Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

2021-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-49-445/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
II-49-445/2021
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00025-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalis Žilionis (pirm.)
Pareiškėjas
M. V.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-49-445/2021Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00025-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.1.; (S) 21.10.4.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 31 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjo M. V. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau-Institucijos) administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-39-2021 priimto 2021-01-14 nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko 2021-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje, M. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 510 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2021-02-09 gauta administracinio nusižengimo byla bei skundas dėl 2021-01-14 priimto nutarimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paduotu skundu prašo panaikinti 2021-01-14 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-39-2021 priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas skunde dėl priimto nutarimo nurodė, kad 2020-11-30 savo vairuojamu automobiliu BMW 320D, v.nr.(duomenys neskelbtini) po 22 val., norėdamas pasikalbėti su savo draugu D. Š. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Savanorių gatvėje, prie buvusios parduotuvės „Norfa“. Vos įvažiavęs į aikštelę pastebėjo, kad dėl nukritusios oro temperatūros aikštelės asfalto danga tapo slidi ir dėl to vairuojamą transporto priemonę truputį „sumėtė“.

Teisę vairuoti transporto priemones turi truputį daugiau kaip trejus metus, tačiau pirmąkart susidūrė su situacija, kad vairuojamo automobilio ratai praslystų dėl slidžios asfalto dangos. Važiuodamas šioje aikštelėje maždaug 10-15 km/h greičiu, pora kartų pabandė stabdyti vairuojamą automobilį ir stebėjo, kaip vairuojama transporto priemonė reaguoja į stabdymą ar vairo pasukimą. Šiuos veiksmus atliko tik norėdamas įgyti daugiau vairavimo patirties, o ne dėl chuliganiškų paskatų.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog vairuodamas transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, spausdamas akceleratoriaus pedalą, tyčia privertė praslysti galinius automobilio ratus, ko pasėkoje automobilis ėmė slysti šoniniu slydimu, tuo priversdamas automobilį suktis ratu. Šiuos veiksmus (šoninį automobilio slydimą ratu) kartojo kelis kartus toje pačioje aikštelėje. Tokiais veiksmais aš sukėlė pavojų sau ir kitiems asmenims ar jų turtui.

Bylą nagrinėjęs pareigūnas nurodė tik policijos pareigūnų surinktą medžiagą, vertino tik byloje esantį protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus bei vaizdo medžiagą, tačiau visiškai ignoravo tyrimą atliekančiai pareigūnei advokato G.Česnulevičiaus elektroniniu paštu pateiktą M. V. paaiškinimą. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs pareigūnas pažeidė ANK 569 str. 5 d. nuostatą, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Skundžiamame nutarime konstatuojama, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimus. Minimas KET punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Todėl, norėdamas įsitikinti, kad reikalui esant galės sustabdyti transporto priemonę kelyje, nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams, atliko manevrus aikštelėje, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. Vairuodamas savo automobilį aikštelėje, kurioje nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, elgėsi pagal KET numatytus reikalavimus.

KET 130 p. numato, jog stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Todėl šioje aikštelėje ir važiavo neviršydamas 20 km/h greičio, tačiau vairuojamas automobilis ėmė slysti, jį suvaldė ir tokiu būdu pagerino savo vairavimo įgūdžius.

KET 127 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Būtent vykdydamas šio KET punkto reikalavimus ir norėjo įsitikinti, kad pasikeitus meteorologinėms sąlygoms, prasidėjus snygiui, esant slidžiai kelio dangai, sugebės pasirinkti tinkamą važiavimo greitį, tinkamai manevruoti, kad galėtų saugiai sustabdyti transporto priemonę ir išvengti neprognozuojamų pasekmių.

Chuliganiškos paskatos- tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties. Laikėsi KET 4 p. numatančio, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, reikalavimų, jau aptartų KET 9, 127 bei 130 punktų reikalavimų, KET 28 p. reikalavimų, nurodančių, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, taip pat pasitikrinau, ar galėsiu realiai laikytis KET 128 p. nurodymų, sakančių, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Chuliganiško vairavimo būtinas požymis yra tyčia. Pagal ANK Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nesant bent vieno iš mano paminėtų požymių, negalima laikyti, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų. Būtent objektyviosios veikimo aplinkybės - tai, kad vairavo tuščioje, nenaudojamoje aikštelėje, važiuodamas labai mažu ir nepavojingu greičiu, niekam nesukėlė realaus pavojaus, parodo, kad vairavimas nebuvo nulemtas chuliganiškų paskatų. Tai patvirtina ir subjektyviosios aplinkybės - vairuodamas automobilį aikštelėje su slidžia kelio danga siekė pagerinti vairavimo įgūdžius, o ne priešpastatytų save kitiems, neiškėlė savo interesų virš visuomenės interesų, nesudrumstė visuomenės rimties ir sutrikdė viešosios tvarkos.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pateiktame atsiliepime į skundą prašoma skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo M. V. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius skundą palaikė ir prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais ir pagrindais.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą dėl teismų darbo organizavimo karantino metu, nurodoma, jog fizinius teismo posėdžius galima organizuoti tik išskirtiniais atvejais, kai jų negalima nukelti vėlesniam laikui. Galimybė teismo posėdį organizuoti fiziškai įvertinama individualiai atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju buvo prašoma apklausti liudytojais policijos pareigūnus Andrių Kosmaną ir Gerdą Grinevičiūtę, kurie šaukiami į teismo posėdį neatvyko dėl taikomo karantino sąlygų. Teismas laiko, kad galima skundą išnagrinėti ir neapklausiant liudytojais nurodytų policijos pareigūnų, kadangi jie tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, stebėjo per vaizdo kamerą, o vaizdo kameros medžiaga yra teismui pateikta.

Teisėtas nutarimas yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju M. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei jam Institucijos nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o būtent: „vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, spausdamas akseleratoriaus pedalą, tyčia privertė praslysti galinius automobilio ratus, ko pasekoje automobilis ėmė slysti šoniniu slydimu, tuo priversdamas automobilį suktis ratu. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau ir kitiems asmenims, jų turtui. Šiais veiksmais sąmoningai pabrėžė kelių eismo taisyklių nesilaikymą, ignoravo atsargumą, saugumą, bei pagarbą kitų eismo dalyvių turtui bei asmenims. Šiuos veiksmus (šoninį automobilio slydimą ratu) kartojo kelis kartus toje pačioje aikštelėje“.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, M. V. paaiškino, kad vairuodamas savo automobilį nepagarbos kitiems eismo dalyviams ar visuomenei parodyti nenorėjo, norėjo pasimokyti vairuoti, esant apledėjusiai kelio dangai.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog M. V. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris, pagal šią teisės normą, yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Veiką kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir šis KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos, kurios yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo ar niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-489/2017). Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia.

Šioje byloje esančiame M. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir priimtame Institucijos nutarime nurodytas šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis Pažeidėjo padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal šią teisės normą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, bet vien jo nesilaikymas gali būti pripažintas administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį požymiu.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, įvykio vieta, tai kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, esanti adresu Savanorių g. 11 A, Varėnos m. ( b.l. 21-22).

Peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą matyti, jog 2020-11-30 22.13 val. aikštelėje, į Savanorių gatvės pusę, stovi šviesios spalvos automobilis, į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris pavažinėja ir sustoja; 22.17.25 val. į aikštelę įvažiuoja kitas , tamsios spalvos automobilis ir aikštelėje slysta šonu, o apsisukdamas išjungia automobilio žibintus, privažiuoja prie kito tamsaus automobilio, stovinčio aikštelėje šalimais pastato, apsisukęs važiuoja išjungtais automobilio žibintais, vėliau įjungia žibintus, apsisuka, pervažiuoja per aikštelę iki pastato ir išvažiuoja į Savanorių gatvę; 22.18.23 val. įvažiuoja į aikštelę per kitą įvažiavimą, išjungia automobilio žibintus, įjungtas tik dešiniojo posūkio signalas, pervažiuoja per aikštelę, įsijungia žibintus ir vėl išvažiuoja į Savanorių gatvę, o 22.18.40 val. įvažiuoja į aikštelę, kur kitas tamsios spalvos automobilis tuo metu atlieka šoninį slydimą, važiuoja paskui automobilį, vėliau suka ratus po aikštelę, važiuoja aikštele slysdamas šonu link pastato, sukasi, slysta, vienas už kito automobiliai šoniniu slydimu, vėliau privažiuoja prie aikštelės krašto, prie pastato ir sustoja. Iš abiejų automobilių išlipa ne mažiau, kaip trys asmenys, sustoja šalimais, bendrauja.

Teismo vertinimu, šiuo atveju automobilį vairavusio M. V. elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodyto KET 9 punkto, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu ant apledėjusius aikštelės dangos, turėdamas kaip vairuotojas pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip elgėsi neatsargiai ir rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukėlė jiems, o kartu ir sau pavojų, nes galėjo laiku nesustabdyti vairuojamo automobilio, laikytinas KET 9 punkto pažeidimu. Aikštelėje nuolatos, nuo to momento iki M. V. savo automobiliu atvažiavo ir išvažiavo, stovėjo automobilis, prie kurio bet kuriuo momentu galėjo ateiti iki asmenys. Aikštelėje be M. V. važinėjo dar kitas automobilis ir automobilyje be vairuotojų buvo ir keleivis.

Bylos duomenimis – paties M. V. paaiškinimais, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Andriaus Kosmano tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjos surašytu administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje M. V., vairuodamas automobilį, suko ratus ir atliekant šį manevrą keletą kartų jo vairuojamas automobilis slydo šonu, išjungdavo automobilio išorinius žibintus, išvažiuodavo į miesto gatvę ir vėl grįždavo į aikštelę bei kartodavo automobilio slydimo šonu veiksmus.

Nors M. V. tiek savo paaiškinime, tiek skunde nurodė, kad automobilio slydimą sukėlė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad automobilį „sumėtė“ dėl automobilio stabdymo veiksmo, tačiau vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kad automobilio slydimas šonu vyksta ne dėl stabdymo veiksmų, o dėl kitų priežasčių (greičio didinimo, vairo pasukimo), siekiant atlikti posūkio veiksmus.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kaip pakankamai svarbaus įrodymų šaltinio, matyti, kad M. V. vairuojamas automobilis BMW 320D įvažiavo į aikštelę, kurioje tuo metu stovėjo kiti automobiliai (kaip įvardijo, tai jo draugo ir kitas nežinomo asmens). Būtent dėl M. V., kaip vairuotojo veiksmų ir elgesio, automobilis slydo šonu, suko ratus slystant ir tokius veiksmus atliko ne vieną kartą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ši aikštelė nėra pritaikyta ir skirta praktinio vairavimo mokymams, patekimas į šią aikštelę nėra ribojamas kitų asmenų, t.y. bet kuris asmuo laikydamasis įvažiavimo ir išvažiavo nustatytos tvarkos gali į ją patekti nekliudomai. Svarbu yra ir tai, kad M. V. automobilio slydimą šonu atliko pakartotinai ne vieną kartą, net du kartus išvažiuodamas į miesto gatvę ir vėl grįždamas į aikštelę, tamsiu paros metu, važiuodamas aikštelėje, tam tikram laikui išjungdamas automobilio išorinio apšvietimo žibintus.

Tikint M. V. paaiškinimu, kad jo automobilį jam netikėtai „sumėtė“, tai jau po tokio įvykio, jis turėjo iš stovėjimo aikštelės išvažiuoti, tačiau jis tokį automobilio vairavimą (privertimą slysti šonu) tęsė toliau, visiškai paneigdamas bet kokią jo neatsargumo galimybę. M. V. veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai, o ne dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių – pavyzdžiui, atsitiktinės automobilio stabilumo kontrolės praradimo dėl slidžios kelio dangos. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog aikštelės asfalto danga buvo apledėjusi, tačiau toks intensyvus, daugkartinis slydimas šonu be aktyvių paties vairuotojo veiksmų buvo praktiškai neįmanomas. Akivaizdu, kad prieš išvažiuodamas iš aikštelės, M. V. turėjo elgtis priešingai – ne vis sukti ratus ir slysti šonu, o lėtinti greitį, galų gale sustoti. Tuo tarpu jo elgesys šiuo atveju parodo, kad minimus veiksmus jis atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, jo veiksmai – slydimas šonu, buvo pradėti ir atlikti šalia aikštelėje stovėjusio automobilio ir dar vieno važinėjusio po aikštelę automobilio, kas neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir aikštelėje bet kuriuo metu galinčių pasirodyti kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad jo veiksmai kėlė pavojų ne tik aplinkiniams, tačiau ir jam pačiam bei kitame, aikštelėje važinėjančiame automobilyje buvusiems asmenims. Toks M. V. vairavimo būdas, neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Pažymėtina, kad taip vairuoti vertinamo įvykio metu M. V. nebuvo jokios pateisinamos priežasties, o jo nurodomi motyvai, kad taip vairuodamas norėjo kaip vairuotojas įgyti vairavimo patirties, tik patvirtina jo tyčią taip vairuoti. Abejoti tuo, jog tokie M. V. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį, apylinkės teismui nekyla. Tai patvirtina ne tik aukščiau aptarti jo įrodymai, bet ir tai, kad KET reikalavimai ir iš jų kylančios vairuotojo pareigos jam buvo neabejotinai žinomos, kadangi jis teisę vairuoti transporto priemones turi jau keletą metų.

M. V. paaiškinimai, kaip ir jo skunde nurodytos aplinkybės, išnagrinėti ir įvertinti nagrinėjant šį skundą. Surinkti įrodymai vertinami visumoje, todėl nėra pagrindo sureikšminti ir suteikti jiems kitokią teisinę reikšmę vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams. Pažymėtina, kad apie chuliganiškas paskatas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. V. 2019-12-31 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįvertino važiuojamosios dalies būklės, dėl ko automobilio galinė dalis nežymiai slystelėjo neišvažiuodama iš važiuojamosios dalies, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams), taip pat baustas ir už kitus nusižengimus transporto srityje, kas jį apibūdina, kaip nedrausmingą eismo dalyvį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo abejoti M. V. kalte pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi jis padarė KET pažeidimą tiek iš chuliganiškų paskatų, tiek kėlusį pavojų eismo saugumui, jo paties, kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, prieina prie išvados, jog skundžiamas Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo 2021-01-14 tyrėjos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-39-2021 priimtą 2021-01-14 nutarimą, kuriuo M. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskiriant 510 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis