Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2015-04-19) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2015-05-09) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2015-04-19) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2015-04-19)laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, E. K. paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d.

Iš A. K., E. K. ir I. M. solidariai priteista nukentėjusiosios E. P. naudai 1000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš A. K., E. K. ir I. M. solidariai priteista nukentėjusiosios J. S. naudai 350 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš A. K. ir E. K. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. K. ir E. K. nuteisti už tai, kad jie ir I. M., dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su organizuotos grupės nariais: K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: K. pataisos namuose bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizatoriui paprašius kartu bausmę atliekančio A. K. surasti asmenis, tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus bei asmenis, tikslu persiųsti pinigus į nurodytas banko sąskaitas, po to pastarasis surado E. K. ir I. M., juos sukurstė padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio ir jiems sutikus, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-19 d. 18:58 val., paskambinus nukentėjusiajai E. P. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai nurodžius, kad anūkė sužalojo žmogų ir kad reikalinga nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai E. P. sutikus mokėti 1000 eurų, po to A. K. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris nenustatytas, davė nurodymus E. K. vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino E. K. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po to, E. K. nuvykus nurodytu adresu ir nukentėjusiajai E. P. prisistačius „(duomenys neskelbtini)“ pavarde, pasirašius E. P. sutikime, kad pinigus gavo, bei paėmus 1000 eurų, po to E. K. pinigus A. K. nurodymu nunešus ir perdavus I. M., po to A. K. nurodė I. M. dalį pinigų pasilikti sau, o dalį persiųsti į jo nurodytas sąskaitas, po to pastarajai A. K. nurodymu 2015-04-20 115 € persiuntus į K. pataisos namus bausmes atliekantiems asmenims: 15 € – A. D., 50 € – G. D., 50 € – A. K., 135 € persiuntus A. D. į „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 425 € – J. B. į „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini), 2015-04-22 130 € į K. pataisos namus bausmes atliekantiems asmenims: 50 € – A. J., 50 € – A. K., 125 € – V. R. į „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus, vykdytojų A. K., E. K. ir padėjėjos I. M. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai E. P. priklausančius 1000 eurų.

Be to, A. K. ir E. K. nuteisti už tai, kad jie ir I. M., dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su organizuotos grupės nariais: K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: K. pataisos namuose bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizatoriui paprašius kartu bausmę atliekančio A. K. surasti asmenis, tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus bei asmenis, tikslu persiųsti pinigus į nurodytas banko sąskaitas, po to pastarasis surado E. K. ir I. M., juos sukurstė padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio ir jiems sutikus, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-09 d. 18:45 val., paskambinus nukentėjusiajai J. S. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai nurodžius, kad draugė sužalojo žmogų ir kad reikalinga nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai J. S. sutikus mokėti 350 eurų, po to A. K. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus E. K. vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino E. K. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po to E. K. nuvykus nurodytu adresu ir nukentėjusiajai J. S. prisistačius „T. B.“, pasirašius J. S. sutikime, kad pinigus gavo, bei paėmus 350 eurų, po to E. K. pinigus A. K. nurodymu nunešus ir perdavus R. B., adresu – (duomenys neskelbtini), po to A. K. nurodė I. M. paimti pinigus iš R. B., dalį pinigų pasilikti sau, o dalį išsiuntinėti į jo nurodytas sąskaitas, po to pastarajai A. K. nurodymu 2015-05-11 180 € persiuntus V. R. į „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 430 € K. pataisos namuose bausmes atliekantiems asmenims: 30 € – G. D., 200 € – A. K., 200 € – D. Ž., tokiu būdu apgaule ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus, vykdytojų A. K., E. K. ir padėjėjos I. M. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. S. priklausančius 350 eurų.

Teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėja adv. J. Š. prašė E. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. K. gynėjas adv. E. J. prašė A. K. skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios E. P. ir J. S. prašė, jog joms būtų atlyginta padaryta žala, o dėl nuteistųjų skundų – paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apeliantų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis A. K. tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, t. y. niekam neskambino, su niekuo nebendravo, nieko nesiuntė paimti pinigų. A. K. pripažino, kad kalėdamas pataisos namuose naudojosi nelegaliai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, juo bendravo su I. M. bei E. K.. A. K. teigė, kad jis buvo paskolinęs pinigų E. K., kad I. M. jo asmeninius pinigus, kuriuos jis išlošdavo.

Nors nuteistieji I. M. ir E. K. patvirtino A. K. parodymus, jog jis nesusijęs su nusikalstamų veikų padarymu, tačiau tokius I. M. ir E. K. teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Be to, vertinant I. M. ir E. K. parodymus, būtina atsižvelgti į jų ir A. K. tarpusavio ryšius – E. K. su A. K. draugai, o su I. M. A. K. bendravo artimai, buvo sugyventiniai, todėl E. K. ir I. M. yra suinteresuoti padėti A. K. išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Taip pat vertinant nuteistųjų E. K. ir A. K. parodymus, matyti, kad jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Nuteistasis A. K. teigė, kad V. M., su kuriuo kalėjo vienuose pataisos namuose ir bendravo, davė savo asmeninį telefono numerį, kad V. M. bendrautų su E. K. dėl pinigų grąžinimo, tačiau nuteistasis E. K. teisme nurodė nežinąs, kodėl jam skambino V. M., pravarde „Ž.“ ir tarėsi dėl nuėjimo pas nukentėjusiąsias, gal V. M. jo telefono numerį gavo iš jo (t. y. E. K.) brolio, kuris paties E. K. teigimu, kalėjo A. pataisos namuose. Patikrinti nuteistųjų versiją, ar V. M., naudodamasis A. K. telefono numeriu, bendravo su E. K., bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo galimybės, nes byloje nustatyta, jog V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (10 t. 68 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. K. teigė su niekuo iš K. pataisos namų kalinčių asmenų nebendravęs, negavęs jokių pasiūlymų iš kitų nuteistųjų nueiti pas nukentėjusiąsias ir paimti pinigus bei nėjęs paimti jokių pinigų. Pastebėtina, kad A. K. teisme pripažino neteisėtai pataisos namuose laikomu mobiliojo ryšio telefonu bendravęs ne tik su I. M., bet ir su E. K..Nors A. K. ir E. K. teigė, jog E. K. I. M. perdavė pinigus kaip skolos grąžinimą A. K., tačiau nei vienas iš jų nenurodė už ką buvo skola, be to, pats A. K. teisme nurodė, kad išėjus asmeniui iš pataisos namų, jo skola kitam (kitiems) nuteistiesiems yra nubraukiama. Taigi, nuteistojo E. K. parodymai, jog jis mobiliojo ryšio telefonu bendravo ne su A. K., o su V. M., ir kad pinigus I. M. perdavė kaip jo skolą A. K. yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl besąlygiškai tikėti E. K. nenuosekliais bei prieštaringais parodymais nėra pagrindo.

I. M. pripažino A. K. nurodymu atlikusi pinigų pavedimus į skirtingų asmenų sąskaitas, tačiau teisme teigė, jog pavedimus A. K. nurodymu atliko manydama, jog tai A. K. išlošti pinigai arba, kad E. K. jai atnešti pinigai – tai E. K. skola A. K., nors ikiteisminio tyrimo metu I. M. nurodė įtarusi, jog jai perduoti bei į jos sąskaitą pervesti pinigai yra gauti „nešvariai“,o, kai ji A. K. paklausė apie pinigų kilmę, A. K. jai pasakė „nesigilink“ (1 t., 55–57 b. l.; 3 t. 150–153, 164–165 b. l.). Pastebėtina, kad I. M. pati buvo teisiama už sukčiavimus bei žinojo apie tai, kad A. K. pataisos namuose atlieka bausmę už sukčiavimus, tačiau naiviai juo pasitikėjo, galvodama, kad A. K. jos neįvels į nusikaltimą, ir vykdė jo nurodymus pervesdama A. K. nurodytas pinigų sumas nurodytiems asmenims, tarp jų ir pataisos namuose kalintiems jai nepažįstamiems asmenims. Nuteistųjų A. K. ir I. M. versija, jog I. M. disponavo asmeniniais A. K. pinigais, kuriuos, neva A. K. išlošė, yra nepagrįsta, nes nei vienas iš nuteistųjų nepateikė nė vieno lošimo punkto išduoto dokumento, patvirtinančio lošimo statymo ar išlošimo atvejo. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgęs į I. M. artimus ryšius su A. K., I. M. teisme duotus parodymus vertino kaip jos siekį padėtį A. K. išvengti atsakomybės.

Be to, byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys patvirtina nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Nukentėjusiosios J. S. ir E. P. parodė, kad joms paskambinęs nepažįstamas vyriškis ir prisistatęs policijos pareigūnu, pasakė apie tai, kad jų artimi žmonės sužalojo kitą žmogų ir reikia sumokėti atitinkamą pinigų sumą, kad nebūtų rašomas pareiškimas. Abi nukentėjusiosios sutiko sumokėti pinigus, kuriuos perdavė netrukus pas jas atėjusiam vyriškiui, kurį ikiteisminio tyrimo metu iš fotonuotraukų jos abi atpažino – tai E. K. (6 t. 19–21, 74–76 b. l.). Nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus taip pat patvirtina ir specialisto išvada (6 t. 114–117 b. l.), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiųjų ranka rašytuose rašteliuose apie pinigų perdavimą rankraštinius įrašus „Pinigus gavau A. B.“ bei „T. B.“ padarė E. K.. Teisme E. K. pripažino ėjęs pas nukentėjusiąsias paimti pinigų, pasirašęs rašteliuose, nors ikiteisminio tyrimo metu neigė tai daręs.

Iš tyrėjų 2015-06-29 ir 2015-07-01 tarnybinių pranešimų matyti, kad nukentėjusiajai E. P. į jos fiksuoto ryšio telefoną buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (6 t. 36 b. l.), o nukentėjusiajai J. S. jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Į šių minėtų bazinių stočių veikimo teritoriją patenka ir K. pataisos namai, kuriuose nusikaltimų metu kalėjo ir A. K.. Nuteistasis A. K. teisme neneigė neteisėtai pataisos namuose laikytu mobiliojo ryšio telefonu bendravęs su E. K. ir I. M.. Nuteistojo E. K. versija, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis telefonu kalbėjosi ne su A. K., o su V. M., yra nepagrįsta. Šią E. K. versiją paneigia byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole bei prie jo pridėtose pokalbių suvestinėse esantys duomenys (6 t. 133–160 b. l.; 7 t. 1–2, 4–38, 39–50 b. l.), iš kurių matyti, kad pokalbių metu A. K. ir E. K. kalbasi tik apie jiems pažįstamus žmones, t. y. I. M., A. K. motiną R. B., vieno pokalbio metu yra nurodomas A. K. gyvenamosios vietos adresas ir to pokalbio metu R. B. nuo A. K. yra perduodami sveikinimai, o kito pokalbio metu buvo kalbėta apie E. K. parvežtas telefonų knygas, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo rastos pas I. M. namuose, kad pinigus E. K. perduos I. M., o E. K. pašnekovas pasako, kad jos šiuo metu namuose nėra.

Be to, iš byloje surinktų įrodymų (t. y. iš I. M. paimtų dokumentų kopijų bei išrašo iš jos sąskaitos banke) matyti, kad iš karto po nusikalstamų veikų padarymo I. M. atliko įvairias finansines operacijas –atliko bankinius pavedimus A. K. nurodytiems asmenims (I. M. parodymai, SMS), tarp jų ir asmenims, kalintiems K. pataisos namuose: 2015-04-20 pervedė 15 € K. pataisos namuose bausmę atliekančiam A. D., 2015-04-20 – 50 € K. pataisos namuose bausmę atliekančiam nuteistajam G. D., 2015-04-20 – 50 € K. pataisos namuose bausmę atliekančiam nuteistajam A. K., 2015-04-20 – 135 € A. D. į banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), 2015-04-20 – 425 € J. B. į banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini), 2015-04-22 – 50 € K. pataisos namuose bausmę atliekančiam A. J., 2015-04-22 – 50 € K. pataisos namuose bausmę atliekančiam A. K., 2015-04-22 – 125 € V. R. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-22 – 30 € K. pataisos namuose bausmę atliekančiam nuteistajam N. R., 2015-04-23 „T.“ lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), pervedė 685 €I. L. T. (7 t. 116–119, 139–141 b. l.; 8 t. 28–36, 68–72 b. l.). I. M. parodė, kad E. K. pinigus jai buvo atnešęs tik du kartus: pirmą kartą – apie 750 eurų, o antrą kartą – apie 200 eurų. Iš byloje esančių duomenų bei I. M. ir E. K. parodymų matyti, kad pinigus E. K. I. M. perdavė ir ji finansines operacijas su jai perduotais pinigais atliko iš karto po nukentėjusiųjų E. P. ir J. S. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų.

Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad E. K., vykdydamas ne V. M., o A. K. nurodymus, nuėjo ir paėmė iš nukentėjusiųjų pinigus, kuriuos, taip pat vykdydamas A. K. nurodymus, perdavė I. M., A. K. motinai R. B..

Nuteistasis A. K. skunde teigia, kad byloje nebuvo atliktos būtinos ekspertizės, tačiau nuteistasis skunde nenurodo, kokios ekspertizės turėjo būti atliktos. Be to, iš bylos matyti, kad nei baigus ikiteisminį tyrimą, nei teisme nuteistasis nepateikė prašymų byloje atlikti ekspertizes. Nesant prašymo atlikti konkrečią ekspertizę, teisėjų kolegija negali įvertinti šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumo.

Nuteistasis E. K. neigia nusikalstamas veikas įvykdęs veikdamas organizuotoje grupėje, todėl mano, kad nusikalstamos veikos turi būti perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Nustatant organizuotos grupės buvimą atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikdami bendrai apgaule įgijo svetimą turtą, be to, nusikaltimus padarė su nenustatytu asmeniu, nusikalstamų veikų padarymo metu kalėjusiu taip pat K. pataisos namuose kaip ir A. K..Iš byloje surinktų įrodymų (telefoninių pokalbių, SMS žinučių suvestinėse, apžiūrų protokoluose užfiksuotų duomenų, I. M. parodymų) matyti, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo telefonu, nuolatos palaikė ryšį, suteikdavo informaciją ir koordinavo vieni kitų veiksmus telefonais: A. K. davė nurodymus E. K. kada ir kur paimti apgaulės būdu išviliotus nukentėjusiųjų pinigus, kaip bendrauti su nukentėjusiosiomis (užfiksuotas pokalbis, kurio metu A. K. paskambinęs E. K. pasako greitai važiuoti adresu Krymo g. 6, po to A. K. parašo SMS žinutę E. K. nurodydamas E. K. prisistatyti „T. B.“ (6 t. 133–160 b. l.)),E. K. paėmus pinigus iš nukentėjusiųjų ir pinigus perdavus I. M. arba A. K. motinai R. B., A. K. davė nurodymus pastarosioms, kur tuos pinigus realizuoti, t. y. kam ir kiek pervesti pinigų, kad I. M. A. K. duotus nurodymus įvykdė persiųsdama nurodytas pinigų sumas jo nurodytiems asmenims. Taip pat iš bylos matyti, kad ir E. K. nuolatos bendravo su I. M., nes E. K. perdavė I. M. laikrodį, dvi telefonų knygas, nurodė, ką su šiais daiktais daryti. Be to, iš telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų duomenų matyti, kad nusikaltimams buvo pasirengta iš anksto – A. K. nurodė E. K. būti rytoj pasiruošusiam, pats E. K. nurodė parvežęs dvi telefonų knygas, kurios gali praversti. Taip pat pastebėtina, kad nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų schemos yra analogiškos – abiem atvejais buvo skambinta nukentėjusiosioms dėl įvykusios nelaimės, abejoms nukentėjusiosioms buvo nurodyta, kad pinigus atvyks paimti asmuo – E. K., po asmens apsilankymo pas nukentėjusiąsias I. M. banko sąskaitoje vyko finansinės operacijos. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad be kruopštaus išankstinio pasirengimo ir be laisvėje esančių vykdytojo E. K. bei padėjėjos I. M. K. pataisos namuose esančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizatoriui ir vykdytojui A. K. nebūtų pavykę įvykdyti nusikalstamų veikų – apgaule įgyti nukentėjusiųjų pinigus. Taigi, nuteistųjų atlikti veiksmai atitinka pagrindinį organizuotos grupės požymį – pareigų pasiskirstymą – A. K. sujungė ir nukreipė kitų bendrininkų pastangas, sukūrė sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje.

Taip pat byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atlikdami skirtingus vaidmenis, siekdami bendro tikslo, nuteistieji neabejotinai suvokė dalyvaujantys organizuotoje grupėje, nes tikslų šiuo atveju buvo galima pasiekti tik bendromis pastangomis veikiant tikslingai bei organizuotai. Be to, iš nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinių analizės matyti, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo ne tik nusikaltimų metu, bet ir iki bei po nusikalstamų veikų padarymo.

Nuteistasis E. K. skunde teigia, kad bendra paimtų pinigų suma neviršija nustatytos būtinos deklaruoti sumos, todėl jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo. Toks nuteistojo E. K. skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors iš nuteistiesiems suformuluotų kaltinimų matyti, kad jie apgaule iš nukentėjusiųjų įgijo 250 MGL dydžio neviršijančias pinigų sumas, tačiau nusikalstamas veikas jie įvykdė veikdami organizuotoje grupėje, o tai yra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. Dėl to apgaule įgyto svetimo turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra nustatyti visi BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti organizuotos grupės požymiai, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe, todėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti ir A. K. išteisinti, o E. K. veikas perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip to apeliaciniais skundais prašo abu nuteistieji.

Tačiau, nors visi nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jų veikų kvalifikacija yra ydinga, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų veikas kvalifikavo ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis.

Pagal teismų praktiką esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį, šiuo atveju pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepateikiant nuorodos į BK 24 straipsnį, t. y. tokiu atveju nereikia nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-255/2013, 2K-433-677/2015). Kadangi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis yra ne tik didelės vertės svetimas turtas, bet ir sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, tai, vadovaujantis minėta teismų praktika, apylinkės teismas kvalifikuodamas nuteistųjų A. K. ir E. K. veikas nepagrįstai taikė nuorodą į BK 24 straipsnio 3 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas naikinant nuorodą į BK 24 straipsnio 3 dalį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Be to, apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje identifikuodamas E. K. padarytas nusikalstamas veikas, klaidingai nurodė, kad jo padaryta antra nusikalstama veika buvo padaryta ne 2015-05-09, o 2015-04-19. Byloje nustatyta, kad E. K. nusikalstamas veikas padarė 2015-04-19 ir 2015-05-09. Ši apylinkės teismo padaryta rašybos klaida ištaisytina.

I. M. nusikalstamos veikos, padarytos organizuotoje grupėje su E. K. bei A. K., kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalį, nesant byloje prokuroro apeliacinio skundo nuteistosios I. M. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, teisėjų kolegija nuteistosios I. M. atžvilgiu priimto nuosprendžio nekeičia.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

E. K. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistasis teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. kaltės nepripažino, o teisme neigė nusikalstamas veikas padaręs veikdamas organizuotoje grupėje, todėl pagal teismų praktiką toks nuteistojo kaltės pripažinimas padarius nusikalstamą veiką nelaikytinas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, vien nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas nepakanka, kad pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, nenustatė. Nuteistojo E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas E. K. padarė būdamas recidyvistas. Taip pat iš bylos matyti, kad E. K. nevedęs, nuo 2015-04-08 niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat yra teistas 10 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei. Iš pažymos apie ankstesnius E. K. teistumus matyti, kad nuteistasis už vagystę buvo teistas ir Š. Nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. K. padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos dešimt dienų po to, kai Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį ir buvo atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2015-04-08 nuosprendis – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas). Taigi, anksčiau taikytomis bausmėmis bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes E. K. įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgiant į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai žymiai mažesni nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apylinkės teismas pagrįsti E. K. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrino BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu bausmių bendrinimo būdu ir nebendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs. Taigi, E. K. už jo įvykdytus du sunkius tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. K. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas bei subendrintą bausmę, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad A. K. neskundžia jam paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

iš A. K. ir E. K. nusikalstamų veikų kvalifikacijos pašalinti nuorodą į BK 24 straipsnio 3 dalį ir

A. K. 2015-04-19 padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

A. K. 2015-05-09 padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

E. K.-04-19 padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

E. K.-05-09 padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų A. K. ir E. K. apeliacinius skundus atmesti.