- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- P-438-52-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- R.M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R.M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1106-423/2005 pagal pareiškėjo R.M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R.M. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei Kauno teritorinės muitinės 4479,90 Lt žalos atlyginimą, susidariusį neteisėtai taikant darbo užmokesčio indeksavimą 2002 – 2004 metais ir neišmokant darbo užmokesčio dalies.
Skunde nurodė, kad apie neteisėtai taikomą darbo užmokesčio indeksavimą, dėl kurio jam nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio, sužinojo iš Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo. Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad indeksavimo taikymas ir su tuo susijęs darbo užmokesčio sumažinimas prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu Kauno teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį taikė Konstitucijai prieštaraujančias teises normas.
Atsiliepimas
Atsakovai Kauno teritorinė muitinė bei Lietuvos Respublika, atstovaujama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsakovai atsiliepimuose pabrėžė, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant darbo užmokesčio indeksavimą pagal galiojančias teisės normas, kurios reguliavo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksavimą. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu nustatė, kad teisės aktai dėl indeksavimo taikymo ir su tuo susijęs darbo užmokesčio sumažinimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau pareiškėjas į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi po šio nutarimo priėmimo. Pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. Pagal minėtas nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai atgal negalioja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nemokant pareiškėjui minėtos darbo užmokesčio dalies, buvo taikomas įstatymas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tuo jam padaryta žala.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui darbo užmokestis, taikant indeksavimo koeficientą, buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymais. Kauno indeksuodamas darbo užmokestį vadovavosi galiojusia 2002-12-10 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX - 1243 l straipsnio 3 dalies redakcija, reglamentavusia darbo užmokesčio mokėjimą, mokamais atitinkamų metų valstybės ir savivaldybės biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas. Minėta įstatymo redakcija taip pat numatė - kad jeigu įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršija atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybės biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002-06-30.
Teismas pabrėžė, jog nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu atsirado teisinės pasekmės - buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Tačiau ginčijamų teisinių santykių metu galiojo ir buvo taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX - 1243 l straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių nuostatos iki oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas, kuriame buvo pripažinta, kad minėto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX-1243 l straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių l ir 2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsnio ir 48 straipsnio l daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas iki bus konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai (Konstitucijos 102 str.). Pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas bei neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymui (Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2003-05-13 nutarime dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo konstatuota, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Toks teisinis reguliavimas, teismo nuomone, reiškia, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, tačiau teisės aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai nėra reikšmingas teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki Konstitucinio Teismo nutarimo ir dėl kurių jau kilo pasekmės, susijusios su sprendimų įvykdymu, taikant teisės aktus, vėliau pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas nurodė, jog šiuo atveju, sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyti iki buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas. Todėl teismas nenustatė jokio įstatyminio pagrindo priteisti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį, susidariusį taikant darbo užmokesčio indeksavimą 2002 - 2004 metų laikotarpiais, nes Kauno teritorinė muitinė neišmokėdama pareiškėjui viso darbo užmokesčio taikė tuo metu galiojančias teisės normas. Atitinkamai, teismo nuomone, šiuo atveju atsakovų veiksmuose nenustatyta CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės pagrindų.
III.
Pareiškėjas R.M. 2006 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1106-423/2005, užbaigtoje Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškoje byloje priėmė nutartį (administracinė byla Nr.A(1)-638/2005) kurioje išaiškino, kaip tokiose administracinėse bylose turi būti aiškinamos teisės normos. Teismas išaiškino, kad Konstitucinis teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui , kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis(atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas laiku. Ši teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Be to, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma tol, kol išlieka galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovų dėl darbo užmokesčio susiklosčiusius santykius. Dėl šių priežasčių šiuo metu administraciniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tenkina pareiškėjų prašymus dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.
2. Atsižvelgiant į nurodytą argumentą, pareiškėjo manymu, yra būtina atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. I-1106-423/2005, nes tik 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį analogiškoje administracinėje byloje, pareiškėjui paaiškėjo, kad procesas gali būti atnaujintas esant būtinumui užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjas ji grindžia tuo, kad Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. I-1106-423/2005 priimtas sprendimas prieštarauja administracinių teismų praktikai bylose dėl valstybės tarnautojams ir pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo nuostatas.
Nors pareiškėjas savo skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei atsakovo Kauno teritorinės muitinės bei, 4479,90 Lt žalos atlyginimą, susidariusį neteisėtai taikant darbo užmokesčio indeksavimą 2002 – 2004 metais ir neišmokant darbo užmokesčio dalies, tačiau Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis numato, kad „darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai“. Pažymėtina, jog teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo atstovo - Kauno teritorinės muitinės – yra kilę iš valstybės tarnybos teisinių santykių, kurie savo ruožtu yra prilyginami darbo teisiniams santykiams, bei reguliuojami specialiais įstatymais. Visa tai sąlygoja, kad šioje byloje kilęs ginčas nėra žalos instituto, numatyto Civiliniame kodekse, reguliavimo dalykas, bei tai, kad valstybė nėra tinkamu atsakovu šioje byloje (tokiu atsakovu laikytina įstaiga, kurioje pareiškėjas dirbo ir kuri jam mokėjo darbo užmokestį, t. y. Kauno teritorinė muitinė). Todėl teisėjų kolegija vertins ar Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. I-1106-423/2005 priimtas sprendimas neprieštarauja administracinių teismų praktikai bylose dėl valstybės tarnautojams ir pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 10d. įstatymo Nr. IX-1243 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo 53 l ir 2 punktai bei šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, kuriais remdamasi Kauno teritorinė muitinė pareiškėjui mokėjo tik dalį jam priklausančio darbo užmokesčio buvo pripažinti antikonstituciniais. Tokiu būdu, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo Kauno teritorinė muitinė galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą valstybės tarnautojui visa apimtimi.
Nurodytu aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje A1-638/2005 išaiškino, jog kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl galima teigti, jog atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą). Į šią aplinkybę taip pat atkreipė dėmesį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, galima spręsti, jog administracinėje byloje Nr. I-1106-423/2005 pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo buvo pateiktas nepraleidus senaties terminų, tai yra atitiko sąlygas, leidžiančias ginčijamus Kauno teritorinės muitinės sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Kadangi šios svarbios aplinkybės, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pagrįstumą, administracinę bylą Nr. I-1106-423/2005 nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas nevertino ir į ją neatsižvelgė, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1106-423/2005, esant būtinybei užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo R.M. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Nr. I-1106-423/2005 pagal pareiškėjo R.M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir perduoti šią bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.