Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01939-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija

44.5.1.;54.1.;99.9.;121.21.

NUTARTIS

2013 m. balandžio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo ūkininko L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3689-772/2012, iškeltoje pagal ieškovo VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros ieškinį atsakovui ūkininkui L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad tarp šalių sudaryta sutartis atitiko paslaugų sutarties reikalavimus, tačiau tai nebuvo vartojimo paslaugų sutartis. Nurodė, kad sutarties vykdymo laikotarpiu šalys keitėsi informacija, dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo reikalingi įsipareigojimams įvykdyti ir jų bendradarbiavimas nutrūko tik 2011-12-16, kuomet atsakovui buvo pateiktas reikalavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Nustatė, kad minėtu laikotarpiu šalys jokių pretenzijų viena kitai dėl netinkamo sutarties vykdymo nepareiškė. Atsakovas, atsižvelgdamas į 2012-02-10 Nacionalinės mokėjimo agentūros Atrankos komisijos posėdyje priimtą jam nepalankų sprendimą, tik 2012-03-12 pateikė ieškovui siūlymą derėtis dėl prievolių kylančių iš sudarytos sutarties, o ieškovas 2012-03-15 pateikė atsakovui atsakymą dėl pateikto pasiūlymo, sutikdamas nereikalauti priskaičiuotų delspinigių. Teismas konstatavo, jog abi sutarties šalys iš esmės pripažino sutartinių įsipareigojimų iš dalies netinkamą vykdymą. Teismas pažymėjo, kad paslaugos teikėjui mokama už tam tikros kokybės ir turinio veiksmus, o ne už veiksmų rezultatus. Nurodė, kad tiek ieškovo VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros parengta paraiška, tiek jo teikiamos konsultacijos rengiant verslo planą, tiek atsakovo ūkininko L. J. ieškovui pateikti duomenys buvo netikslūs, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, dėl to atsakovui ūkininkui L. J. nebuvo suteikta Nacionalinės mokėjimo agentūros parama. Konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus bei įstatymo nuostatas, veikė nepakankamai kvalifikuotai ir neatstovavo tinkamai savo kliento interesų, todėl turi prisiimti iš dalies civilinę teisinę atsakomybę dėl netinkamai parengtos paraiškos (CK 6.717 str. 3 d., 6.256 str.). Pažymėjo, kad atsakovas ūkininkas L. J. privalo atlyginti ieškovui tas paslaugų dalies išlaidas, kurias pastarasis yra patyręs dėl parengtos paraiškos ir konsultacijų verslo planui, kuris yra sudedamoji paraiškos dalis. Iš dalies atmetė atsakovo motyvas, kad jam negavus Nacionalinės mokėjimo agentūros paramos, neatsiranda pareigos pagal su ieškovu sudarytą Paslaugų sutartį, t.y., mokėti ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio sumas. Pažymėjo, kad atsakovas užsakė paraiškos parengimą ieškovui, dėl to šalys susitarė sutartyje, o be to atsakovas ją priėmė ir panaudojo, pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Teismas nurodė, kad nors vienašališkai nė viena iš šalių nenutraukė Paslaugų sutarties, tačiau ieškovas iš dalies įgijo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų nuostolių atlyginimo, ieškovas taip pat gali reikalauti iš atsakovo ne tik atlyginti jam padarytus nuostolius, bet ir sumokėti palūkanas. Konstatavo, kad įvertinęs kiekvienos iš šalių kaltus veiksmus ir kitus byloje nustatytus faktus, teismas ieškovui iš atsakovo priteisia 60 procentų ieškinio sumos, o kitoje dalyje jo reikalavimas atmeta. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra ūkininkas, sutartis sudaryta siekiant gauti paslaugas, o po to ir paramą, padarė išvadą, kad Paslaugų sutartyje nustatyta ir ieškovo apskaičiuota delspinigių suma (po 0,2 proc. už vieną neatsiskaitymo dieną) yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nurodė, kad pagal CK 6.73 str., teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, todėl, remdamasis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažino, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai, yra nepagrįstai dideli ir jų dydį nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 1394,10 Lt delspinigių. Tačiau teismas nemažino ieškovui priteistinų materialinių palūkanų 37,20 Lt sumos pagal kitą 2011-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SRP Nr. 002789, remiantis CK 6. 210 str. nuostatomis. Dėl to teismas iš atsakovo priteisė ieškovui bendras 1431,30 Lt netesybas.

Taip pat teismas, vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 2 dalimi, patenkino ieškovo reikalavimą dalyje dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos 5470,30 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo dienos (2012-03-28) iki visiško skolos ir netesybų sumokėjimo. Bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė proporcingai patenkintai ieškinio sumai (t. 2, b. l. 10-23).

duomenis, atsakovą turėjo informuoti ir pats ieškovas, nes atsakovas neturėjo kompetencijos žinoti, ko tikslisi reikia, todėl atsakovas, sudaręs su ieškovu paslaugų sutartį, realiai paslaugos negavo.

5. L. V. G., kaip specialistas, parengęs atsakovui kitą paraišką, kuri sėkmingai buvo patenkinta 2012-09-20, teisme paaiškino, kad ankstesni konsultantai (t. y. ieškovas) nepakankamai tinkamai atliko konsultavimo pareigas ir kai ko neįvertino, nors kaip specialistai turėjo analizuoti ir numatyti visus dalykus. Liudytojas nurodė, kad ieškovas privalėjo įvertinti dokumentus taip atsakingai, kaip juos įprastai vertina Nacionalinė mokėjimo agentūra. Anot jo, įsipareigodamas suteikti paslaugą, ieškovas žinojo, kad užsakomos parengti paraiškos tikslas yra paramos gavimas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

6. Nesutinka su teismo išvada, kad šalių bendradarbiavimas nutrūko tuomet, kai 2011-12-16 atsakovui buvo pateiktas reikalavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Nurodo, kad neatsiskaitė su ieškovu todėl, kad dar nebuvo gavęs atsakymo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apie paraiškos svarstymo rezultatus. Apie tai, kad negaus paramos, atsakovas sužinojo tik 2012-02-10, kai viešai buvo paskelbta internetiniame tinklapyje www.zum.lt.

7. Nors atsakovas buvo nepatenkintas paslaugos rezultatu, už kurį ieškovas pareikalavo apmokėti dar ir priskaičiuodamas delspinigius bei palūkanas, tačiau, turėdamas omenyje, kad ieškovas vis tik dirbo rengdamas nepavykusį projektą, atsakovas 2012-02-06 sumokėjo ieškovui 800 Lt, t. y. dalį sumos. Dar po mėnesio atsakovas pasiūlė ieškovui atsikaitymo klausimus išspręsti derybų būdu, pasiūlydamas sumokėti pusę sutartyje numatytos sumos, tačiau ieškovas nesutiko. Nesupranta, kodėl teismas nusprendė, kad abi šalys netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytą Paslaugų sutartį, nors vadovavosi CK 6.718 str. 1 dalimi, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

8. Mano, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes negavo siekiamo rezultato. Teigia, kad atsakovas tik prarado laiką, turėjo parengti naują paraišką, kuri jam kainavo papildomas išlaidas. Be to, per tą laiką pasikeitė paramos teikimo taisyklės, todėl gavo paramą blogesnėmis sąlygomis.

9. Mano, kad priteisdamas ieškovo atstovavimo išlaidas, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu (2004-04-02 Nr. lR-85) dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir iš atsakovo priteisė per dideles atstovavimo išlaidas. Mano, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, buvo išnagrinėta per tris posėdžius, todėl 2460,00 Lt atstovavimo išlaidos aiškiai per didelės.

1. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau: teigia, kad teismas neteisingai iš jo priteisė 60 procentų paslaugų kainos, nes mano, jog ieškovas yra daugiau atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą, tačiau prašo ieškinį atmesti visiškai. Kokia proporcija teismas įvertino kiekvienos šalies kaltę, yra tik teismo prerogatyva. Ieškovas negavo beveik pusės prašomos priteisti sumos už atliktą paslaugą, todėl mano, jog teismas gana griežtai įvertino ieškovo veiksmus, būtent atsižvelgdamas į paslaugos sutarties pobūdį, t. y. kad paslaugų teikėjo interesai dėl jo turimų žinių bei patirties yra apsaugoti geriau nei kliento.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas iš esmės yra teisingas, pakankamai motyvuotas, todėl naikinti jo apelianto nurodytų argumentų pagrindu negalima.

Atsakovo ūkininko L. J. argumentai, kad tarp šalių sudarytą Paslaugų sutartį teismas pripažino vartojimo sutartimi, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas L. J. „rengė projektą „Akmens apdirbimo verslo vystymui L. J. ūkyje“, todėl padarė išvadą, kad „atsakovas nesiekė su vartojimo poreikiais susijusių tikslų“. Teismas, sprendime aiškindamas paslaugų sutarties sąvoką, tik atkreipė dėmesį, kad paslaugų sutartis gali būti ir vartojimo sutartimi, tačiau pripažino, kad šiuo atveju atsakovas nebuvo vartotojas, todėl tarp šalių nebuvo vartojimo teisinių santykių ir jų netaikė (t. 2, b. l. 17).

Apelianto argumentai, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, nustatydamas atsakomybės proporcijas, jog ieškovo kaltė netinkamai vykdant sutartį yra tik 40 procentų, o atsakovo kaltė siekia 60 procentų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta konkrečiais įrodymais, kurie patvirtintų kitokį santykį, negu nustatė teismas (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad nekokybiška paslauga negali būti vertinama tokia pat kaina, kaip kokybiška paslauga, nes būtent taip ir buvo konstatuota ginčijamame sprendime, todėl ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, teikdamas ieškovui reikalingus duomenis paraiškos rengimui ir mano, kad apie konkrečius ieškovui reikalingus duomenis, atsakovą turėjo informuoti būtent ieškovas, nes atsakovas neturėjo kompetencijos rengiant paraiškas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Paslaugų sutartyje Nr. S-110712-2 nebuvo detaliai nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti atsakovas tam, kad ieškovas VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus, tačiau „Klientas“ (atsakovas L. J.) Sutartyje įsipareigojo „suteikti teisingą ir išsamią Paslaugos tiekėjui reikalingą Paraiškai rengti informacija“; „Paslaugų teikėjui pristatyti Paraiškai rengti reikiamus dokumentus“; „Paraiškos rengimo metu pakitus svarbiems duomenims ar rekvizitams, informuoti raštu apie tai Paslaugų teikėją“ (Sutarties 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3. punktai), tuo tarpu Paslaugos teikėjo įsipareigojimai, be įsipareigojimo „veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų Kliento interesus“ (Sutarties 2.1.1. punktas), apsiribojo įsipareigojimu reikalauti iš Kliento reikalingos informacijos ir reikalingų dokumentų, bei „parengti Paraišką vadovaujantis tik Kliento pateikta informacija“ (Sutarties 2.1.4., 2.1.5., 2.1.6. punktai). Todėl atsakovas, sudarydamas Paslaugų sutartį, turėjo atidžiau numatyti, kokias pareigas šalys privalo vykdyti pagal sudaromą sutartį.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su liudytojo V. G. parodymų teisme vertinimu, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šis liudytojas nebuvo teismo paskirtas ekspertu, jam nebuvo pavesta įvertinti ieškovo ruoštą pasiūlymą, todėl jo parodymus teismas vertino bendrame kontekste su kitais įrodymais, nesuteikdamas išskirtinės galios (CPK 185 str.).

Apelianto argumentai, kad neatsiskaitė su ieškovu ne todėl, kad ignoravo savo, kaip užsakovo pareigą, bet todėl, kad dar nebuvo gavęs atsakymo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apie paraiškos svarstymo rezultatus ir nežinojo apie paraiškos trūkumus, nesuteikia pagrindo panaikinti sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp šalių sudarytoje Paslaugų sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, jog atsiskaitymas už paslaugą siejamas su paraiškos įvertinimu Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, o buvo numatyta, kad „apmokėjimas už suteiktas paslaugas atliekamas pagal perdavimo- priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūra“ (Sutarties 3.3. punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovo parengta Paraiška atsakovui ūkininkui L. J. perduota 2011-08-02 perdavimo – priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad „Klientas paslaugų tiekėjui pretenzijų dėl suteiktų Paslaugų kokybės neturi“ (t.1, b. l. 35); sąskaita faktūra išrašyta 2011-08-02 ir atsakovo priimta (t.1, b. l. 36).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jis nėra ieškovui skolingas, nes negavo pageidauto rezultato - Paraiška nebuvo patenkinta. Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytoje Paslaugos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad paslaugos gavėjas atlygina už paslaugos teikėjo suteiktą paslaugą, t.y. paraiškos parengimą, tik tuo atveju, jeigu paraiška yra patenkinama Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priteisdamas ieškovo atstovavimo išlaidas, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu (2004-04-02 Nr. lR-85) dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė iš atsakovo per dideles atstovavimo išlaidas ieškovui.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo atstovas rengė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (1 t., 1-2 b. l.), rengė ieškinį (1 t., 15-17 b. l.), dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 4 val. 30 min. (1 t. 81-82 b. l., 222-224 b. l., 2 t., 3-9 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2012 m. liepos 31 d. MMA (minimali mėnesinė alga) buvo 800 Lt, o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. MMA buvo 850 Lt, o ieškovo procesiniai dokumentai paruošti laikotarpyje nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2012 m. lapkričio mėnesį, todėl skaičiuojant ieškovo procesinių dokumentų paruošimo įkainius taikoma 800 Lt MMA, skaičiuojant advokato atstovavimo teisme įkainius taikoma 850 Lt MMA. Pagal Rekomendacijų 8.6. p. už pareiškimą išduoti teismo įsakymą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 400 Lt (800 Lt x 0,5), pagal Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA, t. y. 2400 Lt (800 Lt x 3), pagal Rekomendacijų 8.18 p., 9 p. už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,15 MMA , t. y. 573,75 Lt (880 Lt x 0,15 x 4,5). Taigi, maksimali ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudarytų 3373,75 Lt, o ieškovas pateikė įrodymus, kad yra patyręs 4100 Lt advokato pagalbos išlaidų (2 t., 1, 2 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei atsakovas, nei jo atstovė neginčijo ieškovo pateiktų advokato pagalbos išlaidų dydžio (2 t., 3-9 b. l.); be minėtų procesinių dokumentų parengimo ieškovo atstovui reikėjo laiko susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo dalyką, todėl pripažintina, kad mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo.

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovas VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų (2 t., 43-44 b. l.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek byla, tiek atsiliepimas į apeliacinį skundą yra nedidelės apimties, atsiliepimą rengė tas pats advokatas, kuris dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris buvo paruošęs ieškovo ieškinį, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės jokių naujų argumentų ir atsikirtimų nenurodyta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo priteistos maksimalios bylinėjimosi išlaidos, numatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, vadovaujantis CK 1.5 str., CPK 98 str., iš atsakovo ūkininko L. J. ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sumažintinos iki 500 Lt.

Apeliantui ūkininkui L. J. grąžintinas be pagrindo, t. y. virš 164,- Lt, 2013-01-16 mokėjimo nurodymu Nr. 934106 (t. 2, b. l. 53) sumokėtas 17 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 1d. 1 p.). Valstybinei mokesčių inspekcijai pavestina grąžinti šį žyminį mokestį (CPK 87 str. 3 d.).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, 1-ame punkte, ištaisytinas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant, kad ieškovui VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai iš atsakovo ūkininko L. J. <...>, priteisti „6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5470,30 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,<...> (LR CPK 276 str.). Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad procesinės palūkanos priteisiamos „nuo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos (2012-03-28) iki visiško skolos ir netesybų sumokėjimo“ (t. 2, b. l. 23), pareiškimas priimtas 2012-02-28 (t.1, b. l. 1), todėl akivaizdu, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo apsirikta nurodant pareiškimo priėmimo datą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmame punkte, ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad ieškovui VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai iš atsakovo ūkininko L. J. <...>, priteisti „6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5470,30 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,<...>.

Priteisti iš atsakovo ūkininko L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai (juridinio asmens kodas 110062478) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ūkininkui L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti be pagrindo 2013-01-16 mokėjimo nurodymu Nr. 934106 sumokėtą 17 Lt (septyniolika litų) žyminį mokestį, pavedant jį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.