Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1925-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
1S-1925-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-60-1-00031-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1925-530/2014
Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00031-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. (11 epizodų), 187 str. 1 d. (4 epizodai), 187 str. 3 d. (3 epizodai), 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-27 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-15 nuosprendis pakeistas: A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 3 d. (4 epizodai), 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (2 epizodai), 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. (4 epizodai), 178 str. 2 d. (5 epizodai), 187 str. 3 d. (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-03-30, bausmės pabaiga – 2015-09-30.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014-09-09 nutarimu Nr. 93-647 nutarta nuteistajam A. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 1 metų 26 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-09-04) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-14 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį A. Ž. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. Ž. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Ž. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog tiek Komisija, tiek prokurorė konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Visų specialiųjų tarnybų specialistai, prižiūrintys nuteistojo elgseną, tarp jų ir prokuroras vieningai sutiko, kad yra pasiekti BVK 1 str. 2 d. numatyti tikslai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis turi šeimą ir mažametį vaiką, kurie reguliariai jį lanko ir laukia, pastarojo santykiai su šeima yra neabejingi. Teismo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį dengia savo iniciatyva. 2014-08-11 kreipėsi su prašymu priimti dirbti į Valstybės įmonę, tačiau dėl darbo vietų stokos priimtas nebuvo. Teisme kaltę pripažino iš dalies, tačiau šiuo metu prisiima atsakomybę už savo veiksmus, gailisi ir nesiteisina. Nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina neutraliai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, laikosi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, mokosi, ieško darbo. Teisės pažeidėjas turi tikslų laisvėje, norėtų, kuo greičiau pradėti dirbti, savo ateitį sieja su šeima. Pažymėjo, jog BVK 9 str. numato „Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą“. Šio principo įteisinimas reiškia progresyviosios bausmės atlikimo sistemos taikymą. Jeigu nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, stropiai dirba ar mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turi būti švelninama. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino likusią neatliktos bausmės dalį kaip pakankamai didelę, kadangi neatliktos bausmės laikotarpis sudaro tik 20 proc. lyginant su atliktos bausmės laikotarpiu – 80 proc. Be to, likusios bausmės laikas skaičiuojamas realiuoju laiku, t.y. nuo nutarties priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados nei prokuroro nuomonė neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. Ž. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas A. Ž. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 6 kartus, mokėsi VŠĮ Elektrėnų profesinio rengimo centre – baldžiaus specialybei įgyti, pareiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, savo iniciatyva dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuo metu prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nesiteisina, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad A. Ž. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nors A. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau nusikalstamos veikos – 6 sunkūs nusikaltimai, 4 nesunkūs nusikaltimai, 5 apysunkiai nusikaltimai bei 3 baudžiamieji nusižengimai (didelės vertės svetimo turto pagrobimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas) atlikti organizuotoje grupėje. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų sistemingumas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteitasis skunde nurodo, jog šiuo metu prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, pastarasis situaciją analizuoja iš subjektyvių pozicijų, nusikaltimo motyvų įvardinti nesugeba, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes. Aukštesnio teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl A. Ž. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių – 6 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, iš jų 5 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė drausminė nuobauda panaikinta tik 2014-02-19. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po 5 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje vis dar išlieka vidutinė (46 balai pagal „OASys“ metodiką) rodo didesnį A. Ž. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose išskirti kriminogeniniai veiksniai – dabartiniai teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys (linkęs veikti impulsyviai, siekia tiesioginio atlygio kuris priveda prie teisės pažeidimų), lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės), nuostatos (pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą). Minėti veiksniai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos A. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde išdėstytos aplinkybės dėl siekio grįžti pas šeimą ir mažametį vaiką nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo lūkesčiai kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti iškeliami aukščiau bausmės tikslų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu A. Ž. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 26 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metų 6 mėnesiai), nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014-09-09 nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė