- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1397-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07023-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Kreditorius
- „Swedbank“ AB
- Skolininkas
- T. P., D. P.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1397-125/2012
2012 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų T. P., D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės „Swedbank“ AB pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai T. P. ir D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011-05-26 kreditorė pareiškimu prašė pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą. Nurodė, kad sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) yra nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, skola pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010525-FA (su vėlesniais papildymais) yra 206 968,08 EUR negrąžintos paskolos, 8 814,14 EUR palūkanų, 760,01 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą bei 1 227,20 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 217 769,43 EUR, ir kreditoriaus sumokėtas 137 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-22 nutartimi areštavo įkeistus daiktus bei įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Kreditorė pateikė teismui pakartotinį pareiškimą nurodydama, kad skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai buvo pasirašytinai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą, pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-10 nutartimi nutarė išieškoti „Swedbank“, AB naudai iš skolininkų T. P. ir D. P.: 206 968,08 EUR paskolą, 13 510,14 EUR palūkanas (nesumokėtos iki 2011-11-21), 1 674,55 EUR delspinigius už negrąžintą kreditą, 4 468,66 EUR delspinigius už negrąžintas palūkanas, 137 Lt žyminį mokestį, sutartines metines palūkanas, nurodytas kredito sutartyje Nr. 06-010525-FA ir 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą visą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus – butą (baigtumas 56 procentai), turintį 151,24 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 133/839 dalį žemės sklypo, visas žemės sklypas turi 0,0839 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teise priklausančius T. P. ir D. P.. Teismas nustatė, kad pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010525-FA (su vėlesniais papildymais), sudarytą tarp „Swedbank“, AB ir T. P. bei D. P., bankas suteikė skolininkams kreditą kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu 03120060002166 įkeisti T. P. bei D. P. jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai: butas (baigtumas 56 procentai), turintis 151,24 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 133/839 dalis žemės sklypo, visas žemės sklypas turi 0,0839 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2011-03-04 kreditorius nutraukė kredito sutartį. Iš skolininkų atsiliepimų teismas nustatė, jog skolininkai teigia, kad kredito sutartis pažeidžia jų interesus, tačiau teismas pažymėjo, kad skolininkai konkretaus kredito sutarties punkto, pažeidžiančio jų teises, nenurodė. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad kredito sutartis nutraukta skolininkams ilgą laiką nevykdant sutartinių įsipareigojimų, dėl to susidarė 10 877,12 EUR įsiskolinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, todėl padarė išvadą, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai. Kadangi teismas byloje nustatė, kad kredito sutarties sąlygos yra sąžiningos ir skolininkų teisių nepažeidžia bei tai, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės pareiškimą. Nurodo, kad teismas neįsigilino į kredito sutarties sąlygas ir nenurodydamas konkretaus priteistinų palūkanų dydžio, priėmė praktiškai neįgyvendinamą nutartį. Teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kredito sutarties sąlygos nelaikytinos nesąžiningomis. Nurodo, kad sutarties 11.2.2 numato banko teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėti skolininkus vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad būtų grąžintas visas kreditas. Apeliantų nuomone, tokia sutarties sąlyga prieštarauja sąžiningumo reikalavimams. Be to, nurodo, kad turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, jog šiuo metu yra ekonominė krizė ir ateityje bus galima toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes sutartis sudaryta iki 2036 m. Nurodo, kad teismas turėjo patikrinti prašomą išieškoti sumą, ir teigia, kad jiems neaišku, kokio dydžio skolą jie turėtų sumokėti. Be to, apeliantai teigia, kad sutartis nutraukta nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių jau iš esmės pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-20 nutartyje dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nutarties ir taip siekia inicijuoti tapatų ginčą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-20 nutartimi konstatuota, jog kredito sutartis nutraukta iki bankui kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, todėl tai suteikia bankui teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo CK 4.192 str. 1 d. pagrindu. Minima nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę reikšmę. Pažymi, jog skolininkai pripažįsta kredito sutarties pažeidimo buvimą, tačiau nurodo, kad tolimesnis sutarties nevykdymas negali būti pagrindu nutraukti sutartį. Kreditorė teigia, kad tokie apeliantų teiginiai yra nepagrįsti, nes įstatymas numato, jog bet kokia turtinė prievolė turi būti vykdoma laiku ir tinkamai, draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį. Prievolės nevykdymas nustatytu laiku yra esminis sutarties pažeidimas, todėl tai yra pagrindas nutraukti sutartį. Dėl apeliantų teiginių, susijusių su palūkanų dydžiu, pažymi, jog šie klausimai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, hipotekos teisėjas sutarties šalių ginčo nenagrinėja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr. 06-010525-FA (su vėlesniais papildymais), sudarytą tarp „Swedbank“, AB ir T. P. bei D. P., bankas suteikė skolininkams kreditą kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu 03120060002166 įkeisti T. P. bei D. P. jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai.
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 str. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkams suteiktas kaip fiziniams asmenims buto pirkimui, todėl galima daryti išvadą, kad tarp skolininkų ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 10 877,12 EUR skolai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2011-10-20 nutartimi jau yra konstatavęs, kad kredito sutartis su skolininkais yra nutraukta pagrįstai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skolininkai buvo įspėti įvykdyti prievolę per nustatytą terminą, tačiau jos neįvykdė, todėl bankas vienašališkai nutraukė su skolininkais sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti, apelianto teiginiai, kad kredito sutarties sąlygos pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atmestini.
Hipoteka užtikrintą pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio turėtų vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – šiuo atveju sutarties nutraukimo – yra sąžiningos. Taigi šios kategorijos bylose hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl pagrindinės prievolės, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti palūkanas nustatančių kredito sutarties sąlygų, todėl šie apeliantų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Apeliantų dėmesys atkreiptinas į tai, kad suinteresuoti asmenys, nesutikdami su likusios nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu ir manydami, kad jų teisės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 2 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.