Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi D. P. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu D. P. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

2018 m. vasario 23 d. teisme gautas D. P. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad yra visi įstatyme numatyti formalieji kriterijai, būtini prašant sutrumpinti teisės atėmimo terminą, kadangi paskirtą baudą sumokėjo, kitų galiojančių administracinės teisės pažeidimų neturi. Savanoriškai pasitikrino sveikatą ir sėkmingai baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą. Papildomoje vairuotojų mokymo programoje ne tik buvo teoriškai išanalizuotas padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir atlikti praktiniai vairavimo mokymai, kaip užtikrinti saugų elgesį kelyje ir kokį pavojų galima sukelti nesilaikius saugaus eismo taisyklių. Be to, yra išklausęs privalomąjį paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Pats asmeniškai padarytą administracinį pažeidimą vertina itin kritiškai, supranta savo elgesio neleistinumą ir iki šiol nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Paskirta griežta nuobauda ir jos pasekmės privertė padaryti atitinkamas išvadas, permąstyti gyvenimo vertybes ir susistatyti prioritetus. Prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad padaręs administracinį teisės pažeidimą, iš karto pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Ir nors padarytas pažeidimas buvo neapgalvotas bei kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau jokių sunkių pasekmių nesukėlė, šiuo administraciniu teisės pažeidimu kitiems asmenims turtinė ar kitokia žala nebuvo padaryta. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis neteistas, taip pat nėra sistemingas, piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad teise vairuoti transporto priemones iki šio pažeidimo naudojosi atsakingai, o jo padarytas administracinės teisės pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Be to, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas ir būtinas pagrindinėms darbo funkcijoms atlikti bei darbui įmonėje „D. B.“ UAB išlaikyti. Įmonėje jis dirba katilinės operatoriaus pareigose, darbo funkcijose yra numatytas darbas frontaliniu bei teleskopiniu krautuvu, kuriam valdyti reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be vairuotojo pažymėjimo negali atlikti jam numatytų pareigų. Darbovietėje darbas yra pamainomis, dieną ir naktį, todėl atvykimas į darbą nakties metu viešuoju transportu yra labai komplikuotas, pavojingas ir neatgavus vairuotojo pažymėjimo gali netekti vienintelio pajamų šaltinio - darbo vietos įmonėje „D. B.“ UAB. Taip pat pažymėta, kad jis yra pasiėmęs kelis vartojimo kreditus, todėl praradus darbą neturėtų galimybių kreditų atiduoti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, yra išpildyti - yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, D. P. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, teismo paskirtą baudą sumokėjo. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina darbui, kadangi neatgavus vairuotojo pažymėjimo gali netekti savo darbo, o netekus darbo negalėtų grąžinti paimtų vartojimo kreditų.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant, ar D. P. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas, tai yra beveik 6 kartus viršijęs leistiną alkoholio koncentraciją organizme. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį. Kadangi tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, grubiai pažeisdamas įstatymų normas, suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes. Tai, kad D. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Be to, teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, atimta minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu D. P. atžvilgiu jau yra pasiekti. Teismas konstatuoja, kad D. P. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė, išvados, kad nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima, todėl jo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas

nutaria:

D. P. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.