Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1560-253/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
2A-1560-253/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
G. Č.
Trečiasis asmuo
S. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1560-253/2016Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01569-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4; 2.5.10.2.4.1; 3.1.7.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. Č., trečiasis asmuo S. D., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 31 650,02 Lt (9 166,47 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui. Ieškovė nurodė, kad 2011-12-08 Raseinių rajone, Kiečių kaimo teritorijoje, buvo apgadinta draudėjai UAB „Silberauto“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškuoju transporto priemonių (kasko) draudimu. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai išmokėjo 31 650,02 Lt draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. Įvykio metu minėtos transporto priemonės „Mercedes Benz“ E220 vairuotojas S. D. partrenkė pėsčiąjį G. Č.. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir jo padariniams atsirasti buvo pėsčiojo G. Č. veiksmai – jis neatsargiai kirto kelio važiuojamąją dalį tam neskirtoje vietoje, tai tiesiogiai lėmė eismo įvykio kilimą bei žalos atsiradimą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant vairuotojo kaltės, vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę šalina didelis nukentėjusiojo neatsargumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš G. Č. 2 037 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“; nutraukė civilinės bylos dalį dėl 6 111 Eur žalos atlyginimo; nusprendė grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 137 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-09-17 mokėjimo nurodymu Nr. 71154; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 47,78 Eur bylinėjimosi išlaidų G. Č.. Teismas nustatė, kad dėl 2011-12-08 eismo įvykio metu automobiliui „Mercedes Benz“ E220 padarytų apgadinimų ieškovė išmokėjo 31 650,02 Lt (9 166,47 Eur) draudimo išmoką. Žalos dydį patvirtina rašytiniai įrodymai byloje. Teismas kaip prejudicinę galią turinčiomis rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-28 nutartyje, priimtoje Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-41-747/2014, konstatuotomis aplinkybėmis, jog G. Č. turėjo pareigą elgtis atsargiai ir nevaikščioti po automagistralės važiuojamąją dalį, o šių pareigų nevykdydamas, tuo pat metu atsakovams (vairuotojams) nesiėmus atidumo, atsargumo priemonių, sukėlė grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, G. Č. veiksmai (didelis neatsargumas) ginčo situacijoje susiję priežastiniu ryšiu tiek su žalos jam pačiam kilimu, tiek su S. D. vairuojamam automobiliui padarytais sugadinimais po susidūrimo su juo ir vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs minėtai žalai / sugadinimams atsirasti. Teismas darė išvadą, jog nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos.Teismas atsižvelgė į tai, kad žala yra padaryta dėl atsakovo didelio neatsargumo, eismo įvykio metu ne tik buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė, bet ir atsakovas patyrė daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių iki šiol yra ribotai darbingas, dėl sveikatos būklės nebepajėgė tęsti mokslo universitete, nekilnojamojo turto neturi ir jo turtinė padėtis sunki. Padaryta išvada, kad yra pagrindas ieškovės prašomo žalos atlyginimo dydį sumažinti 1/3 ir priteisti 2 037 Eur. Taip pat teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo 6 111 Eur žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2016-06-29 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškinio netenkino. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamą ieškinio sumą 1/3 (1 018,48 Eur) suma. Pažymi, kad ieškovei teikiant atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų buvo atsižvelgta į atsakovo kaltės laipsnį. Tai, kad atsakovas šiuo metu neturi nekilnojamojo turto, laikinai negali tęsti mokslų, dar nereiškia, kad atsakovas objektyviai negalės atlyginti žalos ateityje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra įrodymų dėl atsakovo pajamų banko sąskaitose ir pan., patvirtinančių atsakovo sunkią finansinę padėtį. Ieškovė mano, kad atsakovas ateityje turės galimybę atlyginti žalą.Atsiliepimu G. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas padarė teisingas bei faktiškai ir teisiškai pagrįstas išvadas. Minimo eismo įvykio metu atsakovas buvo sunkiai sužalotas, tapo neįgalus, nebegalėjo tęsti studijų universitete, sportuoti, patiria nepatogumų. Pažymi, kad kitame civiliniame procese atsakovas vis dėlto pripažintas patyrusiu žalą eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens kaltų veiksmų. Atsakovas patyrė neatitaisomą žalą. Taip pat tvirtina, kad kūnu negalėjo padaryti tiek žalos automobiliui, nes remontuotos ir tos automobilio vietos su kuriomis atsakovo kūnas net nekontaktavo. Atsakovas buvo neatsargus pėsčiasis, o trečiasis asmuo buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Priteista 1/3 sumažinta suma iš esmės nepakenks ieškovės finansiniam stabilumui ir nesutrukdys veiklos, o atsakovui ši suma yra ypač didelė ir nepakeliama.Atsiliepimu trečiasis asmuo S. D. ieškovės apeliacinį skundą palaiko, prašo jį tenkinti bei priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, jei tokių būtų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškinio netenkino. Kadangi kita sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, teisėjų kolegija nagrinėja, vertina bei pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad 2011-12-08 Raseinių rajone, Girkalnio sen., Kiečių k. teritorijoje, automagistralėje įvyko eismo įvykis, – tamsiu paros metu, esant drėgnai kelio dangai, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, sumėtė R. L. vairuojamą automobilį „Renault Laguna“ ir šis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus. G. Č. nubėgo į dešinį automagistralės kelkraštį surinkti iš automobilio iškritusių keleivių asmeninių daiktų ir grįždamas prie apgadinto automobilio pirmoje eismo juostoje buvo patrenktas ir sužalotas automobilio „Mercedes Benz“ E220, kurį vairavo S. D.. Eismo įvykyje buvo apgadintas draudėjai UAB „Silberauto“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriškuoju transporto priemonių draudimu. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai išmokėjo 31 650,02 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą dėl nurodyto dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo G. Č. CK 6.1015 straipsnio pagrindu – draudėjo teisei į žalos atlyginimą perėjus draudikui.Pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos, apeliacine tvarka neginčijamos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymi, kad byloje tvirtino, jog kūnu negalėjo padaryti tiek žalos automobiliui ir remontuotos tos automobilio vietos, su kuriomis atsakovo kūnas nekontaktavo. Nustatyta, kad apsiliepime į ieškinį atsakovas bei teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu jo atstovas buvo išreiškę poziciją, jog žalos suma yra perteklinė, tačiau ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus paneigiančių, juos nuginčijančių priešingų įrodymų byloje atsakovas neteikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala ir jos dydis yra įrodyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – transporto priemonės techninės apžiūros aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, nuotraukomis, 2012‑02-29 aktu dėl remontuojant automobilį atliktų darbų ir panaudotų detalių bei UAB „Žukauskas ir Ko“ remonto sąmata. Nesant šiuos duomenis paneigiančių priešingų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovės nurodytas žalos dydis byloje pagrįstai laikytas įrodytu.Visiško nuostolių atlyginimo principą įtvirtinančioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.251 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą sumažinti reikalaujamą sumą, atsižvelgiant į atsakovo padėtį.Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog žala padaryta dėl didelio atsakovo G. Č. neatsargumo, nagrinėjamu atveju nesudaro savarankiško pagrindo mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio nustatytas ir didelis atsakovo neatsargumas. Šioje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui G. Č. buvo pareiškusi ieškinį dėl 31 650,02 Lt (9 166,47 Eur) žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A‑82‑513/2016, nustatyta, jog kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių (S. D. ir R. L.) civilinės atsakomybės mastas, sprendžiant minėtoje byloje pareikštą G. Č. ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatytas po lygiai, t. y. po 33,33 procento, likusi civilinės atsakomybės dalis perkelta G. Č.. Atsižvelgdama į minėtą teismo procesinį sprendimą ir jame nustatytą eismo dalyvių atsakomybės mastą, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ šioje civilinėje byloje 2015‑05-24 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų – 6 111 Eur, ir palaikė reikalavimą dėl 3 055,49 Eur žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi nekonstatuota, jog žala padaryta tyčia, vertintina atsakovo turtinė padėtis (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teigia, kad priimant sprendimą sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį netinkamai įvertinta atsakovo turtinė padėtis ir jos perspektyvos. Visų pirma pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant sunkiai žalą padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Vertinant duomenis apie atsakovo turinę padėtį, iš 2016-04-28 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A‑82‑513/2016, turinio matyti, kad eismo įvykio metu G. Č. patyrė sužalojimų, atsakovui laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2015-12-03 buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys atsakovui priimtas 2014‑10‑08. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus 2016-02-25 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą duomenimis, atsakovas 2015 m. sausio–rugsėjo mėnesiais dirbo bei gavo pajamų. Nors atsakovas pažymi, kad eismo įvykio metu patyrė sužalojimų, tačiau tuo pagrindu kilę jo turtiniai ir neturiniai reikalavimai išspręsti kitoje civilinėje byloje. Tuo tarpu iš anksčiau paminėtų duomenų matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir po eismo įvykio praėjus laiko tarpui faktiškai turi galimybę dirbti, ją buvo realizavęs. Duomenų, kad atsakovo darbingumas yra sumažėjęs labiau nei minėtu 2015 m. laikotarpiu, byloje nėra. Akcentuotina, kad pagal civilinių bylų nagrinėjime galiojantį rungimosi principą kiekvienai bylos šaliai tenka procesinė pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, jog, 2016‑03‑04 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. Č. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Tačiau atsakovas, prašydamas sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti nuostolių dydį, byloje nepateikė jo realią turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų apie turimas pajamas ir (ar) santaupas bei kitas lėšas (CPK 178 straipsniai). Atsiliepime į apeliacinį skundą teigdamas, kad pajamų neturi ir jo turtinė padėtis sunki, atsakovas taip pat neteikė tai patvirtinančių duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turi išlaikytinių ar kitų turtinių įsipareigojimų, atsakovas nenurodė ir konkrečių nepriimtinų ar sunkių pasekmių, kurios atsirastų jam taikius visiško nuostolių atlyginimo principą.Įvertinus nustatytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų visumą bei atsižvelgiant į ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo dydį (3 055,49 Eur), teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo prievolės atlyginti žalą ieškovei realizavimas objektyviai sukeltų sunkių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sumažinti iš atsakovo priteisto žalos atlyginimo dydį CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi šios nuostatos taikymas visiško nuostolių atlyginimo principui yra išimtinis, o įrodymai byloje nėra pakankami atlygintinai žalai sumažinti ir jų visuma nepagrindžia minėtos nuostatos taikymo sąlygų.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistino žalos atlyginimo dydis nepagrįstai sumažintas 1 018,48 Eur suma (CK 6.251 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiama Plungės rajono apylinkės teismo 2016‑06-29 sprendimo dalis keistina, padidinat ieškovei iš atsakovo priteistą žalos atlyginimo dydį iki 3 055,49 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi byloje pareikšto ieškinio reikalavimas, kurį ieškovė palaikė, tenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistas žyminis mokestis už tenkintą ieškinio reikalavimą padidintinas iki 92 Eur (3 proc. nuo 3 055,49 Eur). Taip pat, ieškovės reikalavimą tenkinus, panaikintina sprendimo dalis, kuria proporcingai atmestų reikalavimų daliai (33 procentai) atsakovui iš ieškovės buvo prisiteista 47,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovo apeliantei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo G. Č. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistą žalos atlyginimo sumą iki 3 055,49 Eur.

Padidinti iš atsakovo G. Č. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 92 Eur.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista 47,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. Č..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. Č. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 31 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėAlbina PupeikienėAlona Romanovienė