Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A – 48-315/2011

Teiseja N. Picugina Teisminio proceso Nr. 1-051-04011-2010-6

2011 m. balandžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju J. Š. ir V. A. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., ir nuteistas teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu vieneriems metams, V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., ir nuteistas teises dirbti valstybes tarnyboje atemimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. Š. ir V. A. nuteisti už tai, kad jie, eidami valstybes tarnautojo pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, tai yra J. Š., dirbdamas VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Triboniu užkardos sargybu burio pasieniecio pareigose ir vykdydamas tarnyba VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Triboniu užkardos (duomenys neskelbtini)teritorijoje pasieniecio pareigose, o V. A. – VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Triboniu užkardos sargybu burio specialisto pareigose ir vykdydamas tarnyba VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Triboniu užkardos (duomenys neskelbtini)teritorijoje Šalcininku PKP pamainos vyresniojo pareigose, siekdami turtines naudos, pažeisdami LR valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4-6 punktu reikalavimus, numatancius valstybes tarnautojo prievole laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, vengti viešuju ir privaciu interesu konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu vidaus tvarkos taisykliu, o taip pat LR viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybes tarnyboje istatymo 3 str. 1, 3, 4 punktu reikalavimus, numatancius valstybes tarnyboje dirbanciu asmenu prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, 2010-03-10 apie 07.14 val. iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu šio pagalba iš parduotuves „Duty free“, esancios (duomenys neskelbtini), už 92 Lt bendrai igijo 3 po 0,7 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ be banderoliu (27 Lt bendros vertes), 3 po 0,5 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ be banderoliu (21 Lt bendros vertes) ir 2 blokus cigareciu „Winston“ be banderoliu (44 Lt bendros vertes), kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 228,57 Lt. Dali igytu prekiu, tai yra tris po 0,5 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“, kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 36,28 Lt, V. A. perdave J. Š., o likusia dali prekiu, tai yra 3 po 0,7 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ ir 2 blokus cigareciu „Winston“, kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 192,29 Lt, pasiliko sau, ir 2010-03-10 apie 08.55 val. šias prekes paslepe savo krepšiuose ir tokiu budu išvengdami muitines kontroles išgabeno jas tarnybiniu automobiliu „Mercedes Benz Vito“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)teritorijos, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybes tarnautojo varda, savo bendradarbiu bei kitu asmenu akivaizdoje sumenkino valstybes institucijos – Valstybes sienos apsaugos tarnybos – autoriteta, ir del to buvo padaryta didele žala valstybes interesams.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai , prokurore prašo nuteistuju skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju apeliaciniai skundai tenkintini.

Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 22 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas kaip nepagristas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinems aplinkybems. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str.1d. 1 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus irodymus, nevertino ju visumos, tarpusavio sasajos, vertindamas irodymus atsietai arba juos nepagristai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteike jiems kitokia teisine reikšme, o kai kuriems bylos irodymams visai neteike reikšmes.

Apeliantas J. Š. gincija savo kalte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nera atskleista, kodel jis paslepe degtines butelius krepšyje ir kuo butent pasireiške tas paslepimas.

Kolegija pažymi, kad vadovaujantis LAT Baudžiamuju bylu skyriaus 2007-01-04 Teismu praktikos nusikaltimu ir baudžiamuju nusižengimu valstybes tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga, teismu praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o igaliojimu viršijimas – istatymais ir kitais teises aktais valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktu igaliojimu ribu peržengimas. Igaliojimu viršijimas padaromas tik neteisetu veikimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nustate, kad J. Š. ir V. A., eidami valstybes tarnautojo pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, t.y. 2010-03-10 apie 07.14 val. iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu šio pagalba iš parduotuves „Duty free“, esancios (duomenys neskelbtini), už 92 Lt bendrai igijo 3 po 0,7 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ be banderoliu (27 Lt bendros vertes), 3 po 0,5 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ be banderoliu (21 Lt bendros vertes) ir 2 blokus cigareciu „Winston“ be banderoliu (44 Lt bendros vertes), kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 228,57 Lt. Dali igytu prekiu, V. A. perdave J. Š., o likusia dali prekiu pasiliko sau, ir 2010-03-10 apie 08.55 val. šias prekes paslepe savo krepšiuose ir tokiu budu išvengdami muitines kontroles išgabeno jas tarnybiniu automobiliu „Mercedes Benz Vito“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) iš Šalcininku PKP teritorijos.

J. Š. kalte be jo paties prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiama byloje surinktu irodymu visuma: nuteistojo V. A., liudytojo S. A. parodymais, asmens kratu ir daiktu bei dokumentu apžiuros protokolai.

Apklausiamas teisme J. Š. parode, kad 2010-03-10 papraše bendradarbio V. A., jog jam gimtadieniui nupirktu tris butelius degtines ir dave jam 21 Lt. Taip pat parode, kad pats i parduotuve pirkti degtines nejo, nes žinojo, kad tarnybos metu to daryti negalima, sutinka, kad negalejo pirkti toje parduotuveje ir su tarnybine instrukcija buvo susipažines, vykstant iš Šalcininku posto nieko nesake muitines pareigunams apie tai, kad gabena alkoholi.

Kolegija nesutinka, jog iš išdestyto, akivaizdu, kad J. Š. piktnaudžiavo tarnybine padetimi, nes žinodamas, kad negali pirkti parduotuveje „Duty free“, esancioje (duomenys neskelbtini)teritorijoje, papraše V. A. nupirkti jam tris butelius degtines, siekdamas pigiau isigyti alkoholio savo gimtadieniui ir tokiais veiksmais kartu su V. A. padare valstybei 228,57 Lt turtines žalos ir neturtiniu interesu pažeidima.

Kolegija pažymi, kad V. A. skunde pagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurode, koki konkreciai teises akta jis pažeide isigydamas savo poreikiams alkoholiniu gerimu ir cigareciu. Apeliacines instancijos teisme buvo gautas Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos Varenos rinktines 2010-12-27 raštas Nr. (21/19-1.28)-12-3894, kuriame nurodyta, kad nera atskirtos instrukcijos, draudžiancios pasienio pareigunams (pasienieciams) apsipirkti parduotuveje „Duty Free“, esancioje tarptautiniame (duomenys neskelbtini). Jame taip pat pažymima, kad iš Mažmenines prekybos alkoholiniais gerimais, tabako gaminiais ir kitomis prekemis neapmuitinamose parduotuvese kontroles taisykliu, patvirtintu Muitines departamento prie LR Finansu ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybines mokesciu inspekcijos prie LR Finansu ministerijos viršininko 2010-04-27 isakymu Nr. 1B-270/VA-43, 3 punkto ir Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos vado 2002-09-23 isakymo Nr. 382 „Del pareigunu tarnybos drausmes stiprinimo“ 1.1 punkto akivaizdu, kad pareigunai (pasienieciai) negali apsipirkti parduotuveje „Duty Free“.

Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos vado 2002-09-23 isakymo Nr. 382 „Del pareigunu tarnybos drausmes stiprinimo“ 1.1 punkte nurodyta, jog rinktiniu vadai turi užtikrinti, kad pareigunai, paskirti i pasienio sargybas, tarnyboje neturetu užsienio valiutos, alkoholiniu gerimu, kitu, nesusijusiu su tarnybos vykdymu, daiktu bei didesnes kaip 0,5 MGL litu sumos. Taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, minetu teises aktu pažeidimas nuteistiesiems kaltinime nebuvo nurodytas, kaltinimas buvo grindžiamas tik LR valstybes tarnybos istatymo 15 str. 1 d. 1, 4-6 punktu ir LR viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybes tarnyboje istatymo 3 str. 1, 3, 4 punktu reikalavimu pažeidimu. Kolegijos nuomone, LR Valstybes tarnybos istatymas – tik bendroji norma nuteistiesiems, kaip VSAT pareigunams, nes ju veikla reguliuoja specialus teises aktas – Valstybes sienos apsaugos tarnybos istatymas. Pažymetina, kad byloje nenustatyta, kad nuteistieji savo veiksmais butu pažeide Valstybes sienos apsaugos tarnybos istatyma.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji pagristai nurodo nesutinkantys, kad ju veiksmais buvo padaryta didele žala valstybei, taip pat nurodo LAT praktika tokio pobudžio bylose formuojancias nutartis.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavima, kaip nusikalstama veika, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra dideles žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsni, pripažista žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobudžio žala, del kurios nukencia valstybes, tarptautines viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtine padetis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis ju neturtiniams interesams. Turtine žala pripažistamas turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobudžio žala – fizine, moraline, organizacine ar kito neturtinio pobudžio žala, padaryta teises ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybems. Iš teismu praktikos matyti, kad dideles žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes, t. y. i tai, kokiais teises aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamu pareigu svarba ir pan. Sprendžiant klausima, ar turtine žala yra didele, atsižvelgiama ne tik i žalos pinigines išraiškos dydi, bet ir i tai, kiek ji reikšminga tokia žala patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y. neturtinio, pobudžio žala paprastai pripažistama didele, jeigu ji patiriama del Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ir laisviu pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintu teisiu ir laisviu pažeidimas, valstybes tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažistami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistuju veiksmais valstybei buvo padaryta 228,57 Lt turtine žala. Apylinkes teismas pagristai nurode, kad toks žalos dydis vertinamas kaip nedidelis ir atitinkantis LR BK 190 str. numatytas nedideles vertes turto samprata, taciau pažymejo, kad nuteistuju veika nuleme ir valstybes neturtiniu interesu pažeidima.

Taciau apylinkes teismas nenurode, kuo remdamasis konstatavo, kad tiek J. Š., tiek V. A. tarnybine veikla buvo susijusi ir su akcizais apmokestinamu prekiu gabenimo per LR valstybes siena kontrole.Ir kuo patys nuteistieji tarnybos metu nusikalstamai piktnaudžiavo ir pažeide šiu prekiu gabenimo tvarka. Kolegija pažymi, kad valstybes tarnyba yra skirta tarnauti žmonems, todel valstybes tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padetimi ar savo igaliojimu viršijimas, pasireiškiantis nepagristu žmogaus teisiu ar laisviu suvaržymu ar kitokiais padariniais – yra didele žala ne tik tam asmeniui, bet ir valstybes tarnybos autoritetui, tuo paciu ir pacios valstybes interesams, taciau kiekvienu konkreciu atveju reikia irodyti tokios žalos buvima ir ivertinti jos masta. Apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje abstrakciai nurode, kad nuteistieji J. Š. ir V. A. savo veiksmais diskreditavo valstybes tarnautojo varda, savo bendradarbiu bei kitu asmenu akivaizdoje sumenkino valstybes institucijos – Valstybes sienos apsaugos tarnybos – autoriteta ir del to buvo padaryta didele žala valstybes interesams, taciau tinkamai nemotyvavo.

Kolegija pažymi, kad nuteistieji buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Varenos rinktines Imuniteto skyriaus pareigunu, matant kitiems VSAT pareigunams, taciau byloje nera jokiu duomenu, kad mineti nuteistuju bendradarbiai bei kiti asmenys del nuteistuju veiksmu patyre kažkokiu nepatogumu, VSAT autoriteto sumenkinima ar kitu neigiamu pasekmiu. Pažymetina, kad neaišku, kuo remdamasis apylinkes teismas konstatavo, kad nuteistieji pažeide LR viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybes tarnyboje istatymo 3 str. 1, 3, 4 punktu reikalavimus, numatancius valstybes tarnyboje dirbanciu asmenu prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Tiek J. Š., tiek V. A. nurode, kad cigaretes ir alkoholi pirko savo reikmems. Byloje nebuvo surinkta duomenu, kad nuteistieji butu tureje tiksla isigyta alkoholi ir cigaretes parduoti ar kitaip realizuoti. Priešingai, byloje yra negincijamai nustatyta, kad jie isigijo minetas prekes per ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta asmeni iš savu turimu lešu. Manytina, kad nuteistieji, pažeide Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos vado 2002-09-23 isakymo Nr. 382 „Del pareigunu tarnybos drausmes stiprinimo“ 1.1 punkta, turejo buti patraukti drausminen, o ne baudžiamojon atsakomyben, nes baudžiamoji teise yra ultima ratio, t.y. paskutine priemone apginti pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines priemones.

Teiseju kolegija, priešingai nei apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje, ivertinusi byloje esanciu irodymu visuma, daro išvada, jog byloje nera objektyviu, negincijamu irodymu, patvirtinanciu, kad J. Š. ir V. A., eidami valstybes tarnautojo pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, t.y. 2010-03-10 apie 07.14 val. iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu šio pagalba iš parduotuves „Duty free“, esancios (duomenys neskelbtini), už 92 Lt bendrai igijo 3 po 0,7 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ be banderoliu (27 Lt bendros vertes), 3 po 0,5 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ be banderoliu (21 Lt bendros vertes) ir 2 blokus cigareciu „Winston“ be banderoliu (44 Lt bendros vertes), kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 228,57 Lt; dali igytu prekiu, tai yra tris po 0,5 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“, kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 36,28 Lt, V. A. perdave J. Š., o likusia dali prekiu, tai yra 3 po 0,7 l talpos butelius degtines „Gera Premium Vodka“ ir 2 blokus cigareciu „Winston“, kuriu muitine verte iskaitant privalomus moketi mokescius yra 192,29 Lt, pasiliko sau, ir 2010-03-10 apie 08.55 val. šias prekes paslepe savo krepšiuose ir tokiu budu išvengdami muitines kontroles išgabeno jas tarnybiniu automobiliu „Mercedes Benz Vito“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)teritorijos, tokiais savo veiksmais diskreditavo valstybes tarnautojo varda, savo bendradarbiu bei kitu asmenu akivaizdoje sumenkino valstybes institucijos – Valstybes sienos apsaugos tarnybos – autoriteta, ir del to buvo padaryta didele žala valstybes interesams.

Apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis bei speliojimais, visi neaiškumai ir abejones turi buti traktuojami kaltinamuju naudai (in dubio pro reo).

Esant tokioms aplinkybems, J. Š. ir V. A. iš kaltinimo pagal BK 25 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. išteisinami, jiems nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nuteistuju J. Š. ir V. A. apeliacinius skundus tenkinti.

Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 22 d. nuosprendi panaikinti:

J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Daiktinius irodymus gražinti J. Š. ir V. A..