- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- II-18-903/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00299-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant Institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Karoliui Šežikui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. ir jo atstovei pagal įgaliojimą Snežanai Bindokaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015-04-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (10)-LT5-19 AM 116056 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-03-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B., kaip už AB „Klaipėdos vanduo“ Rajono nuotekų valyklų eksploataciją, priežiūrą ir su tuo susijusios dokumentacijos tvarkymą atsakingam asmeniui, dėl to, kad 2014-12-2/3 atliekant planinį AB „Klaipėdos vanduo“ Gargždų padalinio patikrinimą bei pagal AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamą informaciją buvo nustatyta, kad nuo 2014-09-01 iki 2015-02-28 Kretingalės NVĮ vykusių persipylimų metu 1,9–14,3 karto buvo viršijamos leidime Nr. (11.2)-33–31/2005 nustatytos DLT (paros) pagal BDS₇ (0,0105t/d) normos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 2 d. reikalavimus.
2015-04-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros nutarimu R. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 666,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu R. B. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015-04-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (10)-LT5-19 AM 116056 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties. Nurodo, kad nuotekų persipylimas per apvadinę liniją įvyksta ne dėl AB „Klaipėdos vanduo“, eksploatuojančios šią nuotekų valyklą, ar jos darbuotojų kaltės, o dėl padidintų nuotekų kiekio, kuris susidaro dėl nepakankamai išvystytos lietaus nuotekų infrastruktūros ir jau esančių tinklų blogo stovio (šių tinklų savininkas yra Klaipėdos rajono savivaldybė) bei dėl neprognozuoto kiekio išleidžiamų didelio užterštumo nuotekų, kurios atiteka iš Kretingalės miestelio pramoninio rajono. Kretingalės NV projektinis pajėgumas - 175 m³/parą. Atlikus papildomus darbus, šiai dienai NV gali priimti iki 228 m³/parą ir yra pajėgi šį kiekį išvalyti. Pažymėtina, kad, nesant persipylimų ir Jūriniu tyrimų departamento laboratorijai tikrinant nuotekų valyklos išleidžiamas išvalytas nuotekas, jokių viršijimų ligi šiol nebuvo nustatyta. Sustabdyti persipylimus Kretingalės nuotekų valykloje įmanoma sutvarkius lietaus nuotekų infrastruktūrą ir imantis aktyvių veiksmų bei griežtų priemonių, kad būtų sumažinti Kretingalės pramonės įmonių išleidžiami nuotekų kiekiai iki leistino dydžio. Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ėmėsi visų galimų veiksmų, siekiant, kad nuotekų persipylimai per nuotekų valyklos apvadinę dalį nebevyktų. AB „Klaipėdos vanduo“ ne kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl nepakankamai išvystytos lietaus nuotekų infrastruktūros ir jau esančių lietaus nuotekų tinklų blogo stovio, kuris pasireiškia užlūžusiomis tinklų dalimis, užsikišimais ir pan., tai patvirtina prie skundo pridedami raštai (Priedas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5). Dėl šių tinklų (priklausančių Klaipėdos rajono savivaldybei) blogo pralaidumo, gyventojai ir įmonės yra priversti savo lietaus nuotekas nukreipti į miestelio nuotekų tinklus. Todėl esant lietingiems laikotarpiams labai stipriai, net iki 3-4 kartų padidėja atitekančių nuotekų kiekiai į Kretingalės nuotekų valyklą. Tačiau šiai dienai AB „Klaipėdos vanduo“ raštuose išdėstytos problemos Klaipėdos rajono savivaldybėje neišspręstos. Taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kuriai priskirtas nuotekų tvarkymo organizavimas, kad ši spręstų Kretingalės nuotekų valyklos pajėgumų didinimo klausimą arba priimtų kitokius alternatyvius sprendimus, kurie leistų stabilizuoti Kretingalės valyklos darbą (Priedas Nr. 20, Nr. 21, Nr.22), tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti.
Taigi iš išdėstytų aplinkybių ir jas patvirtinančių priedų, pridėtų prie skundo, matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ atliko visus galimus veiksmus, kad persipylimų būtų išvengta. Akivaizdu, kad Kretingalės nuotekų valyklų tarnybos vadovo R. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. numatytos pažeidimo sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d., asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi šio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs veiksmai: 1) nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas; 2) nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Žodžio „išleisti" viena iš reikšmių yra išpilti, ištekinti, ištuštinti (Lietuvių kalbos žodynas, nuoroda internete http://www.lkz.lt/startas.htm). Nuotekų tvarkymo reglamento 5.17 p. įtvirtinta, kad nuotekų tvarkymas - nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaitymas, tyrimas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (smėlio, šlamo, dumblo ir t. t.) pirminis tvarkymas, o 6 p. numatyta, jog nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas (jeigu reikalingas) nuotekų išleidimui ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos projekte arba leidime). Taigi darytina išvada, kad nuotekų išleidimas į aplinką sietinas su tam tikru technologiniu nuotekų tvarkymo procesu, t. y. tikslinga veikla, kurios metu išleidžiamos nuotekos į aplinką. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra aplinkybių, kurios įrodo, jog AB „Klaipėdos vanduo“ tikslingai tvarkydama nuotekas, išleido nuotekas į aplinką. Kaip jau minėta, pati institucija nutarime pažymėjo, kad nuotekos į aplinką pateko per apvadinę liniją Kretingalės nuotekų valyklos persipylimo metu, o AB „Klaipėdos vanduo" pateikė visus įrodymus, kad atliko visus galimus veiksmus, kad persipylimų būtų išvengta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, nurodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes nepriklausomai, ar tai buvo padaryta tyčia, ar netyčia. TIPK leidime nustatytos didžiausios leidžiamos paros taršos viršijimas nepriklausomai nuo to, ar jis įvyko persipylimo metu, ar ne, rodo, kad valymo įrenginių valdytojas nepakankamai kontroliavo centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos abonentus (vartotojus), kurių į nuotekų surinkimo sistemą išleistas teršalų kiekis ir sąlygojo TIPK leidime nustatytos didžiausios leidžiamos paros taršos viršijimą. Jeigu persipylimai įvykdavo dėl paviršinių nuotekų infiltracijos į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą, tai negalėjo būti priežastimi, kodėl per parą išleistų teršalų kiekis viršydavo TIPK leidime nustatytą didžiausią leidžiamą taršą BDS₇ teršalais, nes su infiltruojamomis paviršinėmis nuotekomis į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą BDS₇ teršalai neturėtų patekti, o jeigu taip jau įvyko, tai šių tinklų operatorius turėjo išsiaiškinti šių teršalų patekimo į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą šaltinius ir iš pažeidėjų išsiieškoti dėl jam paskaičiuotų ekonominių baudų ir atsakingiems pareigūnams skirtų administracinių nuobaudų patirtus nuostolius. Šiuo atveju teigti, kad už tokius veiksmus asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, kai jo veiksmuose nustatoma tyčia, nėra logiškai pagrįsta, nes teisiškai nėra taip svarbu, ar asmuo tyčia ar netyčia nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų, t.y. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų identifikuoti visi asmenys, į centralizuotus nuotekų surinkimo tinklus neteisėtai išleidžiantys teršalus didesnėmis koncentracijomis negu nuotekų tinklų vartotojams (abonentams) leidžiama išleisti pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nebuvo pateikti įrodymai, kad centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų operatorius ir komunalinių nuotekų valyklą eksploatuojantis ūkio subjektas padarė viską, kas nuo jų priklauso, kad perteklinis teršalų kiekis ir nuotekų debitas, viršijantis nuotekų valyklos projektinius pajėgumus, nepatektų į nuotekų surinkimo sistemą. Taigi Institucijos nuomone, byla išnagrinėta visapusiškai ir paskirta tinkama administracinė nuobauda.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. ir jo atstovė skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Jie papildomai paaiškino, kad lyjant lietui paviršiniai vandenys į nuotekų sistemą patenka per prastos būklės vamzdyną, kuris priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei ir kuri nesiima jokių priemonių to vamzdyno sutvarkymui, o išvežti nuotekų perteklių traktoriais su cisternomis, neįmanoma dėl didelio nuotekų kiekio.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad nepaisant trečiųjų asmenų išleidžiamų teršalų, kurių AB „Klaipėdos vanduo“, kaip jie patys teigia, negali kontroliuoti dėl tų asmenų veiksmų (dėl to vyksta teisminiai ginčai), ir esamos prastos vamzdynų, kuriais nuotekos patenka į valyklą, būklės, dėl ko dažniausiai esant blogam orui ir lyjant lietui vyksta persipylimai nuotekų valykloje ir į aplinką patenka tinkamai neišvalytos nuotekos, AB „Klaipėdos vanduo“ turi galimybę kitomis priemonės išvengti aplinkos teršimo, t.y. gali nukreipti paviršinių nuotekų srautą taip, kad jis nepatektų į centralizuotą sistemą, į kurią patenka užterštos, kaip teigia AB „Klaipėdos vanduo“, nuotekos iš taip vadinamo pramoninio rajono, nes į centralizuotą sistemą nuotekos patenka trimis atskiromis atšakomis, ir tam didelių investicijų nereikia, be to, yra galimybių nuotekų perteklių, kuris nėra kasdienis, iš valyklos išvežti ir traktoriais su cisternomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. numatyta asmens administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, 19 str. 2 d. numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2014-09-01 iki 2015-02-28 Kretingalės NVĮ vykusių persipylimų metu 1,9–14,3 karto buvo viršijamos leidime Nr. (11.2)-33–31/2005 nustatytos DLT (paros) pagal BDS₇ (0,0105t/d) normos (šios aplinkybės buvo nustatytos pagal pačios AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis). Ginčas kyla dėl to, kad dėl šių pažeidimų nėra R. B. kaltės, motyvuojant tuo, kad nuotekų persipylimas per apvadinę liniją įvyksta ne dėl AB „Klaipėdos vanduo“, eksploatuojančios šią nuotekų valyklą, ar jos darbuotojų kaltės, o dėl padidintų nuotekų kiekio, kuris susidaro dėl nepakankamai išvystytos lietaus nuotekų infrastruktūros ir jau esančių tinklų blogo stovio bei dėl neprognozuoto kiekio išleidžiamų didelio užterštumo nuotekų, kurios atiteka iš Kretingalės miestelio pramoninio rajono.
Teismas negali sutikti su skundo argumentais, kad aptariamų nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes nėra susijęs su technologiniu procesu. Iš pateikto skundo turinio, Institucijos atstovo ir R. B. bei jo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat pateiktų duomenų apie išleistus nuotekų kiekius (2 t., 60-61 b.l.) darytina išvada, kad aptariamos nuotekos į aplinką pateko dėl Kretingalės nuotekų valykloje vykusių persipylimų, t.y. dėl nepakankamų Kretingalės nuotekų valyklos pajėgumų. Vėlgi iš Institucijos atstovo, R. B. bei jo atstovės paaiškinimų, taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ 2015-10-30 rašto turinio (2 t., 68-69 b.l.) darytina išvada, kad Kretingalės nuotekų valykloje nuotekos per apvadinę liniją dažniausiai teka po lietaus tekėjimo, kurio trukmė nuo kelių valandų iki kelių dienų. Taigi dideliam lietaus vandens kiekiui tam tikroje nuotekų sistemos vietoje susimaišius su pramoninio rajono galimai užterštomis nuotekomis, į aplinką patenka nuotekos, viršijančios TIPK leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Teismas visiškai sutinka su Institucijos atstovo nuomone, kad esant tokiai situacijai, AB „Klaipėdos vanduo“ gali išvengti aplinkos teršimo, tam tereikia pakoreguoti nekontroliuojamo lietaus vandens srautą, kad jis nepatektų į centralizuotą sistemą kartu su pramoninio rajono nuotekomis. Iš pateiktų Institucijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ duomenų (2 t., 60-61, 68-69 b.l.) matyti, kad, pavyzdžiui, 2014-12-22 per apvadinę liniją buvo išleistas 874 m³/parą nuotekų kiekis, kuriame nebuvo viršytos TIPK leidime nustatytos išleidžiamų teršalų ribinės vertės, iš to seka, kad lietaus vandens sraute iš esmės didelės koncentracijos teršalų nėra, kas leidžia tą srautą nukreipti šalia nuotekų valyklos. Tačiau tai vėlgi nereiškia, kad tokiu būdu siekiant užkirsti kelią aplinkos teršimui dėl nepakankamų nuotekų valyklos pajėgumų, AB „Klaipėdos vanduo“ gali būti atleidžiama nuo lietaus srauto teršalų kontrolės. Be to, sistemiškai sprendžiant problemą, galimas ir traktorių su cisternomis pasitelkimas, nebūtinai juos perkant, galimai nuomojant.
Taigi teismo nuomone, AB „Klaipėdos vanduo“, kaip verslo subjektas, savanoriškai sutartiniais įsipareigojimais prisiėmęs atsakomybę už tai, kad į aplinką nepatektų nuotekos viršijančios TIPK leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, privalo imtis visų priemonių, kad nebūtų teršiama aplinka. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ visų galimų priemonių nesiėmė, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, atsakingas už AB „Klaipėdos vanduo“ Rajono nuotekų valyklų eksploataciją, priežiūrą ir su tuo susijusios dokumentacijos tvarkymą, t.y. R. B. privalo atsakyti už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja, AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotoja, atsakinga už TIPK leidimų kontrolę, parodė, kad bendrovė kreipėsi į kompetentingą Instituciją dėl TIPK leidimo pakeitimo, tačiau jau du kartus bendrovės prašymas buvo atmestas dėl pačios bendrovės netinkamų priemonių taikymo.
Tuo būdu įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog R. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ str. 2 d. ir jam paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti 666,00 Eur bauda.
Taigi atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytas aplinkybes, R. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
netenkinti R. B. skundo ir palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015-04-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (10)-LT5-19 AM 116056.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.