Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 123Hv 92/10s, dalį dėl 71 200 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš skolininko V. Z., suinteresuotas asmuo – V. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytą tvarką.

Europos Sąjungos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr.44/2001) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtinis reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo patenkintas Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tačiau savo prigimtimi šis reikalavimas yra turtinio civilinio pobūdžio, todėl pripažįstant ir leidžiant vykdyti jį Lietuvos Respublikoje taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.

Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 2 dalyje (savarankiška užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra) ir 3 dalyje („atsitiktinis“ užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti). Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnyje nurodyta, kad ES valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr.44/2001 40 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl leidimo vykdyti pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 4 straipsniu, nustatančiu prašymų pripažinti ir leisti vykdyti ES valstybės narės teismo sprendimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.

Pareiškėjo M. K. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK, Įstatyme bei Reglamente Nr. 44/2001. Nustačius šias aplinkybes, Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 123Hv 92/10s, dalis dėl 71 200 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš skolininko V. Z., paskelbiama vykdytina Lietuvos Respublikoje, netikrinant ES reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti kitos ES valstybės narės teismo sprendimą (Įstatymo 4 straipsnio 3 - 5 dalys), o suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašyti peržiūrėti šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas M. K. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą taikyti suinteresuoto asmens V. Z. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – suinteresuotam asmeniui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įskaitant ir piniginių lėšų, esančių banke bei pas trečiuosius asmenis, areštą 71 200 Eur sumai. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad suinteresuotas asmuo V. Z. geranoriškai neatlygino iš jo priteistos žalos, žalos suma yra didelė, kas per se sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjui palankaus užsienio valstybės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

CPK 144 straipsnio 3 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ši teisės norma, be kita ko, reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas ir įsiteisėjusių užsienio valstybės teismo, taip pat užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procese ir tokių sprendimų faktinio vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-31/2014, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-2T-69/2014).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 123Hv 92/10s, dalį dėl 71 200 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš skolininko V. Z.. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK, Įstatyme bei Reglamente Nr. 44/2001. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas pateikė prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo išrašą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą, pažymą apie tai, kad Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 123Hv 92/10s, dalis dėl 71 200 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš skolininko V. Z., vykdytina kilmės valstybėje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl dalies užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje šioje proceso stadijoje yra tikėtinai pagrįstas.

Nustačius, kad pagal preliminarų bylos duomenų ir pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą pareiškėjo prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimas gali būti paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, toliau pasisakoma dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – realios grėsmės galimai pareiškėjui palankaus pripažinto ir vykdytino užsienio teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, teismas pripažįsta pagrįsta pareiškėjo poziciją, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo asmens patirtos žalos atlyginimui iš suinteresuoto asmens V. Z. užsienio teismo sprendimu priteista suma (71 200 Eur) laikytina didele jam, kaip fiziniam asmeniui, todėl sudaro pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. Z. registruoto nekilnojamojo turto neturi, kas taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui palankaus užsienio valstybės teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas tenkina pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštuojamas suinteresuotam asmeniui V. Z. priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir (ar) turtinės teisės, o šio turto esant nepakankamai – piniginės lėšos, priklausančios suinteresuotam asmeniui ir esančios pas suinteresuotą asmenį arba trečiuosius asmenis, bendrai 71 200 Eur sumai, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui areštuotu turtu disponuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo M. K. atstovas advokatas E. Š., kreipdamasis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 57 Eur dydžio žyminį mokestį.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 5 dalimi 57 Eur žyminis mokestis mokamas už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas nepriskirtinas prie CPK 80 straipsnio 5 dalyje numatytų atvejų, kuriems esant prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apmokestinamas 57 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo atstovui grąžinamas 57 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 - 145 straipsniais ir 147 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Paskelbti vykdytina Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Vienos apygardos baudžiamųjų bylų teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 123Hv 92/10s, dalį dėl 71 200 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam M. K. (gimusiam 1947 m. rugpjūčio 10 d.) iš nuteistojo (skolininko) V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti suinteresuotam asmeniui V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias suinteresuotam asmeniui ir esančias pas suinteresuotą asmenį arba trečiuosius asmenis, bendrai 71 200 Eur (septyniasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) sumai, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui areštuotu turtu disponuoti.

Pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuotą turtą, paskirti turto saugotoją bei nustatyti lėšų sumą, kurią suinteresuotas asmuo gali naudoti per mėnesį iš areštuoto turto piniginėms operacijoms atlikti. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

Išaiškinti pareiškėjui, jog dėl turto registre neregistruojamų kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ir piniginių lėšų suradimo ir aprašymo, taip pat dėl konkrečios lėšų sumos, kuri suinteresuoto asmens gali būti naudojama piniginėms operacijoms bankų/kitų finansinių įstaigų sąskaitose atlikti, jis turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama per keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos arba antstolis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti neatlieka pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas turto registre neregistruojamas kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos, nustoja galioti.

Grąžinti pareiškėjo M. K. (gimęs 1947 m. rugpjūčio 10 d.) atstovui advokatui E. Š. (advokatų profesinė bendrija IN JURE) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. kovo 7 d. AB Swedbank banke.

Išaiškinti, kad šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu šalies buveinės vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jos pristatymo į jos buveinės vietą dienos.

Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo, jeigu toks prašymas nebuvo paduotas.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.