Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams Ž. P. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Komunalinis administravimas“ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti 2015-03-19 dovanojimo sutartį Nr. GB-2003 apsimestine, šiam sandoriui taikant pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, taip pat pareiškė reikalavimą perkelti ieškovui 1336/9336 sklypo dalių bendrame 0,9336 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, pirkėjo teises ir pareigas pagal 2015-03-19 dovanojimo sutartį Nr. GB-2003.Nurodė, kad 2001-10-08 keturiolika asmenų sudarė Jungtinės veiklos sutartį tikslu įsigyti žemės sklypą ir suformuoti gyvenamųjų namų kvartalą. Įsigyti du sklypai vėliau sujungti, parengtas detalusis teritorijos planas, pakeista paskirtis, suformuoti ir atidalinti 14 individualių sklypų gyvenamajai statybai – po vieną kiekvienam sutarties dalyviui. Nurodė, jog vienas atskiras 0,9336 ha dydžio sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, priklausė kiekvienam dalyviui bendrosios dalinės nuosavybės teise ir buvo skirtas bendram naudojimui, kuriame kiekvienas asmeninėmis lėšomis sukūrė infrastruktūrą. Visus darbus statybos rangos sutarčių pagrindu atliko UAB „Vakarų statema“, kuriuos akcininku buvo atsakovas Ž. P.. 2008 metais UAB „Vakarų statema“, atlikusi inžinerinius darbus, sklypo bendrasavininkams neperdavė, o užregistravo jį savo vardu, tačiau taikos sutartimi buvo įsipareigojusi perduoti dalyviams inžinerinius tinklus bei pabaigti darbus. Atsakovas Ž. P. ginčo sklypo dalis 2013-09-26 varžytynėse įsigijo už 318,58 Eur, ir 2015-03-19 padovanojo atsakovei UAB „Komunalinis administravimas“, nurodant dovanojimo kainą – 100,00 Eur. Atsakovas Ž. P., sudarydamas apsimestinį sandorį su atsakove UAB „Komunalinis administravimas“, išvengė prievolės perleisti įsigytą žemės sklypo dalį ieškovui – žemės sklypo bendraturčiui, todėl sudaryta dovanojimo sutartis savo esme yra pirkimo – pardavimo sutartis, siekiant išvengti pareigos raštu per notarą pranešti ieškovui, kaip bendraturčiui, apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalį.Atsakovė UAB „Komunalinis administravimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-03-19 dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl asmeninių paskatų, o ne siekiant apeiti įstatymo nustatytus apribojimus ir pabrėžė, kad ieškovas praleido 3 mėnesių senaties terminą reikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.Atsakovas Ž. P. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2013-09-11 varžytynių metu įsigijo žemės sklypo 1336/9336 dalį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kurio bendras plotas 0,9336 ha. Nurodė, kad atsakovą domino veikla „Žaliajame slėnyje“, todėl su tuomečiu UAB „Komunalinis administravimas“ vadovu Petru Ruškiu sutarė, jog atsakovas taps įmonės akcininku. Atsižvelgiant į tai atsakovas nusprendė žemės sklypo dalį padovanoti UAB „Komunalinis administravimas“. Tuo pagrindu buvo sudaryta 2015-03-19 dovanojimo sutartis, tačiau atsakovas akcijų įsigyti nespėjo dėl P. R. mirties. Tik pasibaigus paveldėjimo procesui 2016-03-18 B. N., UAB „Komunalinis administravimas“ akcijų savininkė, atsakovui pardavė 10 proc. bendrovės akcijų. Nurodė, kad sandoris nebuvo apsimestinis, jis buvo sudarytas iš atsakovo asmeninių paskatų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ginčo objektas buvo perleidžiamas du kartus: pirmąjį – vykdant varžytynes ir 2013-09-29 varžytynių akto Nr. 2 pagrindu atsakovui Ž. P. įsigijus žemės sklypą; antrąjį – atsakovo Ž. P. ir atsakovės UAB „Komunalinis administravimas“ sudarytos 2015-03-19 dovanojimo sutarties Nr. GB-2003, pagrindu. Taigi, pirmuoju atveju žemės sklypas buvo parduodamas priverstinai, t. y. paskelbus varžytynes. Tokiu atveju, kai paskelbtas priverstinis turto realizavimas, Lietuvos Respublikos CK 4.79 straipsnio 1 dalies norma neturėjo būti taikoma, todėl teismas padarė išvadą, kad realizuojant turtą priverstinai ieškovas pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą neturėjo.Teismas nustatė, kad antruoju veiksmu atsakovas žemė sklypą perleido atsakovei UAB „Komunalinis administravimas“ dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovas, dovanodamas žemės sklypo dalį atsakovei UAB „Komunalinis administravimas“, vykdė susitarimą su atsakovės buvusiu vieninteliu akcininku P. R., t. y. atsakovas Ž. P., veikdamas kaip fizinis asmuo, turėdamas žemės sklypo dalį bei interesą dalyvauti įmonės vykdomoje veikloje, turėjo asmeninių verslo interesų – įsigyti atsakovės akcijų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, dovanodamas žemės sklypo dalį atsakovei, tai atliko neatlygintinai, t. y. už dovanotą sklypą iš atsakovės negavo nuolaidų akcijų pirkimui, su juo nebuvo atsiskaityta kitokiais būdais. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad ieškovui apie sudarytą dovanojimo sutartį tapo žinoma nuo jo įregistravimo – išviešinimo registre, t. y. nuo 2015-04-01, o ieškinys teisme pareikštas tik 2016-02-02.Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jis buvo aktyvus, domėjosi ginčo turto pardavimu, jo kaina, bendradarbiavo su atsakovu, domėjosi galbūt sudaryto atsakovo turto pardavimo sandorio sudarymo aplinkybėmis ir sandorio kaina, kad siekė aktyviai per įstatymo nustatyta terminą apginti galbūt pažeistas savo, kaip bendraturčio, teises, todėl ieškovo neveiklumą vertino kaip nesirūpinimą savo interesų apsauga.Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų 2015-03-19 sudaryto sandorio negali naudotis savo turto dalimi ir (ar) nėra galimybės apginti savo teises kitais CK institutais – nustatant servitutą, naudojimosi tvarką ir t.t.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovas aktyviai gynė pažeistas teises ir iki senaties termino pradžios. 2015 m. kovo 31 d., t. y. iki ginčo sutarties įregistravimo Nekilnojamo turto registre išviešinimo, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nes ieškovui nebuvo žinoma tiksli informacija dėl įvykusio sandorio - nebuvo žinomos net tikrosios sandorio šalys. 2015 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas teikė ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas kreipėsi pagal teismingumą į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su tapačiu ieškiniu. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu teismas atmetė ieškinį: ar taikė ieškinio senatį, ar įvertino ir atskleidė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė materialiosios teisės normas.Bylos atveju konstatuotinas esminis proceso normų pažeidimas, esantis teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo, todėl byla turėtų būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Teismas nukrypo nuo LR CK 4.79 str. normų aiškinimo praktikoje, suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Ieškovas neturėjo prievolės įrodinėti ar galės, ar ne naudotis savo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje nepanaikinus dovanojimo sandorio.Teismas vadovavosi prielaidomis, nepagrįstomis rašytiniais įrodymais - atsakovų paaiškinimais, jog neva atsakovas Ž. P. turėjo interesą įsigyti bendrovės „Komunalinis administravimas" akcijų ir ginčijamu sandoriu neva sustiprinti įmonę, kurios akcijų dovanojimo sandorio metu atsakovas Ž. P. neturėjo. Atsakovas Ž. P. nepateikė įrodymų, jog yra atsakovės „Komunalinis administravimas" akcininkas. Teismui užteko atsakovo Ž. P. patvirtinimo, jog jis savo naudai vykdė susitarimą su atsakovės buvusiu vieninteliu akcininku P. R.. Susitarimo su buvusiu vieninteliu akcininku atsakovas Ž. P. nepateikė. Kokia šių ginčo sutarties ir susitarimo su buvusiu akcininku prigimtis, teismas neatskleidė.Pirmosios instancijos teismas CK 4.79 straipsnio nuostatas nepagrįstai aiškino kaip eliminuojančias bet kokią bendraturčio (ieškovo) pirmumo teisių konkurencijos galimybę, netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, dėl to atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, iš esmės net nenagrinėjęs aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, išsamiai netyręs ir nevertinęs byloje pateiktų įrodymų.Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Ieškovas praleido ieškinio senatį, kadangi apeliaciniame skunde pripažino, jog neva savo pažeistą teisę pradėjo ginti dar 2015-03-31, t. y. iki ginčo sutarties įregistravimo viešame registre momento. Ieškovo motyvai, jog jis ne kartą kreipėsi į teismą, nėra pagrindas pripažinti nutrūkus ieškinio senaties terminui. Ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties termino eigą tik tada, jeigu jis pareiškiamas įstatymų nustatyta tvarka.Teismas aiškiai pasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo, o taip pat dėl sandorio realumo nurodant, kad 2015-03-19 dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl asmeninių paskatų, o ne siekiant apeiti įstatymo numatytus apribojimus. Todėl ieškovas tik deklaratyviai teigia, jog teismas nemotyvavo savo išvadų.Ieškovo argumentai, kad nėra pateikti įrodymai, jog atsakovas yra UAB „Komunalinis administravimas“ akcininkas. Byloje buvo pateikta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (tame tarpe notaro pažyma apie rašymo apsirikimą) bei UAB „Komunalinis administravimas“ patvirtintas prašymas registruoti dalyvių sąrašą, kuriame nurodyta, jog Ž. P. priklauso 10 vnt. (10 procentų) UAB „Komunalinis administravimas“ akcijų.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui apie sudarytą dovanojimo sutartį tapo žinoma nuo jos įregistravimo – išviešinimo registre, t. y. nuo 2015-04-01, ir padarė išvadą, kad ieškovas pareiškė ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad ieškovas aktyviai gynė pažeistas teises ir iki senaties termino pradžios. 2015 m. kovo 31 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nes ieškovui nebuvo žinoma tiksli informacija dėl įvykusio sandorio. Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškovo prašymą atmetė. 2015 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui teikė ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas kreipėsi pagal teismingumą į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su tapačiu ieškiniu. Ieškinys nebuvo priimtas neištaisius ieškinio trūkumų. Ieškovas teismo nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nuo pat sužinojimo apie savo teisės pažeidimą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ginti savo pažeistas teises, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

Iš byloje esančio 2015-04-07 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini, gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui E. P., tačiau ir kitiems asmenims. CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš varžytynių. Ši teisės norma pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybės esančią parduodamą dalį suteikia visiems ginčo sklypo bendraturčiams, todėl nustačius, kad byloje vertinamas ieškovo reikalavimo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagrįstumas, konstatuotina, kad byloje neįvertintos galimos teisinės pasekmės kitiems ginčo sklypo bendraturčiams. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi sąlygų. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Nagrinėjamu atveju nebuvo nagrinėtas klausimas dėl galimos ginčo sklypo dalies kainos nustatymo, nenagrinėtas sklypo dalies kainos pagrįstumas/nepagrįstumas. Pažymėtina, kad ginčo sklypo dalies kainos nustatymas turi esminę reikšmę ieškovo reikalavimui perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių – nebuvo nagrinėtas klausimas dėl ginčo sklypo dalies kainos nustatymo. Taip pat į bylą nebuvo įtraukti kiti ginčo sklypo bendraturčiai. Siekiant tinkamai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą, į bylą turi būti įtraukti šio ginčo sklypo bendraturčiai, sprendžiant klausimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl ginčo sklypo dalies kainos nustatymo. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nustačius, kad pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas ginčas dėl sklypo, kuris nuosavybės teise priklausė keturiolikai asmenų, dalies dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui, neįtraukus į bylą kitų šio ginčo sklypo dalies savininkų bei nenagrinėjus galimos ginčo sklypo dalies kainos, darytina išvada, kad sprendimas negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p. 329 str. 2 d. 2 p.).

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ieškovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 294,00 Eur žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 327 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovui E. P. grąžinti 294,00 Eur žyminio mokestį.