- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- II-991-414/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., jo atstovui adv. p. Donatui Ramanauskui, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovui Gintautui Vedegiui, nukentėjusiam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK KP poskyrio viršininko J. S. 2009 11 10 nutarimu A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150lt. bauda už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą.
A. K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 08 08, apie 12,30 val. Šakių rajone, Kidulių k., vairuodamas traktorių MTZ 82 su grūdais prikrauta priekaba, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį sukdamas į dešinę, dėl ko pagrindiniu keliu važiavęs V. G., vairuodamas automobilį SCANIA P 93HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta grūdais pakrauta priekaba KAESSBOHRER, valstybinis Nr. AV 924, bandydamas išvengti susidūrimo lenkė traktorių MTZ 82 ir savo automobilio priekabos galiniu dešinės pusės ratu kliudė traktoriaus priekinį kairės pusės ratą, ko pasakoje traktorius nuvažiavo nuo kelio šlaito ir apvirto kartu su tempiama priekaba. Eismo įvykio metu buvo sužalotas traktoriaus vairuotojas A. K..
A. K. ir jo atstovas prašė nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Jie paaiškino, kad pareigūnas J. S. nagrinėdamas administracinę bylą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tikrosios 2009 m. rugpjūčio 08 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybės buvo nurodytos liudytojo apklausos protokole. Jame buvo paaiškinta, kad 2009 m. rugpjūčio 08 d. vairuodamas traktorių MTZ, valst. Nr. ( duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba, valst. Nr. ( duomenys neskelbtini ), pareiškėjas važiavo iš Kidulių kaimo, esančio Šakių rajone į Jurbarko miestą. Važiuodamas iš šalutinės Nemuno gatvės į pagrindinį kelią Pilviškiai - Šakiai - Jurbarkas, pareiškėjas sustojo, praleido du automobilius, važiavusius pagrindiniu keliu Pilviškiai - Šakiai - Jurbarkas ir, įsitikinęs, kad kliūčių įvažiuoti į pagrindinį kelią nėra, pasuko į dešinę Jurbarko krypties link. Prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią matė iš kairės pusės tolumoje Jurbarko kryptimi važiuojantį krovininį automobilį, tačiau jis buvo 300 - 350 metru atstumu, todėl nekilo jokių abejonių dėl grėsmės eismo saugumui. Įvažiavęs į pagrindinį kelią Pilviškiai - Šakiai - Jurbarkas ir nuo sankryžos nuvažiavau ne mažiau kaip 100 metrų atstumą, pareiškėjas pamatė, kad jo vairuojamą traktorių lenkia minėtas krovininis automobilis. Kai krovinio automobilio vairuotojas jau buvo beveik baigęs lenkimo manevrą, jis staiga metėsi į dešinės pusės eismo juostą ir krovininio automobilio priekabos galiniu dešinės pusės ratu trenkėsi į traktoriaus priekinę dalį, ko pasėkoje traktorius tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Jie pabrėžė, kad administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas šio eismo įvykio priežastimi pripažino faktą, jog pareiškėjas, prieš sukdamas į dešinę iš šalutinio kelio, prieš tai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam krovininiam automobiliui SCANIA. Toks eismo įvykio aplinkybių vertinimas, pareiškėjo ir atstovo nuomone, yra neteisingas, nes pareiškėjui vairuojant traktorių su priekaba prieš įsukant į pagrindinį kelią krovininis automobilis buvo jam iš kairės pusės už ne mažiau kaip trijų šimtų metrų nuo sankryžos, o pareiškėjas įsukęs į pagrindinį kelią nuo sankryžos jau buvau nuvažiavęs ne mažiau kaip 100 metrų, traktoriaus greitis įsibėgėjus buvo apie 25 km/h, maksimalus leistinas greitis eismo įvykio vietoje - 50 km/h, krovininio automobilio vairuotojas nestabdė, todėl pareiškėjo vairavimas negalėjo būti eismo įvykio priežastimi. Jie pabrėžė, kad iš bylos duomenų matyti, jog krovininis automobilis pasivijęs pareiškėją už 100 metrų nuo sankryžos nestabdė, o atliko lenkimo manevrą, tačiau baigdamas šį manevrą, krovinio automobilio priekabos galiniu dešinės pusės ratu užkliudė lenkiamą traktoriaus priekinį kairės pusės ratą, ko pasėkoje traktorius nuvažiavo į griovį ir apvirto. Jų nuomone, tai ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis, kadangi krovinio automobilio vairuotojas V. G. pažeidė KET 141.4 p., įpareigojantį prieš lenkiant vairuotoją įsitikinti, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Svarbia laikytina aplinkybė pareiškėjas ir atstovas laiko tai, kad krovinio automobilio vairuotojui atliekant lenkimo manevrą iš priekio jokių kliūčių nebuvo, todėl, darytina išvada, kad krovininio automobilio vairuotojas lenkdamas traktorių tinkamai neapskaičiavo vairuojamo krovinio automobilio su priekaba ilgio, per anksti bandė sugrįžti iš priešpriešinio eismo juostos, dėl ko priekabos galiniu dešinės pusė ratu užkliudė traktoriaus priekinį kairės pusės ratą.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti, nes vairuotojas A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 158 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei prieš sukamas į dešinę iš šalutinio kelio, prieš tai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui SCANIA P 93HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, sudarydamas jam kliūtį.
V. G. prašė skundą atmesti nuobaudą paskyrusios institucijos atstovo nurodytais motyvais. Jis taip pat nurodė, kad važiavo 50-55 km/h greičiu, įsukantį į pagrindinį kelią traktorių pamatė maždaug prieš 70 metrų, negalėjo staiga sustabdyti, todėl buvo priverstas lenkti per ištisinę liniją.
Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių arba kitokio turto sugadinimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės, krovinių arba kitokio turto apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.
Tai, kad A. K. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurie sutinkamai ATPK 256 str. pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas.
A. K. kaltinamas pažeidęs KET 9, 106, 158 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengt; prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Tokiu būdu, kaltinant A. K. KET 9 106 158 punktų pažeidimais, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina nustatyti, kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei prieš sukamas į dešinę iš šalutinio kelio, prieš tai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui SCANIA P 93HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ir tai nulėmė transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą ir traktorininko susižalojimą.
Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, t.y. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos planą, autoįvykio dalyvių paaiškinimus, yra pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais ir neįrodančiais tiesioginio priežastinio ryšio tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių. Tokia išvada darytina remiantis tuo, jog iki ginčijamo nutarimo priėmimo nebuvo nustatyta, koks atstumas buvo nuo sunkvežimio iki traktoriaus, vairuotojui A. K. pradėjus daryti dešinį posūkį į pagrindinį kelią. Tokie atstumai buvo nustatyti tik teismo posėdžio metu, tačiau labai prieštaringi, t.y. pareiškėjas nurodė, kad atstumas buvo apie 300-350 metrų, o V. G. nurodė, kad atstumas buvo apie 70 metrų.
Teismas sprendžia, jog atstumo nustatymas nuo traktoriaus iki sunkvežimio, traktoriaus vairuotojui A. K. pradėjus daryti dešinį posūkį į pagrindinį kelią yra esminis, vertinant kaltinimo pagrįstumą, jog A. K. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei prieš sukamas į dešinę iš šalutinio kelio, prieš tai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui SCANIA P 93HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ir tai nulėmė transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą ir traktorininko susižalojimą. Minėto atstumo nustatytas svarbus ir ta prasme, jog būtų galima nustatyti ar automobilio SCANIA vairuotojas V. G. galėjo sustabdyti a/m atsiradus kliūčiai, t.y. A. K. įvažiavus į pagrindinį kelią, ar transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą ir traktorininko susižalojimą nulėmė lenkimo taisyklių pažeidimas.
Kad nustatyti, koks atstumas buvo nuo traktoriaus iki sunkvežimio, traktoriaus vairuotojui A. K. pradėjus daryti dešinį posūkį į pagrindinį kelią ir ar tokiam atstumui esant automobilio SCANIA vairuotojas V. G. galėjo sustabdyti a/m atsiradus kliūčiai, t.y. A. K. įvažiavus į pagrindinį kelią ir kokie veiksmai nulėmė transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą ir traktorininko susižalojimą, reikalingos specialios žinios, todėl būtina paskirti ekspertizę ATPK 277 str.
Ekspertams tikslinga pateikti klausimus, koks atstumas galėjo būti nuo sunkvežimio SCANIA iki traktoriaus MTZ 82, traktoriaus vairuotojui A. K. pradėjus daryti dešinį posūkį į pagrindinį kelią, įvertinus traktoriaus nuvažiuota atstumą iki susidūrimo vietos pagal eismo įvykio vietos planą ir įvertinus tai, kad traktorius MTZ, kurio prikrauta priekaba svėrė apie 5 tonas, nuo stabtelėjimo prieš sankryžą iki susidūrimo išvystė 25 km/h greitį, o automobiliui SCANIA važiavo 50-55 km/h greičiu; ar esant į pirmą klausimą nustatytam atstumui, automobiliui SCANIA vairuotojas galėjo sustabdyti apie 23 tonas bendros masės su priekaba 50-55 km/h greičiu vairuojamą automobilį atsiradus kliūčiai, t.y. A. K. įvažiavus į pagrindinį kelią ir nuvažiavus atstumą iki susidūrimo vietos pagal eismo įvykio vietos planą ir įvertinus tai, kad traktorius MTZ, kurio prikrauta priekaba svėrė apie 5 tonas, nuo stabtelėjimo prieš sankryžą iki susidūrimo išvystė 25 km/h greitį.
Tiesioginio priežastinio ryšio nustatymas yra bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga, todėl nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.