Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-3537-837/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
2-3537-837/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01185-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Jasonas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3537-837/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01185-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 2.6.10.5.2.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios (duomenys neskelbini) įmonės bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbini) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankrutavusi (duomenys neskelbini) įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 27480,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pristatančiam asmeniui palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbini) pagal (duomenys neskelbini) pareiškimą nutarė iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbini) įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“ (b. l. 9-11). VĮ Registrų centro duomenimis nuo 1992 m. sausio 14 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės vieninteliu savininku buvo atsakovas (duomenys neskelbini) (b. l. 19). Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovas, kaip įmonė savininkas, buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai ir visus įmonės dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad (duomenys neskelbini) įmonės skola 2017 m. balandžio 27 d. buvo 7265,38 Eur. Nustačius, kad (duomenys neskelbini) įmonės veiklos nebevykdo, neturi nei turto nei pajamų, įmonės savininkas nevykdo teismo ir įstatymo numatytų įpareigojimų, neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, 2017 m. lapkričio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankrutuojančiai (duomenys neskelbini) įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, įmonė likviduota (b. l. 14-15). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimis patvirtintas bankrutuojančios (duomenys neskelbini) įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai 27480,75 Eur sumai; (duomenys neskelbini) 7902,37 Eur; (duomenys neskelbini) 1631,75 Eur; (duomenys neskelbini) 2626,13 Eur; (duomenys neskelbini) 666,09 Eur; (duomenys neskelbini) 4816,95 Eur; (duomenys neskelbini) 7564,65 Eur; (duomenys neskelbini) 1084,75 Eur; (duomenys neskelbini) 467,45 Eur; (duomenys neskelbini) 481,09 Eur; (duomenys neskelbini) 239,52 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydamas žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu pažeidė savo pareigas veikti tinkamai (duomenys neskelbini) įmonės atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbini) įmonė nebegali vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ir lėšų. Nustatyta, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 27480,75 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip (duomenys neskelbini) įmonės vadovas, būdamas jos savininkas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus.

Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 874,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 7,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 881,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai (duomenys neskelbini) įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbini), iš atsakovo (duomenys neskelbini), 27480,75 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų 75 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 881,60 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Arvydas Jasonas