Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovams Mindaugui Akelaičiui ir Odetai Rekešienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracine tvarka bausto, teisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

iš byloje esančio 2016-06-16 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 91P-56522794-16 matyti, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn V. S. 2016-04-05 17 val. 41 min. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį vikšrinį traktorių, neturėdamas tam teisės, kai ši teisė atimta, traktorius neregistruotas nustatyta tvarka, be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra – nurodoma, kad tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus ir užsitraukė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d. ir 128 str. 2 d.

Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovai paaiškino, kad protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas pasitvirtino visiškai. Įvykis buvo registruotas 17.27 val., o 17.41 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Policijos pareigūnų parodymais neabejotinai yra nustatyta, kad ta transporto priemonė judėjo, su ja buvo dirbama. Yra tam tikri administracinio teisės pažeidimo registrų funkcionalumai – suvedant duomenis apie teisės pažeidimą pagal klasifikatorių yra detalizuojama tiksli pažeidimo vieta, tačiau automatiškai generuojant teisės pažeidimo protokolą, ten neatsispindi tiksli pažeidimo vieta. Duomenų registre matosi tiksli pažeidimo vieta. Dėl asmens, padariusio nurodytus pažeidimus, tapatybės abejonių nėra. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai jo nepažinojo, tačiau sutikrinę duomenų bazėse esantį atvaizdą atpažino, kad tai tas pats asmuo – V. S.. Asmuo neturėjo teisės, tačiau vairavo transporto priemonę, todėl prašo teismo skirti nuobaudas ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 1 d. ir 5 d. sankcijų ribose (b. l. 51, 53, 65).

V. S. neprisipažino padaręs nurodytų administracinių teisės pažeidimų ir paaiškino, kad 2016-04-05 ryte pas jį atvažiavo kazachai pirkti ekskavatoriaus. Jie norėjo pabandyti tą ekskavatorių – bandė, kasė ir paskui išvažiavo į Kauną. V. S. paskambino ir pasakė, kad kažkas su elektra atsitikę. Tuomet šis nuėjo prie ekskavatoriaus, pakilnojo jo kaušą, pasukinėjo, bet su juo nevažiavo. Atvažiavo policija, sustojo kitoje “grabės” pusėje ir paprašė dokumentų. V. S. pasakė, kad su savimi dokumentų neturi – turbūt palikęs garaže. Parėjo į garažą, ten nerado dokumentų. Nusprendė, kad jam nereikia problemų, užlipo į antrą aukštą pas save į kabinetą ir ten sėdėjo. Pareigūnai teisingai pasakojo, kad jis pasislėpė nuo jų. Yra girdėjęs apie besalygišką pareigūnų reikalavimų vykdymą. Dokumentų neturėjo, todėl nusprendė, kad jam nereikia problemų ir todėl neatėjo pas policijos pareigūnus. Po to. buvo išėjęs iš garažo, pareigūnai suriko, tada V. S. vėl grįžo į garažą, užsirakino ir daugiau nebeišėjo. Šuns nebuvo ir pareigūnams kelio jis nepastojo. Pareigūnai teisingai kalbėjo, kad V. S. nuėjo į garažą ir nepasirodė. Dar buvo atėjęs kaimynas A. V.. Kai atvažiavo pareigūnai, jis atėjo iš savo kiemo. V. S. jį matė, nes tuo metu gesino traktorių. Nė vieno centimetro nevažiavo, tik kabinoje atsisėdęs pajudino valdymo svertus, bet nevažiavo. Ekskavatorius buvo apie 100 metrų nuo garažo. Pareigūnai ar kalbėjosi su A. V., ar ne – nematė. Prieš du metus neteko teisės vairuoti 4 metams. Niekur nevažinėjąs. Neturėdamas teisių techniką gali remontuoti, lipti į techniką ir judinti kaušus gali, užvestoje transporto priemonėje gali ką reikia reguliuoti (b. l. 53).

Liudytoja A. V. parodė, kad dirba Šakių rajono policijos komisariate, V. S. pažįstamas tik dėl tarnybos. Liudytoja tik perrašiusi policijos pareigūno D. A. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą po to, kai teismas buvo grąžinęs ATP protokolą trūkumų pašalinimui. Liudytoja buvo nuvažiavusi pas V. S. ir surašė kitą ATP protokolą. Perrašant protokolą, pasikeitė teisės pažeidimo esmė ir tikslino pažeidimo padarymo vietą. V. S. jau tada su liudytoja kalbėjo, kad nevairavo transporto priemonės, nuo pareigūnų nebėgo, jo šuo pareigūnų nepuolė. Kokią transporto priemonę vairavo V. S., liudytoja neatsimena. Kai liudytoja gavo darbui šią bylą – protokolo perrašymui, tai kartu gavo D. A. surašytą protokolą, nutarimą ir teismo nutartį. Prieš perrašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą su pateiktais dokumentais susipažinusi. Pažeidimo vietą nurodžiusi, kad tai Gelgaudiškis, Vakarų gatvė 38. Kai liudytoja atvyko pas V. S. prie angaro, jis paaiškino, kur jis buvo su ta transporto priemone. Liudytoja tada jam parodė per Maps.lt tą vietą, kurioje jis buvo. Tai buvo laukas (liudytoja parodo ant teismui pateiktų dokumentų, žemėlapių, vietą kur buvo padarytas pažeidimas). Pagal nustatytą dokumento sudarymo formą protokole vietovė neatsispindi. Pažeidimo vietą būtina užpildyti, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimo vieta buvo atvira vietovė – laukas, artimiau prie (duomenys neskelbtini). Surašydama protokolą liudytoja vadovavosi surinktais dokumentais, surašytais tarnybiniais pranešimais, kalbėjo su V. S., nurodžiusiu tikslią įvykio vietą. V. S. sakė, kad stovėjo vietoje, neigė važiavęs. Pažeidimai, padaryti ir kelyje, ir ne kelyje – vis tiek yra vairavimas, taip pat galioja kelių eismo taisyklių normos (b. l. 50-51).

Liudytojas D. A. parodė, kad dirba Šakių rajono policijos komisariate viešosios policijos vyresniuoju specialistu, V. S. pažystamas tik dėl tarnybos. Liudytojas surašė pirminį administracinio teisės apžeidimo protokolą. Liudytojui buvo paskirta medžiaga, pavesta nuvažiuoti į G. pas V. S. ir surašyti jam ATP protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Liudytojas nuvyko pas V. S., susitiko su juo, paaiškino, ko atvyko. Tuo metu jis nedavė paaiškinimo. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą liudytojas vadovavosi pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 51).

L. M. P. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK viešosios policijos prevencijos poskyrio tyrėju, V. S. pažystamas tik pagal tarnybą. 2016-04-05 gavo pranešimą iš anonimo, kad (duomenys neskelbtini), važinėja galimai girtas asmuo. Nuvažiavo kartu su kolega I. K. nurodytu adresu ir pamatė su ekskavatoriumi važinėjantį asmenį. Važinėjo pirmyn-atgal, strėlė sukiojosi. Suprato, kad pagal šį iškvietimą atvažiavo, todėl ir privažiavo arčiau – tas asmuo išlipo iš traktoriaus, pareigūnai paprašė parodyti dokumentus. Asmuo pasakė, kad tuoj atneš dokumentus ir nuėjo į ūkinius pastatus. Liudytojui kilo įtarimas ir jis paprašė, kad kolega I. K. nueitų jam iš paskos, kad tas asmuo nepabėgtų. Kai kolega neatėjo ilgai, liudytojas tarnybiniu automobiliu nuvažiavo prie ūkinių pastatų. I. K. pasakė, kad tas asmuo pabėgo, pasislėpė, paminėjo, kad jam besivejant tą asmenį šuo kelią pastojo. Pareigūnai dar bandė ieškoti pasisplėpusio asmens po tuos ūkinius pastatus, bet nerado. Taip beieškant, atėjo kažkokia moteris ir nieko nepaaiškinusi užrakino pastatus. Liudytojas su kolega sugalvojo padaryti mini pasalą. Liudytojas demonstartyviai išvažiavo, o I. K. pasislėpė už agregatų ir laukė pasirodant to asmens. Po kiek laiko liudytojui paskambino I. K. ir pranešė, kad asmuo buvo pasirodęs, bet ir vėl pabėgo į garažą ir ten užsirakino. Pareigūnai į garažą nesibrovė. Po viso to I. K. surašė tarnybinį pranešimą. Traktorius buvo laukuose (liudytojas parodo ant žemėlapio vietą, kur buvo traktorius). Liudytojas parodo į V. S. – tai tas pats asmuo, su kuriuo bendravo tada G. Liudytojas, po to, kai gavo anoniminį pranešimą apie daromą pažeidimą, telefonu susisiekė su anonimu, norėjo pasitikslinti, tačiau jam pasakė, kad nieko daugiau nenori sakyti, nes bus daug problemų su V. S.. Su anonimu pareigūnai nebuvo susitikę. Ta moteris, kuri atėjo užrakinti sandėlių, taip pat su pareigūnais nekalbėjo. Tuo momentu, kai atvažiavo pareigūnai, savo kieme stovėjo kažkoks asmuo, kuris su pareigūnais taip pat nekalbėjo – buvo piktybiškai nusiteikęs. Tą asmenį susitiko tik atvažiavę į įvykio vietą. To asmens tapatybės nenustatinėjo. Bandė jį klausti, bet jis nieko nekalbėjo, tik paminėjo, kad jis yra savo teritorijoje ir nieko nekalbės bei pasišalino. V. S. tuo momentu jau buvo nuėjęs ieškoti dokumentų. Liudytojas nematė V. S. važinėjant keliu (b. l. 52).

Liudytojas I. K. parodė, kad dirba Šakių RPK, V. S. pažystamas pagal tarnybines pareigas, jokio intereso jo apkalbėti neturi. 2016 m. balandžio 5 d. buvo gautas pranešimas, kad laukuose dirba be teisių galimai neblaivus traktorininkas. Liudytojas kartu su M. P. nuvažiavo į G. ir pamatė dirbant traktorių. Privažiavus arčiau, V. S. išlipo iš traktoriaus, paprašytas dokumentų pasakė, kad palikęs dokumentus namuose. Ėjo atnešti dokumentų, o liudytojas ėjo jam iš paskos. Priėjus prie dirbtuvių, V. S. pasukus už kampo, liudytojui kelią pastojo šuo. Pareigūnas palaukė kelias minutes, galvojo, kad V. S. ateis ir atneš dokumentus, tačiau jis nepasirodė. Paskui atvažiavo kolega M. P., jam liudytojas paaiškino, kad tas asmuo pasislėpė. Abu pradėjo jo ieškoti, bet nerado. Paskui atėjo kažkokia moteris ir, nieko nepaaiškinusi, pradėjo užrakinėti garažus. Pareigūnai sugalvojo padaryti pasalą – M. P. išvažiavo, o liudytojas pasislėpė už ten buvusios technikos. Praėjus gal apie 10 min., atbėgo moteris, atrakino duris, po to, moteris išbėgo atgal į namus, o persiokojamas asmuo išlindo ir nuo garažo nuėjo gal 5 ar 10 metrų, pasiėmęs telefoną kažkam skambino. Liudytojas negirdėjo, ką kalbėjo asmuo, tačiau kai pareigūnas išlindo iš slaptavietės ir jam pasakė, kad sustotų, V. S. ir vėl pasislėpė garaže – užsirakino. Tada abu pareigūnai atėjo prie garažo durų ir liepė atidaryti duris, tačiau asmuo nepakluso. Po kurio laiko atėjo kažkoks vyriškis, neprisistatė, klausinėjo ko ieško. Pareigūnai V. S. nesulaukė, kai atvažiavo, tai jokio asmens nesutiko. Traktorius nuo pareigūnų ekipažo buvo apie 100 metrų atstumu. Liudytojas gerai matė, kaip V. S. iššoko iš traktoriaus. Traktorių matė prie V. gatvės laukuose (liudytojas pateiktoje medžiagoje parodo vietą kur buvo traktorius, rodo tą pačią vietą kaip ir kiti liudytojai). Pareigūnai atvažiavę toje vietoje matė vieną techniką – vikšrinį traktorių. Liudytojas jo nuotraukas yra pridėjęs prie tarnybinio pranešimo. Toje teritorijoje daugiau asmenų nebuvo, pareigūnai su niekuo nesikalbėjo, tik su V. S. Vėliau buvo atėjęs kažkoks vyras į dirbtuves – tai su juo kalbėjosi. Keliu važiuojant V. S. nematė (b. l. 52-53).

Liudytojas A. V. parodė, kad yra kaimynai su V. S. – liudytojo tėviškės žemė faktiškai ribojasi su V. S. „kontora“. Dienos nepamena, bet tą kartą, jau popietę, pas V. S. buvo atvažiavę du kazachai pirkti ekskavatoriaus ir norėjo jį išbandyti. Prie liudytojo tėviškės, visai greta, yra išdirbtas laukas ir upelis, už jo – iškastas tvenkinys, tai liudytojas ir pasakė kad gali ten nuvažiuoti ir pabandyti su tuo ekskavatoriumi pakasti. Paskui liudytoją pakvietė namo ir jis nematė, kas nuvažiavo su tuo ekskavatoriumi. Vėliau liudytojas nuėjo ten ir rado besikeikiantį V. S., kad kazachai sugadinę ekskavatorių, – V. S. kažką reguliavo jame, kai atvažiavo policija. A. V. buvo nuėjęs į tėviškės kiemą, pabaigė valgyti – nebuvo nuolat prie V. S.. Liudytojas dar pabendravo su sutiktais policininkais labai trumpai, nes jie paklausė, kas tas nueinantis žmogus. Liudytojas pasakė, kad gal V. S.. Liudytojas nematė, ar V. S. bendravo su policininkais, ar jis važiavo ekskavatoriumi ar ne (b. l. 64).

Šakių RPK V. S. kaltę įrodinėja administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais (b. l. 1, 7-8), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), administracinių teisės pažeidimų registro išrašu (b. l. 13-20), Sodros duomenimis apie V. S. (b. l. 21), ataskaitų žiūryklę, kurioje užfiksuotas telefoninis pranešimas apie tai, kad sodų bendrijoje prie kanalų dirba vikšriniai traktoriai, vieno kurių vairuotojas neturi pažymėjimai ir galimai neblaivus (b. l. 46), ekskavatoriaus fotografijomis (b. l. 47-48) ir kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė teismui pridėti prie bylos V. S. neįgalumą patvirtinančių dokumentų kopijas (b. l. 41-42), įvykio vietovės nuotraukas, atspausdintas iš VĮ Registrų centras svetainės, iš kurių matyti V. S. dirbtuvių pastatas adresu (duomenys neskelbtini), aplink esantys laukai, kuriuose, visų procese dalyvaujančių parodymais, stovėjo ekskavatorius ir Vakarų g., kuria atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 128 str. 2 d. prieš V. S. nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. S. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. sudėtis. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad V. S. 2014-10-16 atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 48 mėn. Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., ir 123 str. 5 d. numatyti pažeidimai nepriskirtini apylinkės teismo kompetencijai pagal ATPK 224 str., tačiau sudaro idealią sutaptį su ATPK 128 str. 2 d., ir remiantis ekonomiškumo bei protingumo kriterijais, byla išnagrinėtina ir nuobaudos skyrimo ar neskyrimo klausimas išspręstinas vienu nutarimu.

Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, nėra pagrindo vertinti, jog V. S. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 128 str. 2 d., tai yra, nėra pagrindo pripažinti, kad jis, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų teigimu, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, vairavo transporto priemonę, kuri neregistruota nustatyta tvarka, be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir esant neatliktai privalomajai valstybinei techninei apžiūrai.

Kelių eismo saugumo ir iš dalies kelių transporto priemonių eksploatavimo taisyklių bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatyme. Minėti reikalavimai sukonkretinti Kelių eismo taisyklėse, nustatančiose eismo tvarką keliais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismai kiekvienu atveju turi skirti dėmesį atribojimui, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas.

Pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, V. S. žemės sklype – laukuose, apie 100 m atstumu nuo savo garažų (duomenys neskelbtini), – dėl to byloje nekilo jokio prieštaravimo ar ginčo, vikšrinio traktoriaus bazėje esančiu ekskavatoriumi judėjo, atliko tam tikrus veiksmus strėle ir kaušu, – dirbo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų liudytojų I. K. ir M. P. parodymais, kad būtent tokį vaizdą jie pamatė, atvažiuodami V. g. pagal anoniminį telefono iškvietimą. Kad to jo valdomo mechanizmo tam tikrus judesius atliko, neva šalindamas gedimus, tikrindamas jo darbą, pripažino ir pats V. S.. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, judėjo, važiavo ar ne laukais V. S. valdoma technika. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais svarbu, jog įvykis vyko tokioje atviro lauko dalyje, kurioje nevyksta eismas ir kurioje nei kitų transporto priemonių, nei eismo dalyvių negali būti ir todėl tokios transporto priemonės vairuotojas nėra KET pažeidimus reglamentuojančių aktų subjektas ir neatsako nei pagal kelių transporto eismo saugumą, nei pagal transporto priemonių eksploatavimo taisykles reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, nors KET taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų laikymasis susijęs su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. V. S. vykdomų veiksmų požiūriu nebuvo kelių eismo dalyvis, nes vykdė techninius darbus iš esmės laukuose, kur kelių eismas nevyksta. Pažymėtina, kad vikšrinis traktorius-ekskavatorius buvo be valstybinių registracijos ženklų, kas gali reikšti, kad jis skirtas specialiems darbams atlikti, o ne dalyvauti kelių eisme. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių V. S. veiksmuose nėra ATP, numatyto ATPK 128 str. 2 d. sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo: 2014-05-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014; 2012-06-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012).

Dėl ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. nurodytų pažeidimų – jų sudėtims būtinas objektyviosios pusės požymis, tai yra vairavimas. Ta aplinkybė, kad V. S. vairavo vikšrinį traktorių-ekskavatorių ne kelių ribose, o atvirame lauke, tai yra nedalyvavo viešame eisme, o tik viešame eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi būti nustatyta tvarka įregistruota, apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jai turi būti atlikta privalomoji techninė apžiūra, teismo vertinimu, nesudaro ir nurodytų ATPK straipsnių pažeidimų sudėties.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, neesant administracinio teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p. ir ATPK 250 str. 1 d.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. prieš V. S. nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.