būtinas procesinis veiksmas. Šiuo atveju ir be atlikto atpažinimo byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad apiplėšimo metu nuketėjusios K. S. atžvilgiu nuteistasis D. B. panaudojo peilį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, teismas daiktų parodymo atpažinti metu gautus duomenis vertino kitų byloje esančių įrodymų visumoje, todėl nėra pagrindo šį įrodymą eliminuoti iš skundžiamo teismo nuosprendžio.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., D. B. padarė veikdamas kartu su bendravykdytoju A. C., kadangi nusikaltimo vykdytoju yra ir tas bendrai veikiantis asmuo, kuris tiesiogiai atlieka tik dalį nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų ar nusikalstamos veikos padarymo metu suteikia jam būtiną pagalbą.

Nuoseklūs nukentėjusiosios K. S. paaiškinimai paneigia nuteistųjų D. B. ir A. C. parodymus, kad K. S. apiplėšimo metu aktyviai veikė tik D. B., o A. C. stovėjo netoliese ir nieko nedarė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 34-35, 37-38) ir teisme, nukentėjusioji tvirtino, kad apiplėšimo metu A. C. jos atžvilgiu smurto nenaudojo, tačiau liepė jam atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tikrino kišenes, susirinko dokumentus, kuriuos D. B. išmetė iš rankinės. Kita vertus, kaltinamajam D. B. išsitraukus peilį ir jį pridėjus nukentėjusiajai prie gerklės, A. C. ne tik stebėjo D. B. atliekamus veiksmus, tačiau pats aktyviai dalyvavo nukentėjusiosios apiplėšime – apieškodamas K. S. rūbų kišenes, susirinko jos dokumentus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. C. atlikti veiksmai, jo elgesys parodo, kad supratęs, jog plėšimo metu D. B. naudoja peilį, neprieštaravo tokiems jo veiksmams ir kartu su juo toliau vykdė nusikalstamą sumanymą. Esant tokioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu jis padarė bendrininkų grupėje.

Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą prieš K. S. ir nuoširdžiai gailisi. Šis apeliantų teiginys deklaratyvus. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pranešimą apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.

Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad sulaikytas iš karto po K. S. apiplėšimo D. B. kategoriškai neigė apiplėšęs nukentėjusiąją (t. 2, b. l. 113-114, 119, ), akistatos su nukentėjusiąja metu tvirtino, kad niekada nėra jos matęs (t. 2, b. l. 124). Vėlesnėje apklausoje, po to, kai nukentėjusioji savo parodymus, jog ją apiplėšė D. B., patvirtino asmens parodymo atpažinti metu, prisipažino, kad 2007 m. spalio 2 d. apiplėšė nukentėjusiąją, tačiau neigė jo nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę, grasinęs jai peiliu (t. 2, b. l. 130-131). Tokios pozicijos D. B. laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad plėšdamas K. S. jos pasipriešinimui palaužti nuteistasis panaudojo peilį, ir tai yra esminė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybė.

Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad D. B. paskutinio žodžio metu patvirtino, kad prisipažįsta apiplėšęs K. S. ir dėl to labai gailisi, tačiau nukentėjusiosios neatsiprašė, jai padarytos turtinės žalos neatlygino. Kolegijos nuomone, vien tokio atsiprašymo ir dalinio prisipažinimo nepakanka, kad būtų pripažintas atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas. Toks vertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktikos patirtį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta.

Iš bylos medžiagos esančių duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 2 d. sulaikius D. B. 05:32:32 atlikto patikrinimo metu, t.y. praėjus valandai po nukentėjusiosios apiplėšimo jo organizme buvo rasta 1.66 promilės alkoholio (t. 2, b. l. 107). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu D. B. padarė neblaivus, o jo girtumas neabejotinai turėjo įtakos padarytiems nusikalstamiems veiksmams, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kolegija pažymi, kad alkoholio įtaką jo nusikalstamiems veiksmas aiškiai patvirtina ypatingas jo elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu ciniškumas, kadangi nukentėjusiajai į veidą jis smogė tuo metu, kai jos pasipriešinimas jau buvo palaužtas grasinant peiliu ir parklupdžius ja ant kelių. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija atmeta nuteistojo gynėjos argumentą, kad D. B. girtumas neturėjo įtakos jo nusikalstimo prieš K. S. padarymui.

Dėl paskirtų bausmių

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė ir paskyrė jam teisingas bausmes.

Bylos duomenimis, D. B. anksčiau yra 3 (tris) kartus teistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 23-24), nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio (t. 3, b. l. 140). Skundžiamu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už 1 (vieną) sunkų ir 1 (vieną) apysunkį nusikaltimus nuosavybei, kuriuos padarė esant neišnykusiam teistumui. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad D. B. pozityvių išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia ir toliau daro nusikaltimus.

Kolegija, įvertinusi D. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, ypatingą jo elgesio ciniškumą, tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o dėl sunkaus nusikaltimo yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, pagrįstai už abi nusikalstamas veikas kaip recidyvistui paskyrė jam taikomų normų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkius viršijančias laisvės atėmimo bausmes, kurios, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežtos, ir teisingai subendrino jas palankesniu nuteistajam dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kolegijos iš skundžiamo nuosprendžio eliminuota D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad Pauliaus L. T. plėšimą jis padarė bendrininkų grupėje, nes ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu jo bendrininkas nebuvo nustatytas, įvertinus visas paminėtas aplinkybes nėra pagrindu švelninti D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. taikymo

Šiuo metu galiojančioje teismų praktikoje tais atvejais, kai teismui priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu nuosprendžiu ar keliais, bausmė, paskirta už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti vienoda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P193/2007 konstatavo, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis Lietuvos Respublikos BK 63 str. ir 64 str. esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.

Kolegija pritaria apeliantės teiginiui, kad šioje byloje susidaro netipinė situacija, tačiau nesutinka su jos išvada, kad pirmosios instancijos teismo bausmių subendrinimu yra pažeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P193/2007 nustatytas principas, kad subendrinta galutinė bausmė paskutiniu nuosprendžiu turi būti paskirta tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. ir 64 str. taisyklėmis.

Pirma, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes turėjo bendrinti su Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bylos duomenimis, D. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, 2006 m. kovo 8 d. yra išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos sąrašų (t. 3, b. l. 24). Antra, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. paskirtoji bausmė teisingai subendrinta su Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių ir galutinė subendrinta bausmė už dvi nesunkias nusikalstamas veikas, esant nuosprendžių sutapčiai, paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. už apysunkę ir sunkią nusikalstamas veikas, kurias jis padarė iki Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis teisingai subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. bausmių bendrinimo taisykles.

Šiuo atveju priimant vieną nuosprendį, D. B. paskirtos bausmės būtų bendrinamos keliais etapais: skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas apimtų Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, ir subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nuostatas būtų subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, o subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. nuostatas būtų subendrinta su Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių. Šiuo atveju daryti išvadą, kad „išbendrinus“ nurodytais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir iš naujo jas subendrinus nuteistajam būtų paskirta švelnesnė bausmė, nėra pagrindo.

Kolegijos vertinimu, „išbendrinus“ Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžiu D. B. paskirtas bausmes ir iš naujo jas subendrinus ne tik būtų pažeistas Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintas draudimas keisti įsiteisėjusius teismų sprendimus (išskyrus nuosprendžius, apskųstus kasacine tvarka) ir galiojančioje teismų praktikoje įtvirtintas principas, kad subendrinant bausmes ankstesnių teismų sprendimų keisti negalima (vėlesniu nuosprendžiu naujai sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą negalima pakeisti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, kuris nėra skundžiamas), tačiau nebūtų palengvinta ir nuteistojo teisinė padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad bendrindamas D. B. paskirtas bausmes su Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo D. B. ir jo gynėjos Ingos Abramavičiūtės apeliacinius skundus atmesti.