Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-299(00155) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. P.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas paaiškino, jog UAB „Ekofotonas“ (toliau – ir Bendrovė) aktyviai vykdyti veiklą pradėjo nuo 2016 m. Iš pradžių Bendrovė teikė informacinių technologijų paslaugas Lietuvoje, vėliau pradėjo teikti ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas. 2016 m. spalio 3 d. pareiškėjas paskirtas Bendrovės valdybos nariu, o 2016 m. spalio 12 d. su juo sudaryta darbo sutartis, nes pareiškėjas Bendrovėje ketino eiti techninio pagalbos skyriaus vadovo pareigas. Kadangi siejo savo ateitį būtent su savo veikla Bendrovėje ir gyvenimu Lietuvoje, 2016 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl vykdomos teisėtos veiklos UAB „Ekofotonas“. 2017 m. sausio 16 d. Migracijos departamentas pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka ir kad jis kviečiamas ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 3 d. asmeniškai atvykti į apklausą Migracijos departamente. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą, kad būtų apklaustas Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, kadangi vienos dienos kelionė į Lietuvą klausimynui užpildyti iš jo būtų pareikalavusi neproporcingų finansinių ir laiko sąnaudų, tačiau šį pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas atsisakė tenkinti, nenurodydamas jokių argumentuotų motyvų. Nurodė, kad tuo pačiu metu į apklausas buvo kviečiami ir UAB „Ekofotonas“ akcininkai su vadovu, todėl su Migracijos departamento specialistais buvo susitarta, kad į apklausas atvyks tik Bendrovės vadovas ir akcininkai, kurie paaiškins visas su Bendrovės veikla susijusias aplinkybes, įskaitant ir Bendrovės narių (taip pat ir pareiškėjo) numatomas darbo funkcijas. Pažymėjo, kad Bendrovės akcininkams ir vadovui Migracijos departamente buvo nurodyta raštu atsakyti į formalius klausimus bei nesudaryta galimybė esamai situacijai aptarti, reikšmingai informacijai apie savo ir Bendrovės veiklą pateikti. Per pokalbį praktiškai nebuvo leidžiama kalbėti apie Bendrovę. Buvo pareikšti kaltinimai, kad neva pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, matomas išankstinis nusistatymas neišduoti leidimo, daromas psichologinis spaudimas, o 2017 m. kovo 22 d. priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pareiškėjas nurodė, kad kartu su prašymu ir vėliau teiktais papildomais paaiškinimais atsakovui jis pateikė daugybę su Bendrovės tiesioginiais klientais sudarytų sutarčių, jų pagrindu atliktus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, Bendrovės finansinius dokumentus, verslo planus, vykdomos veiklos aprašymus ir kitus su Bendrovės veikla susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius realiai vykdė veiklą, t. y. teikė informacinių technologijų ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas. Iš pateiktų finansinių Bendrovės dokumentų matyti, kad Bendrovė gavo pajamas, uždirbo pelną, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, todėl jokiu būdu negalima daryti išvados, kad Bendrovė yra fiktyvi bei realiai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime nurodomi motyvai, kad sutampa tam tikrų UAB „Ekofotonas“ klientų veiklos adresai, sutartys sudarytos UAB „Ekofotonas“ vadovui nesant fiziškai Lietuvoje ar užsieniečių vadovavimas įmonėms, kurioms Bendrovė teikė paslaugas, nepatvirtina menamo Bendrovės veiklos fiktyvumo. Lietuvoje verslo centruose yra įregistruota ir veikia daugybė įmonių, todėl vien kelių įmonių veikla viename pastate nepagrindžia įmonių fiktyvumo, teisės aktai neriboja užsieniečiams vykdyti veiklą Lietuvoje ar sudaryti sutartis nuotoliniu būdu. Be to, pasak pareiškėjo, nepagrįstai nurodoma, kad Bendrovė neturi tinkamų patalpų veiklai vykdyti. Bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Renegus“ dėl patalpų įrengimo (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau remonto darbai užtruko, todėl Bendrovė šiuo metu yra įsikūrusi kitose nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Bendrovės akcininkų ir vadovo apklausa buvo labai formali, o aplinkybė, jog UAB „Ekofotonas“ vadovas ir akcininkai per apklausą nenurodė tikslaus Bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas vykdo savo, kaip valdybos nario, pareigas ir neįrodo Bendrovės fiktyvumo aplinkybės, tuo labiau kad pareiškėjas apskritai nebuvo apklausiamas. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas kelia nepagrįstų abejonių dėl UAB „Ekofotonas“ veiklos teisėtumo ir realumo jį lygindamas su UAB „Insoliacija“. Nors abiejų bendrovių dalyviai ir valdymo organų nariai yra informacinių technologijų specialistai, tačiau jie yra skirtingo profilio. Be to, vienas iš kriterijų investuoti Lietuvoje ir persikėlus čia gyventi bei plėtoti verslą buvo tai, kad kartu investuos ir pažįstami asmenys.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, jog jis realiai nevykdė jokios veiklos UAB „Ekofotonas“ ir jo atvykimo į Lietuvą tikslas nėra teisėtos veiklos vykdymas. Paaiškino, kad nuo UAB „Ekofotonas“ įsigijimo, kartu dirbant esamiems akcininkams, valdybos nariams ir vadovui, pasiekti šie rezultatai: 1) bendrovės darbuotojų skaičius išaugo beveik dvigubai, šiandien bendrovėje dirba šeši Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendras darbo užmokesčio fondas siekia 3 000 Eur per mėnesį; 2) pasirašyta sutarčių dėl bendrovės paslaugų su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, pagal kurias jau gaunami apmokėjimai, iš viso 2017 m. bendrovė užsitikrinusi darbų už 150 000 – 200 000 Eur; 3) pasiektas 2016 m. grynasis pelnas – 57 000 Eur, priskaičiuota 6 000 Eur mokesčių; 4) sudarytos visos sąlygos 2017 m. sumokėti ne mažiau kaip 50 000 Eur mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą; 5) įmonės akcininkų nuosavybė viršija 100 000 Eur. Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo pasirašyta jam realiai nesant Lietuvoje, taip pat nepagrindžia fakto, kad jis kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje, nėra draudžiama darbo sutartį sudaryti nuotoliniu būdu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas darbo sutarties pagrindu pradės dirbti tik gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi šia darbo sutartimi nebuvo bandoma inicijuoti darbo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Ekofotonas“ ir (ar) apgaulingai nuslėpti faktines sutarties pasirašymo aplinkybes. Iki 2017 m. pradžios pareiškėjas turėjo darbo santykių savo kilmės valstybėje, juos iki persikėlimo reikėjo nutraukti, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad išvykimas iš Lietuvos tik pateikus prašymą pagrindžia, jog jis neužsiėmė bei neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvoje.

Nurodė, kad paduodant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „Ekofotonas“ dirbo keturi darbuotojai, o šiuo metu dirba šeši, visi jie Lietuvos Respublikos piliečiai, su visais yra sudarytos ir vykdomos darbo sutartys. Viena iš pagrindinių UAB „Ekofotonas“ veiklos sričių yra darbuotojų nuoma arba darbuotojų įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmonę laikinojo darbo naudotojams. UAB „Ekofotonas“ darbuotojai neprivalo lankytis UAB „Ekofotonas“ biure ir neprivalo žinoti kitų UAB „Ekofotonas“ darbuotojų ar kitų panašių aplinkybių, nes nuolat dirba pas Bendrovės klientus pagal UAB „Ekofotonas“ su klientais sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Tai jokiu būdu nepaneigia fakto, kad visi šie darbuotojai yra UAB „Ekofotonas“ darbuotojai. UAB „Ekofotonas“ tenka visos darbdavio pareigos darbuotojų atžvilgiu – užtikrinti jiems privalomas garantijas, mokėti atlyginimą, atskaičiuoti ir mokėti mokesčius į biudžetą, užtikrinti darbo vietą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo pagrįstų abejonių dėl UAB „Ekofotonas“ bei pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą, todėl 2017 m. sausio 16 d. jam buvo išsiųstas kvietimas iki 2017 m. kovo 3 d. asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą į apklausą bei pateikti papildomus dokumentus. 2017 m. vasario 21 d. į Migracijos departamentą atvykus UAB „Ekofotonas“ akcininkams ir direktoriui bei juos apklausus buvo nuspręsta neorganizuoti pareiškėjo apklausos, kadangi Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų ginčijamam sprendimui priimti bei įvertino pareiškėjo su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktą rašytinį paaiškinimą.

Pažymėjo, kad prieš ir po skunde nurodomos apklausos vyko pokalbiai su pareiškėjo advokatais telefonu, kelis kartus išaiškinant situaciją ir suteikiant galimybę pareiškėjui pateikti papildomą informaciją, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nesivadovavo pareiškėjo pateiktais dokumentais bei nesuteikė jam galimybės pasisakyti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtino ne mažiau kaip šešis pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bendrovės vykdytinos veiklos realumo, o pateikiamais dokumentais buvo tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą, t. y. bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Insoliacija“, bei su Honkongo įmone sudaryta didelės apimties sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Skundo teiginiai, kad UAB „Ekofotonas“ dalyviai ir valdybos nariai yra informacinių technologijų specialistai, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad turi išsilavinimą teikti informacinių technologijų paslaugas.

Atkreipė dėmesį, kad bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos), todėl akivaizdu, kad darbuotojai UAB „Ekofotonas“ jokių funkcijų nevykdo. Tokia situacija, kai Bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinti tinkamu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimu. Įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau, išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti UTPĮ reikalavimus, turi dirbti ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra juos įdarbinusioje bendrovėje, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti.

Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-299(00155), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jį nagrinėti skubos tvarka, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Ekofotonas“ valdybos narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas šioje bendrovėje (II t., b. l. 11–21).

2017 m. sausio 16 d. Migracijos departamento pranešimu Nr. (15/4-1 l)10K-2331 pareiškėjas informuotas, jog jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bus nagrinėjamas bendra tvarka ir, kadangi nepakanka duomenų ir dokumentų sprendimui priimti, pareiškėjas paprašytas ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 3 d. atvykti į apklausą į Migracijos departamentą (II t., b. l. 161). Be to, 2017 m. sausio 16 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/4-11)10K-2330 kreipėsi į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių dėl UAB „Ekofotonas“ veiklos patikrinimo (II t., b. l. 195).

2017 m. sausio 26 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą jo apklausą atlikti Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje (II t., b. l. 163).

2017 m. kovo 10 d. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-10250 „Dėl UAB „Ekofotonas“ veiklos patikrinimo“ (II t., b. l. 197–199). kuriame nurodė, jog 2017 m. sausio 24 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir patikrinus, ar Bendrovė vykdo veiklą šiuo adresu, nustatyta, kad pirmame aukšte buvo rastas Bendrovės biuras (vienas kabinetas), ant durų buvo Bendrovės iškaba, tačiau biure darbuotojų nebuvo. 2017 m. vasario 6 d. buvo išsiųsti kvietimai atvykti į Migracijos valdybą Bendrovės darbuotojams. Bendrovės darbuotoja A. G. 2017 m. vasario 10 d. atvykusi į Migracijos valdybą, paaiškino, kad ji dirba UAB „Gustum“ konditerinių paslaugų pardavėja adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos pagrindinis darbdavys yra Bendrovė, tačiau ji yra išnuomota UAB „Gustum“. A. G. nurodė, kad ją įdarbino UAB „Gustum“ vadovė G. U., o daugiau apie Bendrovę ji nieko negalėjo pasakyti (nežinojo, kur yra Bendrovės biuras, nes niekada jame nebuvo, taip pat nežinojo, kas yra Bendrovės direktorius, nei kuo Bendrovė užsiima, nei kokias paslaugas teikia), teigė nepažįstanti kitų Bendrovės darbuotojų. Kitos ne kartą kviestos Bendrovės darbuotojos nurodytu laiku į Migracijos valdybą neatvyko. Tačiau 2017 m. kovo 2 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo gauti Bendrovės darbuotojų A. J. ir O. K. paaiškinimai, kurie nebuvo patvirtinti saugiu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad paaiškinimus parašė pačios darbuotojos. A. J. nurodė, kad Bendrovėje dirba konditere ir kad ji yra nuomojama UAB „Gustum“, Bendrovės biure nebuvo, nes jos darbo vieta yra UAB „Gustum“ patalpose. O. K. paaiškino, kad dirba valytoja ir yra nuomojama UAB „Gustum”, kurios patalpose ir dirba.

2017 m. kovo 22 d. atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/4-1)31-299(00155) (I t., b. l. 12–20), kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad atsakovui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Be to, Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat Bendrovėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Sprendime taip pat konstatuota, jog tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos vykdymą ir joje dirbančius darbuotojus, rodo minėto užsieniečio nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 25 d., todėl ginčui aktualios UTPĮ nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.

Pagal UTPĮ nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas UTPĮ 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra UTPĮ 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

UTPĮ 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Taigi, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas UTPĮ nurodytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje bei joje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Pažymėtina, kad pagal UTPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumą, tenka užsieniečiui. Dėl pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo sudaryta galimybė būti apklaustam, teismas pažymi, jog, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017, pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visą jo manymu reikšmingą informaciją pateikdamas prašymą išduoti leidimą, turėjo galimybę pridėti jo prašymą pagrindžiančius dokumentus. Be to byloje nėra ginčo, kad jau pateikus prašymą atsakovui buvo pateikti ir papildomi dokumentai, taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti prašymą, pridėti visus jį pagrindžiančius dokumentus.

Kaip minėta, atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus bei surinktą informaciją, padarė išvadą, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog UAB „Ekofotonas“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. 2016 m. gegužės–spalio mėnesiais, vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismas pritaria tokiai Migracijos departamento išvadai. Nors pareiškėjas pateikė UAB „Ekofotonas“ 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. su UAB „Tarptautinis edukacijos centras“, UAB „SIDC LT“, UAB „CreditFirm“ ir Honkongo įmone „Dempshire Corporation Limited“ sudarytas sutartis, kuriomis įsipareigojo suteikti paslaugas, t. y. IT sistemų, vidinių duomenų valdymo sistemų paslaugas pagal sutartį su UAB „Tarptautinis edukacijos centras“, konsultacijas IT klausimais, IT strategijų kūrimo ir IT sistemų audito paslaugas pagal sutartį su UAB „SIDC LT“, teisines (dokumentų ruošimas) paslaugas pagal sutartį su UAB „CreditFirm“ bei paslaugas kuriant, diegiant ir aptarnaujant programinę įrangą pagal sutartį su Honkongo įmone „Dempshire Corporation Limited“. Tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog tokios paslaugos realiai buvo teikiamos. Pažymėtina, kad Bendrovėje nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas – direktorius A. S., kuris čia, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie jam mokėto darbo užmokesčio dydį ir kitas darbovietes, dirbo ne visą darbo laiką (II t., b. l. 140–145), taigi Bendrovė neturėjo išteklių (darbuotojų) teikti nurodytas paslaugas.

Be to, byloje pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti aplinkybę, kad 6 mėnesių iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo laikotarpiu (2016 m. gegužės–spalio mėnesiais) UAB „Ekofotonas“ nebuvo įsteigtos ne mažiau trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Bendrovėje dirbo tik A. S., o kiti darbuotojai į darbą priimti tik nuo 2016 m. rugsėjo mėn. (II t., b. l. 200), t. y. prieš 2 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi, todėl UAB „Ekofotonas“ neatitiko ir minėto UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo dėl darbuotojų įdarbinimo.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalis 14 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų, nurodytų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurios nustatytos norint gauti leidimą laikinai gyventi jo prašyme įvardintu pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p.), todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Konstatavus, jog Bendrovė 6 mėn. iki pareiškėjo prašymo pateikimo nevykdė veiklos pagal verslo planą, be to, Bendrovėje nebuvo įdarbintas reikiamas darbuotojų skaičius, nors pareiškėjas atsakovui teigė, jog Bendrovė atitinka UTPĮ 45 straipsnio reikalavimus, yra pagrindas daryti išvadą, jog Migracijos departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-299(00155) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. P.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.