Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria A. B. administracinio nusižengimo bylą nutarta grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspekcijai (toliau – Institucija), papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. T. 2017 m. gruodžio 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – protokolas), kuriuo A. B. kaltinamas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9 ir 74.1 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalyje, o būtent dėl to, kad 2017 m. gruodžio 5 d., Šilutės r., Lenkiškės k. ribose, Kalvėtų miške, Švėkšnos sen., vykdė neteisėtą medžioklę naudodamas draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę), t. y. naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teismas grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, be kita ko, motyvuodamas tuo, jog pagal ANK 628 straipsnio 1 dalį, apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą, o A. B. atstovas advokatas I. B. pateikė duomenis apie tai, kad nusižengimo padarymo vieta yra ne Šilutės, o Klaipėdos rajone ir Institucijos atstovas su tuo sutiko. Atsižvelgdamas į tai, teismas argumentavo, jog byla nagrinėtina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, o pradėjus bylos nagrinėjimą jos užbaigti tame pačiame teisme pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nėra galimybės. Taip pat teismas nurodė, jog Institucija netiksliai protokole nurodė nusižengimo padarymo vietą bei netinkamą ANK straipsnio dalį, t. y. ANK 290 straipsnio 7 dalį, o Institucijos atstovas, kaip teisingą kaltinimo kvalifikaciją teismo posėdyje nurodė į to paties straipsnio 5 dalį. Teismas, įvertinęs kaltinimo turinį, tokiai Institucijos atstovo pozicijai pritarė. Atsižvelgęs į A. B. atstovo advokato baigiamosiose kalbose nurodytus argumentus, jog suformuluoto kaltinimo protokole trūkumai – dėl netikslios nusižengimo padarymo vietos, netinkamos nusižengimo kvalifikacijos ir protokole nekonkretizuotų A. B. veiksmų, kliudo tinkamai pasirengti gynybai, teismas sprendė, jog protokole nenurodyti A. B. veiksmai, kurie laikomi medžiojimu Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalies normos prasme. A. B. atstovo advokato nurodytus kaltinimo trūkumus, teismas laikė esmine kliūtimi, trukdančia tinkamai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtą sprendimą.

5. Apygardos teismas su 4 punkte išdėstytu apylinkės teismo bylos aplinkybių vertinimu ir išvadomis nesutinka, sprendimą grąžinti bylą Institucijai bei motyvus dėl bylos nagrinėjimo perspektyvos kitame teisme, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, vertina kaip nepagrįstus.

5.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog ši byla Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose gauta 2017 m. gruodžio 8 d. Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. gruodžio 14 d. ir šio posėdžio metu nuspręsta atidėti bylos nagrinėjimą dėl liudytojų M. P. ir V. G. iškvietimo į kitą posėdį (b. l. 2, 34). 2018 m. sausio 16 d. teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Institucijos pareigūnas A. T., liudytojais iškviesti M. P. ir V. G., o teismui nusprendus priimti nutartį dėl parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, bylos nagrinėjimas atidėtas dėl papildomų įrodymų surinkimo, įpareigojant Instituciją pateikti duomenis apie savo veiklos teritoriją (b. l. 41-44). 2018 m. sausio 17 d. nutartimi apylinkės teismas įpareigojo Instituciją iki 2018 m. vasario 20 d. atlikti liudytojo M. P. parodymų patikrinimą vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar yra galimybė, laikant prožektorių ir pasišviečiant, tuo pačiu metu stebėti per medžiotojų bokštelio, esančio įvykio vietoje, langą (b. l. 48-49). Vykdydama teismo nutartį, Institucija pateikė duomenis: 2018 m. vasario 7 d. Tyrimo veiksmo protokolą (jame patvirtinama, jog M. P., galėjo, laikant rankose prožektorių ir juo pasišviečiant, tuo pačiu metu stebėti per medžiotojų bokštelio langą) (b. l. 55-56); 2018 m. sausio 29 d. Specialisto išvadą (ja patvirtinama, kad pateiktas tirti optinis prietaisas „APEXXD75“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas įvairiems medžiokliniams šautuvams, priskirtinas A kategorijos ginklų priedeliams ir yra civilinėje apyvartoje draudžiamas tokios kategorijos ginklų priedelis) (b. l. 57-59); A. B. baustumą administracine tvarka (b. l. 60); Medžioklės plotų vieneto „Judrė“ planai (juose pažymėta bokštelio vieta) (b. l. 69, 70), kitus dokumentus.

5.2. 2018 m. kovo 1 d. teismo posėdyje Institucijos atstovas V. M. neginčijo A. B. atstovo advokato I. B. pateiktų duomenų, jog įvykio vietoje esantis stacionarus bokštelis tykojimui yra Klaipėdos rajone. Institucijos atstovas posėdyje paaiškino, jog Kelvėtų miškas yra registruotas Šilutės r., Švėkšnos sen., yra apie 450 m nuo ribos su Šilutės r. ir sutiko papildyti bei tikslinti kaltinimą A. B., prašė suteikti galimybę pašalinti protokolo trūkumus. A. B. atstovas advokatas neprieštaravo Institucijos atstovo prašymui dėl protokole nurodyto nusižengimo perkvalifikavimo pagal kitą to paties straipsnio dalį. Teismas nusprendė šio Institucijos atstovo prašymo nespręsti. Šalims nepageidaujant, bylos medžiaga negarsinta ir išklausius baigiamųjų kalbų atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas 2018 m. kovo 7 d. (b. l. 77-80).

5.3. Visuose trijuose 5.1. ir 5.2 punktuose aptartuose apylinkės teismo posėdžiuose dalyvavo ir apeliantui atstovavo advokatas I. B..

6. Įvertinęs 5.1., 5.2., 5.3. punktuose aptartas bylos nagrinėjimo aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog, viena vertus, apylinkės teismui pakako byloje nustatytų duomenų įžvelgti ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį A. B. veiksmuose, tačiau pakeisti nuorodą į šio straipsnio dalį bei spręsti nuobaudos skyrimo klausimą, teismui apsunkino tai, kad protokole nekonkretizuoti A. B. veiksmai, kurie laikytini medžiojimu Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme (Žin., 2002, Nr. 65-2634). Šioje normoje medžiojimas apibrėžtas kaip – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Pažymėtina, jog, priešingai nei motyvavo teismas, būtent protokole A. B. galimai neteisėtos medžioklės veiksmai yra aiškiai įvardinti kaip „<...> tykojant <...>“. Šis apeliantui inkriminuoto medžiojimo veiksmas patenka į medžiojimo sąvokos turinį, todėl teismo motyvai dėl tokio kaltinimo turinio trūkumo yra nepagrįsti.

6.1. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantui teismo posėdžiuose atstovo teisininkas profesionalas – advokatas ir teisiškai reikšmingos procesiniam sprendimui byloje priimti aplinkybės – dėl klaidingai protokole įrašytos nusižengimo padarymo vietos, nusižengimo kvalifikavimo netikslumo, posėdžiuose ištirtos ir galimo nusižengimo faktas iš esmės atskleistas, nėra pagrindo manyti, kad apeliantui buvo apsunkinta gynybos galimybės, o aptarti protokolo trūkumai yra esminiai ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

6.2. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju, teismui nekilo abejonių dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo fakto, tačiau nepagrįstai susiaurinęs turimos kompetencijos ribas, teismas nepagrįstai įžvelgė esant esminių įrodymų trūkumų, kurių neva negalima nustatyti teisme, todėl priėmė neteisėtą sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

6.3. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmindamas ANK 628 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, neįvertino aplinkybių, jog išsprendė visus pasirengimo bylos nagrinėjimui aktualius klausimus (ANK 627 straipsnis), prisiėmė būtent apylinkės teismui teismingą bylą ir ją iš esmės per tris teismo posėdžius išnagrinėjo. ANK nenustato teisės bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui perduoti ją kitam apylinkės teismui. Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taikant teisės analogiją, apylinkės teismo motyvai, jog pradėjus bylos nagrinėjimą jos užbaigti tame pačiame teisme pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nėra galimybės, vertinami kaip formalūs ir nederantys su proceso operatyvumo ir teisingumo principais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. B. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Nutartis neskundžiama.