Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-972-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
A15.-972-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00762-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Suinteresuotas asmuo
"Vilniaus viešasis transportas"
Nr. A15-972-827/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00762-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.3; 16.9.10.; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2020 m. sausio 25 d. apie 07.21 val. Pylimo g. (koordinatės X:6060927.0, Y:582519.0), Vilniuje, vairuodamas automobilį LEXUS IS200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į stovintį autobusą SOLARIS URBINO 18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 7 dalyje.

Taip pat D. P. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 220 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nes eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, kuo kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta, tačiau duodant paaiškinimus nurodė, kad nejuto smūgio, nepastebėjo, jog kliudė autobusą. Apie tai, kad jo vairuojamas automobilis Lexus kliudė autobusą sužinojo tik po mėnesio policijos komisariate, kai jam buvo parodytas vaizdo įrašas. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo iš Pabradės protokole nurodyta gatve, kartu su juo važiavo dar du asmenys, kuriuos jis vežė namo. Jam vairuojant būna, kad kai važiuoja ir užsidega raudonas šviesoforo signalas, jis per arti privažiuoja prie kito automobilio, po ko kiek atsitraukia. Tą dieną jo vairuojamas automobilis taip pat galėjo kiek paslysti ir atsiremti į autobuso galą. Autobusas sustojo prie šviesoforo, jis prie jo privažiavo, smūgio jokio nejuto, pavažiavo kiek atgal. Jeigu nestipriai atsiremia, galėjo ir nepajusti kontakto. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, jis teiravosi kartu su juo važiavusių asmenų, ar jie matė, kad jis atsitrenktų į autobusą, tačiau jie sakė, kad irgi nepastebėjo. Taip pat nurodė, kad prieš kelias dienas iki šio įvykio, jis matė įlenkimą ant Lexus automobilio priekinio valstybinio numerio, pagalvojo, kad gal kas nors atsitrenkė į jo automobilį, t.y. įsirėmė forkopu („kabliu“), buvo skilęs ne tik numeris, bet ir už jo. Nuotraukose matomas įskilimas ant bamperio atsirado, kai jis atsitrenkė į savo tvorą, betoninį blokelį bamperiu, bamperį įskėlė maždaug prieš 4 mėnesiu iki automobilio pardavimo, o apgadinimų prie bamperio kampo iki susidūrimo su autobusu nebuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pripažįsta, kad atsitrenkė į autobusą, tačiau smūgio nejuto, nematė, kad atsitrenkė į autobusą, dėl to labai gailisi, žalą atlygins.

Suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. L. parodė, jog žino, kad nagrinėjama byla dėl to, kad automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo autobuso galą. Nurodė, kad tą dieną dirbo pirmą pamainą, prieš pradedant darbą apžiūrėjo autobusą, viskas buvo tvarkoje. Baigiant pamainą ir apžiūrint autobusą, pastebėjo gale nubrozdinimą, viduje buvo įlūžę, suprato, kad kažkas įvažiavo į autobuso galą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pamatė, kad Pylimo gatvėje į autobusą atsitrenkė automobilis. Jis asmeniškai smūgio, kontakto su tuo automobiliu nepajuto, nes autobuso ilgis 19 metrų. Autobuso galinis dangtis plastmasinis, girdėjo, kad lyg kas kristų, tačiau pagalvojo, kad kažkas nukrito autobuso salone. Po eismo įvykio nuskilo galai iki grunto, įvažiuota į autobuso galą buvo labiau kairėje pusėje, o kadangi viduje buvo įlūžusios detalės, suprato, kad smūgis buvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matėsi, kad į autobusą atsitrenkė automobilis, todėl administracija pranešė Eismo skyriui, o pastarieji Kelių policijai. Autobusą jis apžiūrėjo, nes reikėjo priduoti pamainą. Apžiūrint pamatė dėmę, atidarius dangtį pamatė, kad viduje viskas išlūžę. Autobuso gale yra du variklio dangčiai, ir buvo atsitrenkta į dangtį. Turi užfiksavęs nuotraukas savo MRT kuriose matosi apgadinimai viduje.

Byloje pateiktas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2020 m. sausio 30 d. pranešimas Nr. S11-66(1.20), iš kurio matyti, kad buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių dėl KET pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 7.21 val., Pylimo g., Vilniuje, lengvasis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į autobuso Solaris Urbino 18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį ir nuvažiavo. Prašoma nustatyti eismo įvykio kaltininką. Taip pat nurodoma, kad autobusui padaryta žala skaičiuojama ir vėliau bus pateikta sąmata. Prie pranešimo pridėtas autobuso kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas (b.l. 4).

V. L. 2020 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriui nurodė, kad 2020 m. sausio25 d. dirbo pirmą pamainą. Ryte prieš pradedant darbą apžiūrėjo autobusą. Tamsiu paros metu, lyjant nieko įtartino nepastebėjo. Vėliau dieną, po 13 val., pastebėjo ant galinio apatinio variklio dangčio mažas juodas dėmes. Prisilietus prie jų dangtis sujudėjo, pasirodo, kad sulenkta ar sulaužyta kairė tvirtinimo spyna. Ant paties dangčio matomi juodi dažai ir lengvas nubrozdinimas. Darbo metu atbuline eiga nevažinėjo ir eismo įvykių neturėjo. Apie tai buvo pranešta VAP mechanikui po II pamainos (b.l. 5).

Byloje pateiktos autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies nuotraukos, kuriose matomi apgadinimai tiek išorėje, tiek viduje po dangčiu (b.l. 6-8

Byloje pateikta SIA „Solaris Bus&Coach latvia“ filialo „Solaris Bus&Coach Lithuania“ autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, iš kurios matyti, kad remonto kaina 1901,08 eurų (be PVM) (b.l. 9).

2020 m. vasario 25 d. D. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad sausio 25 d. jo automobilis Lexus IS 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovintį autobusą. Apie šį atvejį jis buvo informuotas kelių policijos komisariate 2020 m. vasario 25 d. galimai tai įvyko dėl blogai veikiančio abs daviklio, dėl kurio mašina stabdo ilgesnį kelio ruožą. Jis šio atvejo negali pakomentuoti, nepajuto arba nepastebėjo kontakto su autobusu. Mašinoje jokių pažeidimų nematė. Prieš parduodant automobilį, fotografuojant, pastebėjo prie rėmelio nusilupusius dažus, pasiteiravus, jam pasakė, kad čia tikriausiai su forkopu buvo įvažiuota jam į automobilį. Dėl to, kad automobilį pardavinėjo ir pažeidimas buvo menkas, į policiją nesikreipė (b.l. 13).

Byloje taip pat pateikta fotolentelė, kurioje fiksuotas apžiūrėtas automobilis Lexus IS 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančių apgadinimų, įskilimų žymės ant priekinio bamperio, valstybinio ženklo, jų aukštis (b.l. 15).

Taip pat byloje pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameromis, kurį peržiūrėjus matyti, kad į stovinčio autobuso kairę galinę dalį įvažiuoja (atsitrenkia) automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dešine puse).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad D. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. nurodė, kad nors kontakto su autobusu nejuto, pripažįsta, kad galėjo kliudyti autobusą, stovintį prie šviesoforo, kas matosi ir vaizdo įraše. Taip pat jo kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir sugadinto autobuso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje surinkti įrodymai, t.y. vaizdo įrašas, autobuso fotonuotraukos po eismo įvykio, bei apžiūrėto automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelė, kuriose matyti, kad apgadinimų aukštis, dalys (autobuso kairė galinė dalis, automobilio priekinė dešinė pusė) atitinka. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, akivaizdu, kad D. P., vairuodamas automobilį Lexus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į stovintį autobusą, tuo pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, numatančio, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Įvertinus visą tai, teismas daro išvadą, kad D. P. administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotinas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

ANK 5 straipsnio pagrindu administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 7, 8 straipsniai).

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (pvz., kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, išklausęs į posėdį atvykusių administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P., liudytojo V. L. parodymus bei įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. neigė, kad pajuto kliudęs stovintį autobuso ir tyčia nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos. Tvirtino, kad sustojo gale autobuso, kuris buvo sustojęs prie šviesoforo, ir pajudėjus autobusui tęsė judėjimą toliau. Teismas ištyręs įrodymus daro išvadą, kad D. P. negalėjo nepajusti smūgio į autobuso galą, kadangi atsitrenkė į priešais stovintį autobusą, kurio kaip vairuotojas negalėjo nematyti. Iš tolesnių jo veiksmų taip pat akivaizdu, jog jis matė ir suprato, kad atsitrenkė į autobusą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, matosi, kaip nuo smūgio automobilyje net sujuda vairuotojas. Po smūgio automobilis pavažiuoja atgal. Tai, teismo manymu patvirtina, kad vairuotojas pastebėjo kontaktą ir reagavo į jį – pavažiavo atgal. Teismo neįtikina D. P. argumentai, kad jis nepastebėjo smūgio į autobusą, o atgal pavažiavo vien dėl to, kad turi tokį įprotį per arti privažiuoti prie priekyje stovinčios transporto priemonės ir po to pavažiuoti atgal. Kad atsakomybėn traukiamas asmuo pajuto smūgį, patvirtina ir ant D. P. automobilio esančios kontakto žymės, skilęs bamperis – visi šie pažeidimai koncentruoti dešinėje bamperio pusėje, o atsitrenkta buvo į kairią autobuso galinės dalies pusę. Teiginiai, kad, bamperis iki atsitrenkimo į autobusą jau buvo skilęs D. P. atsitrenkus į betoninį stulpelį, niekuo nepagrįsti. Ant Lexus automobilio bamperio nesimato jokių žymių, kurios galėjo likti nuo žymiai kietesnio ribotą paviršių turinčio daikto - betoninio stulpelio.

Nepaisant to įvertintina tos aplinkybės, kad apklaustas liudytojas V. L. teismo posėdyje nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nes autobusas ilgas, girdėjo garsą, tačiau pamanė, kad tai kažkas nukrito autobuso salone. Kad autobuso galinė plastmasinė dalis (variklio dangtis) apgadinta, jis pastebėjo tik po pamainos apžiūrėdamas autobusą. Kiekvieną kartą perduodami autobusą vairuotojai jį apžiūri, kad patikrintų, ar nėra kokių pažeidimų. Tą kartą apžiūrėdamas transporto priemonę pastebėjo ant bamperio nežymią baltą dėmę prie numerio, kas jam sukėlė įtarimą ir jis atidžiau apžiūrėjęs tą vietą suprato, kad į automobilį buvo atsitrenkta. Peržiūrėjus autobuso vaizdo kameromis fiksuotą įrašą, pamatė, kad į autobuso galą buvo įvažiuota. Iš išorės apžiūrint autobusą ženklių sugadinimų nesimatė, tik nuskilę dažai, ir tik atidarius dangtį, matėsi apgadintos detalės. Iš byloje esančių autobuso fotonuotraukų taip pat matyti, kad apgadinimai ant autobuso išorės yra labai nežymūs, žalą sudaro apgadinimai, esantys po autobuso bamperiu, taip pat matosi nuėmus numerį. Išoriškai apgadinimų, atidžiai jų neapžiūrėjus, nematyti – jie nėra akivaizdūs. Todėl įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų pagrįsti D. P. tyčinei kaltei. Autobusas yra didelė transporto priemonė, po kontakto su ja liko nežymų apgadinimai, įvykis vyko tamsiu paros metu, atsitrenkta galinę transporto priemonės dalį, į bamperį, kurio paskirtis ir yra absorbuoti smūgius, akivaizdžių apgadinimų ant autobuso nesimatė, todėl D. P. pagrįstai galėjo manyti, kad tuo savo automobilio kontaktu jis žalos kitos transporto priemonės savininkui nepadarė, t. y. nesukėlė eismo įvykio, ir todėl nesuprato, jog pasišalina eismo įvykio vietos. Kadangi D. P. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tyčinės kaltės, todėl nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka (b.l. 2-4), duomenų apie teistumą nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, D. P. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 10 € (dešimt eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi D. P. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111207518.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė