Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-888-1033/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
1-888-1033/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34421-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
T. V.
Nukentėjusysis
K. A. B.
Advokatai
Audrius Pėstininkas, Gediminas Lukaševičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-888-1033/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34421-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.9.2; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,nukentėjusiam K. A. B.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 26 MGL (1300 Eur) bauda, kuri sumokėta 2019 m. liepos 22 d., teistumo neturintis,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2021 m. spalio 4 d., apie 7.50 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Pilaitės pr. link Laisvės pr., artėdamas prie Pilaitės pr. ir dešinėje pusėje esančio nuvažiavimo link Vakarinio aplinkkelio sankirtos, sulėtino greitį ir sustojo prieš Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.14. punkte nurodytomis kelio važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijomis pažymėtą vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį, davė kelią ir praleido iš dešinės nuo Pilaitės pusės link Laisvės pr. važiavusį elektrinį paspirtuką. Po to, būdamas neatidus ir neatsargus, vėl pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir išvažiuodamas iš Pilaitės pr. nedavė kelio dviračių taku per nuvažiavimo link Vakarinio aplinkkelio važiuojamąją dalį iš kairės nuo Laisvės pr. pusės link Pilaitės elektriniu paspirtuku „Xiaomi Mi Electric Scooter 1S“ važiavusiam K. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurį automobiliu partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 103 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

K. T. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. 7.50 val. važiavo automobiliu Pilaitės prospektu link Spaudos rūmų, norėjo įvažiuoti į vakarinį aplinkkelį. Važiuodamas matė dešinėje pusėje iš galo atvažiuojantį paspirtuką, todėl prieš sankryžą pristabdė ir jį praleido. Nematydamas daugiau kliūčių, pradėjo važiuoti, tačiau įvyko smūgis, nes iš kairės pusės iš niekur atsirado kitas paspirtukas, į kurį jis atsitrenkė mašinos dešiniu kampu. Žmogus, važiavęs paspirtuku, nukrito, todėl jis išlipo iš automobilio ir puolė padėti, paskui žmonės iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė nukentėjusįjį. Jis (T. V.) važiavo automobiliu „Volvo X60“, kuris priklauso tėvui. Nepastebėjo ar su įjungtu žibintu važiavo paspirtukas, buvo automobilių kamščiai į vieną nusukimą ir į kitą, matomumas buvo per 1 metrą, todėl sudėtinga buvo pamatyti paspirtuką. Gailisi dėl savo veiksmų, padarė išvadas, sužaloti žmogaus nenorėjo, bet įvykį lėmė ir daugiau aplinkybių - ribotas matomumas, didelis paspirtuko greitis. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, atsiprašė, siūlė pagalbą draudimo ir piniginiais klausimais. Prašo teismo skirti kuo mažesnę bausmę ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jo darbas susijęs su statybomis, tenka daug važinėti darbo reikalais, taip pat jis kaip vadovas atlieka ir organizacines pareigas. Išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) neturi, bet turi kreditorinių įsipareigojimų - lizingą už automobilį.

Nukentėjusysis K. A. B. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis T. V. telefonu jo atsiprašė, tačiau jam nelabai atleidžia. Palaiko savo atstovo išsakytus argumentus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis T. V. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2021-10-04, apie 7.50 val., Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Pilaitės prospektu link Laisvės pr., ketino pasukti į Vakarinį aplinkkelį. Buvo šviesu, be kritulių. Automobilį vairavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Priekyje važiavę automobiliai taip pat suko į Vakarinį aplinkkelį. Prieš nuvažiuodamas į Vakarinį aplinkkelį matė dviračių taku iš dešinės pusės paspirtuku važiuojantį vaikiną. Jis pristabdė praleisti paspirtuką, tačiau visiškai sustojęs nebuvo. Vaikinui su paspirtuku pravažiavus pro jo automobilio priekinę dalį, jis važiavo toliau. Nepastebėjo iš kairės pusės paspirtuku važiavusio kito vaikino, kurį automobilio priekinės dalies dešiniu kampu partrenkė. Iš kur atsirado šis vaikinas, jis nematė. Šį vaikiną pamatė prieš pat partrenkimą, kai šis jau buvo prieš jo automobilio priekinę dalį. Kai pamatė paspirtuku važiavusį vaikiną, automobilį staigiai stabdė, tačiau sustabdyti nepavyko ir vaikiną kliudė. Vaikinas nukrito šalia automobilio, toje vietoje, kur buvo partrenktas. Sustabdęs automobilį, išlipo ir pamatė, kad partrenktas vaikinas negalėjo atsistoti ir laikėsi susiėmęs už skaudančios kojos. Sustojusių automobilių vairuotojų paprašė iškviesti GMP medikus, nes pats buvo su nukentėjusiuoju. Vėliau pats iškvietė GMP medikus pakartotinai paskambinęs pagalbos telefonu 112. Dėl eismo įvykio pasekmių labai gailisi, nori nukentėjusiojo atsiprašyti (b. l. 56, 61).

Rašytiniame paaiškinime 2021-10-04 T. V. dėl įvykio nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip duodamas parodymus tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25).

Nukentėjusysis K. A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-04, apie 7.50 val., Vilniuje, vairavo paspirtuką „Xiomi Mi Electric Scooter 1S“ ir važiavo Pilaitės pr. dviračių taku link Pilaitės iki „Viada“ degalinės, kur jį turėjo paimti jo bendradarbis ir šio automobiliu kartu važiuoti į darbą. Buvo apsirengęs mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, juoda striuke. Ant striukės šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo. Buvo jau šviesu, be kritulių. Jo kryptimi nei prieš, nei už jo niekas dviračių taku nevažiavo. Paspirtuku važiavo apie 24-25 km/h greičiu. Priartėjęs prie nuvažiavimo į Vakarinį aplinkkelį sustojo ir praleido iš Pilaitės pr. į Vakarinį aplinkkelį važiavusius automobilius. Vienas tamsios spalvos „Volvo“ markės automobilis sustojo praleisti nuo Pilaitės pusės dviračių taku paspirtuku važiavusį vyrą. Matydamas, kad „Volvo“ automobilio vairuotojas praleidžia nuo Pilaitės pusės paspirtuku važiuojantį vyrą, jis irgi perėja/dviračių taku pradėjo važiuoti per nuvažiavimo važiuojamąją dalį. Jam pradėjus važiuoti, „Volvo“ automobilis irgi pradėjo važiuoti ir priekinės dalies dešine puse jį partrenkė. Smūgis buvo į jo dešinį šoną. Jam nukritus, akyse aptemo. Per nuvažiavimą važiavo apie 10-15 km/h greičiu. Jis nukrito šalia automobilio dešinės pusės, negalėjo atsistoti. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir sakė, kad jo nepastebėjo. Kažkas iškvietė GMP medikus, nes negalėjo atsistoti. Medikai jį išvežė į RVU ligoninę, kur paguldė į Ortopedijos skyrių ir nustatė dešinio blauzdikaulio lūžį. Jam išaiškinta teisė kreiptis į draudimo bendrovę (b. l. 47).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2021-10-04 07.50 val. privatus asmuo M. D. pranešė, jog įsukime į vakarinį aplinkkelį automobilis „Volvo“ partrenkė vyrą su paspirtuku, (duomenys neskelbtini) metų, skauda koją. Pranešėjas yra pravažiuojantis ir nelaukia. Taip pat T. V. 07.55 val. pranešė, kad Vilniuje, Pilaitės pr. nuvažiavime iš Pilaitės link Gariūnų kojos trauma vaikinui apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus – partrenktas perėjoje važiuojant paspirtuku. Pranešėjo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laukia vietoje (b. l. 6-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2021-10-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-10-04 patruliuojant apie 07.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog adresu Pilaitės pr., įsukime į vakarinį aplinkkelį automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė vyrą su paspirtuku apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, skauda koją. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. V., o paspirtuką vairavo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu patikrinus abiejų vairuotojų blaivumą nustatyta, kad jie blaivūs (0,00 promilės). A. B. GMP 0852 išsivežė į Lazdynų ligoninę su galimai kojos lūžiu. Į įvykio vietą atvyko T. O. (A. draugas), kuris prašė paskambinti, kai viską pabaigs, kad galėtų pasirūpinti paspirtuku. Body 1718 (b. l. 8).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas patvirtina, kad 2021-10-04 buvo apžiūrėta įvykio vieta Pilaitės pr., Vakariniame aplinkkelyje, išmatuoti ir surašyti duomenys apie kelią, jo dangos būklę, tipą (sausa, asfaltas), kelio ženklai galiojimo zonoje ir važiuojamosios dalies paženklinimas, transporto priemonių išsidėstymas po įvykio ir kiti duomenys. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, sudarytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 10-13, 14).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V., apgadintas priekinis bamperis, priekinio dešinio žibinto apiplovimo purkštukas. Transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausta draudimo bendrovėje AAS BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filiale. Automobilio vairuotojas T. V.. Paspirtukui „Xiaomi Mi Electric Scooter 1S“, kuriuo važiavo K. A. B., sulankstyta priekinio rato šakė, nulaužtas kairės pusės atšvaitas nuo priekinės šakės, nubrozdinta kairės pusės šoninė dalis (b. l. 15).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio techninė būklė tvarkinga, agregatai ir mechanizmai veikiantys, matomų jų sugadinimų nėra. Automobilio išorėje ant kėbulo yra pabraižymų, ant bamperio dešinėje pusėje po dešinės pusės žibintu jo apiplovimo mechanizmas turi sugadinimą. Po apžiūros automobilis grąžintas valdytojui T. V. (b. l. 16-19).

VĮ Regitra duomenimis transporto priemonė „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas- valdytojas V. V. (b. l. 20).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas elektrinis paspirtukas „Xiaomi Mi Electric Scooter“. Nustatyta, kad yra sugadinta paspirtuko vairo mechanizmo šakė, kuri sulenkta apačioje, priekinis ratas (variklis) yra sulenktas, pakrypęs į dešinę pusę, laikosi ant laidų ir yra neveikiantis, priekinis paspirtuko žibintas neįsijungia (nešviečia). Paspirtukas draustas „Bitė“ bendrovėje. Po apžiūros paspirtukas perduotas laikinai saugoti T. O. (b. l. 21-24).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas J. M. P., susipažinęs su medicininiais dokumentais, 2021-10-07 stacionaro epikrize iš RVUL pateikė išvadą, jog K. A. B. nustatyti sužalojimai - skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžiai, kurie galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 33-35).

Vilniaus apskrities VPK vyresniosios tyrėjos R. L. 2021-12-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl gauto vaizdo įrašo kokybės neįmanoma matyti eismo įvykio mechanizmo (b. l. 45).

Iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2021-11-24 rašto matyti, kad nukentėjusiam K. A. B. buvo paskaičiuota ir išmokėta 2500 Eur neturtinė žala, bet gydymas tęsiamas ir nukentėjusysis teiks papildomus medicininius dokumentus, žalos dydis gali keistis (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis T. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021-10-04 apie 07.50 val., Vilniuje, Pilaitės pr., pažeisdamas KET 9, 101 ir 103 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatsargus, nedavė kelio nuo Laisvės pr. pusės link Pilaitės elektriniu paspirtuku važiavusiam K. A. B., automobiliu jį partrenkė ir sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo T. V. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl sukelto eismo įvykio, rašytinis paaiškinimas, nukentėjusio K. A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto išvada dėl nukentėjusiam K. A. B. padaryto sveikatos sužalojimo masto bei kiti aukščiau nurodyti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio priemonės

Skirdamas bausmę T. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pasekmes (padarytas neatsargus nusikaltimas, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio sveikata, dėl žalos atlyginimo jis civilinio ieškinio nereiškė, kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri žalą atlygino, kaltinamasis nukentėjusio atsiprašė, stengėsi padėti), į kaltinamojo asmenybę (dirba, 2019-04-25 teistas už panašų neatsargų nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, tačiau teistumo neturi, 2017-2020 m. laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, bet mažesnį nei vidurkis už neatsargaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. V. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų), baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta. Aplinkybių, dėl kurių iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam reikėtų skirti kardomąją priemonę nenustatyta, todėl kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Prokuroras prašė skirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyventinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį, o būtent: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam T. V. yra skiriama baudos bausmė, prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė negali būti paskirta ir teismas šios priemonės neskiria, tačiau yra pagrindas svarstyti klausimą dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis T. V. BK 281 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė, neatsargiai vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir sužalojo kitą eismo dalyvį. Nors tokią nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, tačiau 2019-04-25 jau buvo teistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už panašų neatsargų nusikaltimą, susijusį su eismo saugumu – sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, todėl darytina išvada, kad atitinkamų išvadų nepadarė, jo neteisėti veiksmai kartojasi, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį pakartotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl, vadovaujantis 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui - 1 metams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė netaikyti vairavimo teisės atėmimo, nes tai gali neigiamai paveikti kaltinamojo darbines funkcijas, jam būtina vairuoti transporto priemones, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę (kriminalizuodamas veikas) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pabrėžė šių veikų pavojingumą ir galimų neigiamų pasekmių reikšmę visuomenėje, todėl, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis kaltinamojo asmeniniais interesais, teikiant jiems prioritetą bei sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra pagrindo. Be to, T. V. nurodytos aplinkybės, kad jam vairavimo teisė reikalinga darbui, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, nes dauguma asmenų naudojasi vairavimo teise tiek tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti, tiek važinėjimui į darbą ir tai yra įprasta gyvenimiška aplinkybė. Taip pat pažymėtina, kad vairuotojo teisių atėmimas neužkerta galimybės T. V. laikinai dirbti kitą darbą, kuriam dirbti nebūtų reikalinga teisė vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nukentėjusiojo K. A. B. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius prašo priteisti iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiojo naudai 300 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti ir prideda tai pagrindžiančius dokumentus – sąskaitą už teisines paslaugas ir SEB banko mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (b. l. 113-115).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Nustatyta, kad nuketėjusiojo K. A. B. patirtos 300 eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, susidarė dėl neteisėtų kaltinamojo T. V. veiksmų, nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme ir, kadangi nėra teisininkas, kreipėsi teisinės pagalbos į advokato padėjėją, kuris susipažino su bylos medžiaga, ruošėsi bylos nagrinėjimui teisme, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdyje, rengėsi ir pasakė baigiamąją kalbą. Nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos dokumentais (sąskaita, banko mokėjimo pavedimu), yra objektyvios ir adekvačios atliktoms teisinėms paslaugoms, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo. Dėl to iš kaltinamojo T. V. priteistinos nukentėjusiajam K. A. B. patirtos 300 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, gauta iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“, prisegta voke prie galinio bylos viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 54 MGL (2 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. neskirti.

Priteisti iš T. V. nukentėjusiojo K. A. B. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti T. V., kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas