- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- AS-556-273-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. kovo 2 d. paštu išsiuntė skundą, kuriuo prašė uždrausti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Venckų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimu iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus priimtas sprendimas byloje dėl 2009 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akto Nr. KPD-RM-1287 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo; pareikalauti atitinkamų įrodymų; įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui 2010 m. vasario 23 d. mokėjimo kvitu AB banke „Swedbank“ sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas konstatavo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22 - 24, 32 - 33 straipsniai. Taip pat būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Skundo materialinis teisinis reikalavimas privalo būti išdėstomas taip, kaip nustato ABTĮ 88 straipsnis. Skunde pareikšto reikalavimo pobūdis apibrėžia nagrinėjamo administracinio ginčo byloje ribas. Iš skunde išdėstytų aplinkybių ir skundo reikalavimo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti aukščiau paminėtus veiksmus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas jokio administracinio (-ių) akto (-ų) ir (ar) atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmų – atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ir (ar) vilkinimo atlikti atitinkamus veiksmus, neginčija. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla, kurioje ginčijamas 2009 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akto Nr. KPD-RM-1287 teisėtumas ir pagrįstumas. Šią aplinkybę pareiškėjas iš esmės ir sieja su reikalavimu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. LITEKO bazės duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-707-437/2010, kurioje pareiškėjas ginčija aukščiau paminėto administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi jau atsisakė priimti pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. I-200-57/2010). Šioje byloje pareiškėjas prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti administracinį sprendimą dėl žemėtvarkos projekto vykdymo sustabdymo iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus priimtas sprendimas byloje dėl 2009 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akto Nr. KPD-RM-1287 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas tiesiogiai susijęs su byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turėtų reikšti toje pačioje administracinėje byloje. Pareiškėjas iš esmės pakartotinai kreipėsi į administracinį teismą, siekdamas, kad teismas taikytų reikalavimo užtikrinimo priemones kito teismo nagrinėjamojoje byloje. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Taigi įstatymas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą sieja su teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis ateityje. Proceso šalys šia teise, kaip ir kitomis joms suteiktomis teisėmis, privalo naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas pareiškėjui pasiūlė su prašymu dėl atitinkamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo kreiptis į ginčą nagrinėjantį teismą - Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 10 str., 37 str. 3 d.). Ši nutartis nekliudo pareiškėjui kreiptis į teismą su ginčais dėl teisės.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis kreipėsi į teismą su skundu, siekiant taikyti ne ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o siekiant apginti pažeistas teises. Pareiškėjo manymu, jo skundo reikalavimo turinys nesusijęs su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamo skundo reikalavimo turiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas uždrausti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Venckų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimu iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus priimtas sprendimas byloje dėl 2009 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akto Nr. KPD-RM-1287 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių kils reali grėsmė, jog, Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą panaikinti 2009 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktą Nr. KPD-RM-1287, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio ir reikalavimo, pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sieja ją su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje ginčijamas 2009 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktas Nr. KPD-RM-1287. Paminėto administracinio akto panaikinimas nėra šios administracinės bylos, kurioje pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ginčo dalykas.
Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones galima tik tiesiogiai susijusias su ginčo dalyku. Prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei jie yra tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko. Pareiškėjo reikalavimas tiesiogiai susijęs su administracine byla Nr. I-707-437/2010 nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turėtų būti reiškiamas toje pačioje byloje, ką, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), pareiškėjas ir padarė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisminis procesas nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.