Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas UAB OBER-HAUS Nekilnojamas turtas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti dėl senaties, tačiau nusprendus, kad 1 metų senatis netaikoma – dėl nepagrįstumo. Nurodė, kad 2007-08-28 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas užsakovo D. J. užsakymu atliko nekilnojamojo turto – buto su rūsiu vertinimą. Buto įvertinimo rezultatai buvo įforminti Turto vertinimo ataskaitoje. Butas buvo įvertintas 200000 Lt. Vertinimo rezultatas buvo pateiktas užsakovui D. J., kuris ataskaitą pateikė AB SEB bankui. Jokių pretenzijų nei iš užsakovo, nei iš banko dėl ataskaitos kokybės ar buto vertės nebuvo gauta. Nesutinka su ieškovo pozicija dėl kainos neteisingumo, kadangi ataskaita yra parengta vadovaujantis turto vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o vien faktas, kad kitas turto vertintojas nustatė kitokią kainą, kuri esamu atveju yra naudinga ieškovui, negali būti teisėtu pagrindu ataskaitos pripažinimui negaliojančiai. Turto vertinimas yra atliekamas užsakovo, t.y. D. J., ir turto vertintojo, t.y. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, sutarties pagrindu. Ieškovas ginčija UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atlikto darbo rezultatus, todėl šioje byloje taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Pagal savo prigimtį D. J. ir atsakovo sudaryta sutartis dėl buto vertinimo laikytina paslaugos sutartimi, kurios dalykas yra nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (CK 6.716 str.), kuris esamu atveju pasireiškė tam tikro kitokių darbų rezultato sukūrimu, t.y. turto įvertinimu bei turto vertinimo ataskaitos parengimu. Retrospektyvinio įvertinimo ataskaitoje, atliktoje V. Š. parduotuvės „Eglė“, pataisų koeficientai neatspindi tikrųjų palyginamųjų bei vertinto objekto skirtumų. Vertinant retrospektyviniu būdu atliktą ataskaitą, laiko, jog nepagrįstai pataisos yra pritaikytos tik vietai, laikui bei plotui, tačiau visiškai neatsižvelgiant, jog palyginamieji objektai parinkti neatsižvelgus į butų kambarių skaičių, aukštą, statybos metus, namų konstruktyvines medžiagas. Tokiu būdu atsakovui kyla abejonių dėl ataskaitos kokybės bei tinkamumo. Teisės doktrinoje yra pripažįstama, jog kreditų draudimo sutartys yra priskiriamos prie turto draudimo sutarčių, todėl atmestini ieškovo argumentai, jog jis neprivalėjo pats apžiūrėti turto, kaip tai numato CK 6.994 str. 1 d. Atkreipia dėmesį, jog esamu atveju draudimo suma išimtinai priklausė nuo buto vertės, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, draudikas būtų pasidomėjęs nustatyta buto verte, ir esant abejonėms dėl jos teisingumo, galėjo atsisakyti sudaryti draudimo sutartį. Tačiau, esamu atveju, ieškovas nesielgė pagal bonus pater familias principą (t. 2, b. l. 119-128).

Atsakovo UAB OBER-HAUS Nekilnojamas turtas atstovė ieškinį prašo atmesti.

Atsiliepimas

Trečias asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas neturi teisinio pagrindo ginčyti sudarytą draudimo sutartį be trečiojo asmens sutikimo. Dėl tokio sutikimo ieškovas į trečiąjį asmenį nesikreipė. Toks reikalavimas (trečio asmens sutikimas) nustatytas ieškovo patvirtintose UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklėse Nr. 004 (23 punktas). Ginčijamo turto vertinimo užsakovu ir draudėju buvo atsakovas D. J., todėl ieškovas gali įrodinėti, kad šio ar kito asmens pateikta informacija galėjo suklaidinti ieškovą. Tačiau apie tai jokios informacijos ieškinyje nepateikia, nors savo reikalavimus ieškovas grindžia tuom, kad sudarant draudimo sutartį buvo panaudota apgaulė. Ieškovas turėjo galimybę įsitikinti įkeičiamo turto verte, peržiūrėti pateiktą turto vertinimą. Tai patvirtinta aplinkybė, kad draudimo sutartis sudaryta tik po kredito sutarties ir pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o ieškovas pateikė išankstinį sutikimą draudimo sutarčiai sudaryti. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokių veiksmų jis ėmėsi (tame tarpe tirdamas įkeisto turto vertę), vykdydamas savo paties nustatytus reikalavimus, jis iš esmės ginčija sudarytos pirkimo pardavimo sutarties ir kredito sutarties sumą, tačiau jokių įrodymų tam nepateikia, tokių reikalavimų nereiškia. Ieškovas nepagrįstai nurodo ieškinyje, kad būsto kredito dydis nustatomas remiantis įsigyjamo ir įkeičiamo turto rinkos verte, nepagrįstai teigia, kad draudikas neturi galimybės įtakoti draudimo sumos, draudimo sumos dydį nulėmė draudėjas ir naudos gavėjas. Ieškovo galimybės išduoti sutikimą drausti būsto kreditą kitomis sąlygomis ar kitai draudimo sumai arba pareikalauti papildomų duomenų nebuvo apribota, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. CK 6.997 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudimo suma negali viršyti draudimo vertės. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo vertė yra būsto kredito suma, o ne draudžiamas turtas ar jo vertė, tai akivaizdu, kad draudimo suma nagrinėjamu atveju neviršijo ir negalėjo viršyti draudimo vertės. Atitinkamai dėl to negali būti taikomas Civilinio kodekso 6.1001 straipsnis. Ieškovas netinkamai aiškina Civilinio kodekso 6.998 straipsnio nuostatas. Minėtas straipsnis, visų pirma, nustato bendrą apribojimą ginčyti draudimo sumą, bei, antra, išimtinius atvejus, kada draudikui galima ginčyti draudimo sumą. Taip užtikrinamas didesnis civilinių santykių stabilumas ir galimybė laiku gauti draudimo išmoką. Ši norma suponuoja vienintelį atvejį, kada galima ginčyti draudimo sumą - kai draudikas nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Esant nurodytoms aplinkybėms laiko, jog ieškinys yra nepagrįsta (t. 2, b. l. 111-114).

Trečiojo asmens AB SEB bankas atstovas prašo ieškinį atmesti.

Trečias asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 6 punktą draudžiamasis įvykis yra įvardijamas kaip draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir/ar sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Tad, draudimo bendrovė, vykdydama būsto kreditų draudimo veiklą, prisiima didelę draudimo riziką, suteikia draudiminę apsaugą, už kurią draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis gauna draudimo įmoką. Todėl yra būtina įvertinti šios draudimo bendrovės, kaip savo srities profesionalės, veiksmus, apdraudžiant AB SEB banko išduotą būsto kreditą atsakovui D. J.. Draudimo bendrovė priima sprendimą sudaryti būsto kredito draudimo sutartį arba atsisako ją sudaryti. CK 6.994 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti. Nors ieškovas savo patikslintame ieškinyje ir nurodo, kad ginčo draudimo sutarties objektas yra ne turtas, o naudos gavėjo AB SEB bankas turtiniai interesai dėl būsto kredito grąžinimo, tačiau akivaizdu, kad bet kuris draudikas turi teisę ir galimybę vertinti prisiimamą draudimo riziką (CK 6.994 str., Draudimo įstatymo 93 str.). Beje, paties ieškovo Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 26.1 punktas numato, kad „draudikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių taisyklių 21 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos atlieka draudėjo rizikos įvertinimą“. Tai reiškia, kad ieškovas, prieš prisiimdamas riziką, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti prisiimamą riziką, todėl jei jis to nepadarė, tai turi prisiimti visas dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Ieškinyje nurodytas elgesys, kad tarp ieškovo ir AB SEB banko yra susiklosčiusi tokia praktika, jog draudimo bendrovė iš banko ar draudėjo niekada nereikalaudavo pateikti pilnos turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, negali būti laikomas kaip veikla, atitinkanti profesinio atidumo reikalavimus. UAB „Būsto paskolų draudimas“ kaip verslo subjektui yra taikomas didesnio profesinio atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartas, todėl ieškovas turėjo atidžiau rūpintis ir gilintis į banko siunčiamus būsto kredito gavėjų - draudėjų duomenis. Atitinkamai, veikdamas nerūpestingai, ieškovas prisiėmė galimas tokio savo neveikimo pasekmes. AB SEB bankas yra komercinis bankas - finansų įstaiga, kuriai kreditų išdavimas yra ūkinė komercinė veikla, kurios veiklos ypatumai suponuoja didesnę atidumo ir rūpestingumo pareigą. Atitinkamai preziumuoja, kad kad ginčo vertinimo ataskaita, kuri buvo pateikta AB SEB bankui, taip pat buvo šio banko darbuotojų patikrinta ir jokių abejonių nesukėlė. Nurodo, kad ieškovas prašo pripažinti ginčo vertinimo ataskaitą neteisinga, net nebūdamas to vertinimo teisinio santykio dalyviu (ginčo vertinimo ataskaitą užsakė D. J., ją atliko UAB „OBER HAUS“ nekilnojamas turtas, o ji skirta buvo AB SEB bankui). Ieškovas bandydamas grįsti dalies sandorio negaliojimą teigia, kad buvo apgautas, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė kitos ginčijamo sandorio šalies (t. y. draudėjo D. J.) apgaulė. Ginčijamą vertinimą atlikusi įmonė nėra ginčijamos draudimo sutarties dalyvė (nei draudikas, nei draudėjas, nei naudos gavėjas), todėl ir apgauti ieškovo negalėjo. Ieškovas mano, jog ginčo draudimo sutarties draudimo suma viršija draudimo vertę. Tokiai nuomonei nėra pagrindo, nes draudimo vertė yra nustatoma pagal draudimo objektą. Ginčijamos draudimo sutarties draudimo objektas yra ne butas, jo pirkimui išduotas būsto kreditas ir palūkanos (ieškovo Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 4. p.). Ginčijamos draudimo sutarties draudimo suma neviršija AB SEB banko D. J. išduoto būsto kredito sumos (abi yra 200000 Lt), todėl teigti, ginčijamos draudimo sutarties draudimo suma viršija draudimo vertę taip pat nėra jokio faktinio pagrindo (t. 2, b. l. 1 189-192).

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį prašo atmesti.