Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė Ž. V.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Ieškovė yra atstovaujama advokatės Laimutės Leonavičienės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Laimutė Leonavičienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Taip pat prašė nepriteisti iš atsakovo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovė Ž. V. ir atsakovas G. V. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka registruota Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Santuokoje šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė prašo santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka iš esmės iširo dėl charakterių bei požiūrio į gyvenimą, šeimą, bendro ūkio vedimą ir santuoką skirtumų, nesutarimo dėl esminių bei kasdieninių klausimų sprendimo, nesugebėjimo sukurti šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo, tolerancijos stokos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata, kuri nesutampa su CK 6.248 straipsnyje pateikta kaltės samprata. CK 3.60 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, palyginti su CK 6.248 straipsniu. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose, pažeidimą iš esmės. Ieškovės atstovės paaiškinimų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad Ž. V. ir atsakovo G. V. šeima yra faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie nėra lojalūs vienas kito atžvilgiu, jų požiūriai į šeimyninį gyvenimą skiriasi, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos pavardės: V. ir V. (CK 3.69 straipsnis).

Teismui sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimus dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustato turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad abu sutuoktiniai privalo nurodyti teismui santuokoje įgytą dalintiną turtą, taip pat ir kreditorinius įsipareigojimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalintinas tik vienas daiktas – santuokoje pagal 2003 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Ž. V. vardu įgytas 0,0574 ha 700,00 Eur vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ginčo nei dėl daikto vertės, nei dėl jo padalijimo nėra. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo 0,0574 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), paliktinas ieškovės Ž. V. asmenine nuosavybe.

Nekilnojamojo turto registre ieškovės Ž. V. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1/8 dalis buto/patalpos – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/8 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, yra ieškovės Ž. V. asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas.

Šalys patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai nepriteisti, taip pat nepriteisti iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Esant tokiai ieškovės pozicijai, ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bei patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo ieškovei nepriteistinos, o 8,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką tarp G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ž. V. palikti pavardę – V., G. V. – V.

Po santuokos nutraukimo 0,0574 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą nekilnojamojo turto registre registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 700,00 Eur, palikti Ž. V. asmenine nuosavybe.

Priteisti iš Ž. V. 8,73 Eur (aštuonis eurus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.