- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- 1-14-593/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Ievai Juzvikienei ir Laurai Kiškiūnaitei,
civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimais numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. R., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei faktiškai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonei (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už G. R. įmonės ir N. R. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė G. R. įmonės ir N. R. įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o būtent:
apgaulingai tvarkė G. R. įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra:
1. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“; 17 straipsnį „Finansinės ataskaitos“, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2009-07-15, įst. Nr. XI-350) 9 straipsnio „Individualios įmonės buhalterinė apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“; 2 dalį, kur nurodyta, kad „Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti patvirtintas individualios įmonės savininko, išskyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateiktas juridinių asmenų registrui“, nepateikė Valstybinei įmonei „Registrų centras“ G. R. įmonės už 2017 m., 2018 m., 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių.
2. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Nr. IX-574 Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012-04-24, įst. Nr. XI-1988 (su vėlesniais pakeitimais)) 4 straipsnį, „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 5 dalį, kurioje nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, nesivadovavo 2003-09-18 VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 (VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2017-05-18 įsakymu Nr. VA-42 redakcija) „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės“ 30 punktu, kur nurodyta, kad „Kasos aparato kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas“; 39 punktu „Kasininkas privalo: 39.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 39.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“; 44 punktu „Pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo: 44.1. suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu; 44.2. grynuosius pinigus ir atsiskaitymo dokumentus (banko čekius, atsiskaitymo pagal korteles sąskaitas ir panašiai) įmonės vadovo nustatyta tvarka perduoti pinigus priimti įgaliotam asmeniui; 44.3. išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), kurią turi pasirašyti atsakingas asmuo ir kasininkas, o paskutinę mėnesio dieną turi atspausdinti ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą bei šias ataskaitas įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą; 44.4. užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas“; 4.1. p. Atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio ūkio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas darbuotojas, atsakingas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką.“, nefiksavo G. R. įmonės „EKA kasos operacijų žurnalas“ grynųjų pinigų įplaukų – 113 324,94 Eur už parduotas prekes.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, apgaulingai tvarkė N. R. įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra:
1. pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (su vėlesniais pakeitimais), 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur nurodyta, jog ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Pažeisdamas 2003-09-18 VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 (VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2017-05-18 įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų kasos aparatų naudojimo taisyklių 30 p. ,,Kasos aparato kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas“. 39 p. ,,Kasininkas privalo: 39.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 39.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos; 44 p. Pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo: 44.1. suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu; 44.2. grynuosius pinigus ir atsiskaitymo dokumentus (banko čekius, atsiskaitymo pagal korteles sąskaitas ir panašiai) įmonės vadovo nustatyta tvarka perduoti pinigus priimti įgaliotam asmeniui; 44.3. išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), kurią turi pasirašyti atsakingas asmuo ir kasininkas, o paskutinę mėnesio dieną turi atspausdinti ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą bei šias ataskaitas įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą; 44.4. užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas. 4.1. Atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio ūkio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas darbuotojas, atsakingas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką.“, nefiksavo N. R. įmonės buhalterinės apskaitos registruose „Ūkinių operacijų registravimo žurnalas“ ir „EKA kasos operacijų žurnalas“ grynųjų pinigų įplaukų – 227 628,53 Eur už parduotas prekes.
Dėl to, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šiais Veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
G. R., siekdamas išvengti mokesčių, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei faktiškai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonei (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) įmonė vykdanti veiklą parduotuvėse šiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonė vykdanti veiklą parduotuvėse šiais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), realiai vadovaudamas ir organizuodamas šių įmonių ūkinę finansinę veiklą, priimdamas visus sprendimus, susijusius su šių įmonių veikla, turėdamas tikslą apskaityti tik dalį gautų pajamų ir juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įmonės bei (duomenys neskelbtini) įmonės naudai išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitinka tikrovės, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), veikdamas kaip asmuo, realiai vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įmonės bei (duomenys neskelbtini) įmonės ūkinei finansinei veiklai, neapskaitytas iš pirkėjų gautas pajamas už parduotas prekes, nedeklaruoti, ir nuo šių pajamų neapskaičiuoti, nesumokėti mokesčių, o būtent:
tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2014-11-11 įst. Nr. XII-1318 su vėlesniais pakeitimais): 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; IX skyriaus „Prievolė skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, PVM mokėtojų registravimas ir jų prievolės“ 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka“; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes <...> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų.“; 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu.“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju“; nesivadovavo VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymo Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija) patvirtintomis Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklėmis;
Pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (red.2011-12-20 įst. Nr. Nr. XI-1817 su vėlesniais pakeitimais): 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „ Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“. 15 straipsnio „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo<...>“.
Žemesnės instancijos teismas
PVM įstatymo 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM“. PVM deklaracijų pildymo taisykles patvirtintas VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija), įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) įmonės uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini), jose nedeklaravo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų 39 950 Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) – 10 596 Eur, (duomenys neskelbtini) – 12 852 Eur; (duomenys neskelbtini) 16 502 Eur bei laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nesumokėjo iš viso 8 385 Eur ((duomenys neskelbtini) – 2 224 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 697 Eur; (duomenys neskelbtini) – 3 464 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio bei neteikė už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitos (duomenys neskelbtini) nesumokėjo viso 14 585 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to (duomenys neskelbtini) įmonė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio bendroje sumoje 22 970 Eur ir tuo padarė 22 970 Eur žalą valstybės biudžetui.
Be to, G. R., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vadovaudamas ir būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2017-12-07, įst. Nr. XIII-842; 2018-06-28, įst. Nr.XIII-1333, bei su vėlesniais pakeitimais) 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“ Pelno mokesčio deklaracijų pildymo taisykles patvirtintas VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (2014-09-12 Įsakymo Nr. VA-76 redakcija; 2018-05-31 įsakymo Nr. VA-38 redakcija, 2019-06-28 Įsakymo Nr. VA-55 redakcija), įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) įmonės pelno mokestį į metinę pelno mokesčio deklaraciją forma (duomenys neskelbtini) bei sumažino jose paskaičiuotą 5 proc. pelno mokestį 3 323 Eur, iš tos sumos (duomenys neskelbtini) – 1 263 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 418 Eur, (duomenys neskelbtini) – 642 Eur ir ją pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to (duomenys neskelbtini) įmonė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo ir nesumokėjo pelno mokesčio 3 323 Eur ir tuo padarė 3 323 Eur žalą valstybės biudžetui.
Be to jis, G. R., nebūdamas vadovu, tačiau faktiškai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonei (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tyčia pažeidė: 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr. IX-751 (su vėlesniais pakeitimais) 3 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos PVM objektas 1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; 71 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ nuostatomis: „1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. 2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes <...> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų.“ 92 straipsnio, kuriame nurodyta, kad „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu.“ 1 punktą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.“ 77 straipsnį, kuriame nurodyta, kad PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės 1. PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM. PVM deklaracijų pildymo taisykles patvirtintas VMI prie LR FM viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija), įrašė žinomai neteisingus duomenis apie N. R. įmonės uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini), jose nedeklaravo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų 340 206 Eur, neteikė už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitos (duomenys neskelbtini) nesumokėjo viso 59 044 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to (duomenys neskelbtini) įmonė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 59 044 Eur ir tuo padarė 59 044 Eur žalą valstybės biudžetui.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, G. R., nebūdamas vadovu, tačiau faktiškai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonei, (į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (su vėlesniais pakeitimais), 4 straipsnį „Mokesčio bazė“ 1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. 57 straipsnį „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. 2. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Pelno mokesčio deklaracijų pildymo taisykles patvirtintas VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (2014-09-12 Įsakymo Nr. VA-76 redakcija; 2018-05-31 įsakymo Nr. VA-38 redakcija, 2019-06-28 Įsakymo Nr. VA-55 redakcija), įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) įmonės pelno mokestį į metinę pelno mokesčio deklaraciją forma (duomenys neskelbtini) bei sumažino jose paskaičiuotą 5 proc. pelno mokestį 2 803 Eur, iš tos sumos (duomenys neskelbtini) – 966 Eur, (duomenys neskelbtini) – 960 Eur, (duomenys neskelbtini) – 877 Eur, ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to N. R. įmonė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. neapskaičiavo ir nesumokėjo pelno mokesčio 2 803 Eur ir tuo padarė 2 803 Eur žalą valstybės biudžetui.
Tokiu būdu G. R. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) veikdamas kaip asmuo, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įmonei ir nebūdamas vadovu, tačiau faktiškai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonės ūkinei finansinei veiklai, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, pelną į deklaracijas, jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, mokesčių nesumokėjo: (duomenys neskelbtini) įmonė nesumokėjo PVM 22 970 Eur ir pelno mokesčio 3 323 Eur, (duomenys neskelbtini) įmonė nesumokėjo PVM 59 044 Eur, nesumokėjo pelno mokesčio 2 803 eurų, tokiu būdu padarė viso 88 140 eurų žalą valstybės biudžetui.
Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Įrodymai
Šalies argumentai
G. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į deklaracijas ir jų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažįsta visiškai, tačiau nesutinka, su paskaičiuotais jo nesumokėtais mokesčiais, nes tokių didelių pajamų, kaip nurodyta kaltinime jis negavo.
Paaiškino, kad su mama nusprendė pradėti verslą, atidarė vieną parduotuvę Marijampolėje. Kadangi visi aplinkui taip dirba – niekas į kasą nemuša, todėl taip dirbo ir jis. Jeigu tuos visus mokesčius, kurie paskaičiuoti būtų reikėję sumokėti, tai iš karto bankrutuotų, atleistų visas pardavėjas ir iš viso jokių mokesčių valstybei nemokėtų. Todėl dirbo nemušant pajamų į kasą, taip buvo sutaręs su pardavėjomis, kad dalies gautų pinigų neįmuštų. Įsigyjant prekes, niekas nenori išrašyti sąskaitų, o jeigu išrašinėja, tai iš karto kyla kaina. Todėl dalį pirkdavo su sąskaitomis – dali be jų. Todėl, neturėdamas pirkimo sąskaitų – negalėdavo ir parduoti daugiau negu turi. Rastuose sąsiuviniuose yra visos pajamos, tačiau nėra išlaidų, kuris turėjo už nuomą, atlyginimams, už prekes. Mokesčiai paskaičiuoti tik nuo pajamų, tačiau neįvertinus išlaidų, kurių dalis iš tiesų yra ,,juodos“.
Žemesnės instancijos teismas
Pripažįsta, jog vadovavo abiem įmonėms, kadangi N. R. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Supranta, kad teikdamas deklaracijas mokesčių inspekcijai, teikė neteisingus duomenis. Nesutinka, kad nesumokėjo 93 000 eurų mokesčių, dėl to, kad juos paskaičiuojant nebuvo įvertintos išlaidos.
Buhalterinę apskaitą vedė jis pats abiejose įmonėse. Kai pajamos viršijo 45 000 eurų ir atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju – žinojo, tačiau to nedarė, ir PVM nemokėjo.
Kratos metu buvo rasti sąsiuviniai, kuriuose vedė užrašus. Ten buvo rašomos visos išlaidos ir pajamos. Daugmaž buvo viskas surašyta taip, kaip sąsiuviniuose, kurie rasti pas pardavėjas. Savo užrašuose užrašydavo kokias turėjo tuo metu išlaidas, tie sąsiuviniai nebuvo teismui pateikti.
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtos pagal gynybos prašymą pateiktos užrašų knygos.
Peržiūrima 2009 m. darbo knyga, kurios sausio mėnesio lapelyje užrašyta „(duomenys neskelbtini), Naujų rūbų parduotuvė“. Kaltinamasis paaiškino, kad principas yra tas, kad čia yra išlaidos ir pajamos, t. y. į vieną lapą surašytos išlaidas, o į kitą pajamos. Sausio 2 dienos lapelyje yra išlaidos atsiradusios iki parduotuvės atsidarymo gruodžio 13 dieną, o sausio 3 dienos lapelyje jos tęsiasi ir nurodyta išlaidų suma, toliau yra gruodžio mėnesio pajamų suma, nuostolis. Toliau tokiu pačiu principu surašyta. 2017 metai prasideda balandžio 15 dienos lapelyje, jame surašyta išlaidos – 3 237 Eur, o balandžio 16 dienos lapelyje surašytos pajamos – 4 847 Eur, o 1 610 Eur yra pelnas. Taip toliau yra surašyta už visus metus kiekvieną mėnesį, pirmiau išlaidos, o po to pajamos. 2018 metų išlaidos ir pajamos prasideda gegužės 9 dienos lapelyje. Ten kur visur apibraukta yra pelnas. 2019 metų pajamos ir išlaidos prasideda birželio 2 dienos lapelyje, kaip ir anksčiau surašyta išlaidos ir pajamos, apibrauktas pelnas. 2020 metų pajamos ir išlaidos prasideda birželio 26 dienos lapelyje, bet nėra paskaičiuota, nors išlaidos ir pajamos yra surašytos. Prierašas lapelyje yra susijęs su neparduotomis prekėmis, o būtent, prekės, kurios neparsiduodavo, būdavo vežamos į parduotuvę, kurioje jos būdavo išparduodamos. Birželio 28 dienos lapelyje, kur nurodyta nuoroda į rūsį – 2 749 Eur yra ne pajamos, o vertė prekių, kurias pervežė iš vienos parduotuvės į kitą. Kitos parduotuvės apskaitoje visos šios prekės atsispindės. Prasidėjus koronavirusui, visos tos parduotuvės buvo uždarytos. Paaiškino, jog dalis juridinę galią turinčių dokumentų yra, o kitos dalies nėra. Knygelėje įtrauktos visos prekės, o būtent pirktos ir su dokumentais ir be jų. Neskirstė, kur prekės buvo su dokumentais, kur be. Taip, būdavo, kad nors sąskaita būdavo 2 000 Eur, leisdavo pasiimti didesnės vertės prekes ir gaudavosi, kad vienos būdavo pagal sąskaitą faktūrą, o kitos jau nebe.
Peržiūrimas 2013 m. kalendorius, „(duomenys neskelbtini)“. G. R. paaiškino, kad aktualus laikotarpis prasideda kovo 20 d. lapelyje, jame užrašyta 2017 metų sausis. Čia nurodyta išlaidos ir pajamos, apibrauktas pelnas. Balandžio 2 dienos lapelyje yra nurodyta, kad mėnesyje buvo 25 dienos, paskui kiek suprekiauta ir vidutiniškai kiek suprekiauta per dieną. Čia gavosi kaip dienos suprekiavimo vidurkis. Balandžio 4 dienos lapelyje irgi vesta dienos pardavimų statistika. 2018 metai prasideda balandžio 17 dienos lapelyje, o gegužės 3 dienos lapelyje yra įrašai „į rūsį“ ir „į Kauną“, kas reiškia, kad iš vienos parduotuvės prekės buvo pervežtos į kitą. Gegužės 10 dienos lapelyje, vietoje ties „už plotą“ nurodyt sumą už patalpų nuomą. Čia buvo tokia situacija, kad blogai buvo įrašęs skaičius tai pataisė ir nurodė teisingai. Tikrosios išlaidos nurodytos gegužės 10 dienos lapelyje ne 352 Eur, kaip po brūkšnio nurašyta, bet įvertinus padidintą plotą, mokestį už plotą – 2 135 Eur, kas įrašyta ties 17 valanda. 2019 metų išlaidos ir pajamos prasideda sausio 15 dienos lapelyje ir tęsiasi analogiškai. 2020 metų išlaidos ir pajamos nurodytos birželio 12 dienos lapelyje – neapskaičiuota, bet surašyta.
Peržiūrimas 2012 m. kalendorius, (duomenys neskelbtini), rūsys. Kaltinamasis į paaiškino, kad 2017 metai prasideda gegužės 7 dienos lapelyje, surašyta analogiškai. 1, 2, 3, 4 skaičiai yra dienos. 2018 metai prasideda birželio 18 dienos lapelyje. 2019 metai prasideda liepos 16 dienos lapelyje, o rugpjūčio 10 dienos lapelyje padarytas įrašas susijęs su remontu, nurodyta suma – 706 Eur yra per visus metus uždirbta suma. Tokia suma yra reali, nes kitose parduotuvėse buvo ir minusas. Per kitus metus yra buvę ir pliuso. 2020 metų išlaidos ir pajamos prasideda rugpjūčio 13 dienos lapelyje.
Peržiūrimas 2015 m. kalendorius, parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. G. R. paaiškino, kad 2017 metai prasideda iš karto, kadangi parduotuvė atsidarė 2017 metais. Gruodžio 31 dienos ir sausio 1 dienos lapeliuose nurodytos išlaidos parduotuvės atidarymo, o toliau viskas analogiškai. Parduotuvė pradėjo veikti nuo birželio 1 dienos, kas matyti sausio 2 dienos ir sausio 3 dienos lapeliuose. Čia yra parduotuvė Kaune, o į ją veždavo prekes iš kitų parduotuvių. Taigi, per metus laiko su tomis visomis atidarymo išlaidomis gavosi 11 400 Eur nuostolis, kuris atsispindi sausio 16 dienos lapelyje. 2018 metų laikotarpis prasideda sausio 19 dienos lapelyje. Sausio 23 dienos lapelyje kovo mėnesio išlaidos minus 909 Eur nuostolis. Lapelyje taip pat nurodytos išlaidos ir ką pervežė į tą parduotuvę – tada sumažėja išlaidos, o būtent, ne į pajamas įtraukta tai, kas išvežta į rūsį, o išminusuota nuo išlaidų. Taigi sausio 23 dienos lapelyje, kur nurodyta „prekės perkeltos į rūsį 2 773 Eur vertės“ – suma minusuota nuo išlaidų ir gaunasi, kad mėnesio išlaidos 3 957 Eur. Vasario 13 dienos lapelyje nurodytas metų nuostolis – 464 Eur. 2019 metų laikotarpis prasideda vasario 16 dienos lapelyje. Papildomi įrašai prie išlaidų, o būtent vasario 18 dienos lapelyje, nurodoma, kad prekės išvežtos į kitas parduotuves – į ūkininkus, į rūsį, į (duomenys neskelbtini) – prekių vertė 1 979 Eur. Kovo 4 dienos lapelyje nurodytos rugpjūčio išlaidos, išminusuota, kas išvežta į kitas parduotuves. Kovo 13 dienos lapelyje nurodyta metų pelnas – 5 859 Eur ir mėnesio 142 Eur minusas. 2020 metų laikotarpis prasideda kovo 16 dienos lapelyje, tačiau nepaskaičiuota.
Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog jame ji nurodo, kad ,,<...> savo, (duomenys neskelbtini) įmonės veiklą patikėjo (duomenys neskelbtini) G. R.. Jokių sprendimų su įmonės veikla nepriiminėjo.“ (1 t., b. l. 109–111).
Kratos protokole nurodyta, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) įmonė veiklos vykdymo vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: kasos aparato kvitas, 1 vnt.; Kasos aparato kasos operacijų žurnalas, 146 psl.; kartoniniai lapeliai su užrašais, 3 lapai; užrašų knygelė (ant viršelio užrašas ,,Grožio akademija“ 2019, 2020, 2021), 92 lapai; lapeliai, 3 vnt.; 50 eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 vnt.; 5 eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - 4 vnt.; 10 eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; 1 euro monetos – 4 vnt.; 2 eurų monetos – 10 vnt.; 7,71 monetomis; 20 eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 3 vnt.; 3 kvitai su užrašais, 3 vnt.; metalinė dėžutė; kartoninis lapas su užrašais; kartoninis lapelis su užrašais; maža popierinė dėžutė juodos spalvos; kvitai – 2 vnt.; užrašų knygelė (ant viršelio užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018, 92 lapai; užrašų knygelė (ant viršelio užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017, 90 lapų; 89 lapai; užrašų knygelė (ant viršelio užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015, 89 lapai; užrašų knygelė (ant viršelio užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018, 2019, 2020, 92 lapas; sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais 90 lapų; 50 eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 5 vnt.; 100 eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; 10 eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 vnt.; piniginė rudos spalvos (raštuota) 1 vnt.; lapeliai – 2 vnt.; sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais, 58 lapai; lapas (2014-03-19 užsakymas) 1 lapas; PVM sąskaita–faktūra, 2016-06-07, 1 lapas; sutarties priedas ,,Swedbank“ – 2 lapai; (duomenys neskelbtini) įmonės kasos aparato kontrolinės juostos – 44 vnt.; sąskaita–faktūra, 2014-07-02 – (duomenys neskelbtini) 1 lapas; kvitai suklijuoti lipnia juosta – 1 pundelis; juodos spalvos kartoninė dėžė ,,ecco“ – 1 vnt. Iš viso kratos metu iš parduotuvės paimta 599,71 euras. (1 t., b. l. 126–135, foto lentelė b. l. 136–197).
Kratos protokole nurodyta, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos vykdymo vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: grynieji pinigai; sąsiuviniai, PVM sąskaita faktūra; segtuvas (duomenys neskelbtini) įm. su įvairiais dokumentais; užrašų knygelė; kasos čekiai (kasos aparato kontrolinės juostos ir kvitai), Kasos aparato kasos operacijų žurnalai, darbo laiko apskaitos žiniaraštis; Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija, segtuvas su įvairiais dokumentais ir kt. dokumentai (2 t., b. l. 11–21, foto lentelė b. l. 22–51).
Kratos protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos vykdymo vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: dėžutė su kvitais; užrašų knygelės; kasos aparto Kasos operacijų žurnalas; sąsiuviniai su užrašais – 3 vnt.; maža knygutė su užrašais; „Swedbank“ segtuvas su dokumentais; pinigai – 1 545 eurai (2 t., b. l. 62–69, foto lentelė b. l. 70–84).
Kratos protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos vykdymo vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 01, mėlynos spalvos sąsiuviniai, vokas su lapeliais, kasos aparato kasos operacijų žurnalai, kasos aparato kvitai, kiti dokumentai bei 219,84 euro (2 t., b. l. 96–105, foto lentelė b. l. 106–122).
Kratos metu G. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: buhalterinės apskaitos dokumentai, užrašų knygelės (2 t., b. l. 133–140).
Kratų metu paimtų daiktų apžiūra užfiksuota apžiūros protokoluose (2 t., b. l. 177–203, fotolentelė 3 t., b. l. 1–74, (3 t., b. l. 75–78, fotolentelė b. l. 79–200, 4 t., b. l. 1–207).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai su suvestinės ( 5 t., b. l. 54-68, 92-98, 124-131, 135-141, 142-144), iš kurių matyti, jog pokalbių metu G. R. su kitais asmenimis kalba apie pinigus dėžutėje, apie sumas ,,už kiek suprekiauta“, kad į kasą ,,beveik nemušta nieko“ (5 t., b. l. 54); apie tai, jog reikia rašyti ,,už kiek daugiau pirko, tiek ir parašyk. Bus tiek suprekiauta“, ,,tu į skliaustus parašyk kokia dešimt eurų ir viskas 9...) kaip nuolaida parašyk ir viskas“, ,, tu tai gali nemušt tenais biškį, nieko ten tokio (5 t., 94–98); nieko nemuša į kasą, nieko nemuša. Nieko, nu vienu žodžiu neprekiaujant“ , ,,per mėnesį du įmušimus padaro kokius, čia liepiau kad kažką įmuštų“ (5 t., b. l. 129-131).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) įmonės ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją ir tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ne visas ūkines operacijas, t. y. ne visas parduotų prekių pardavimo įplaukas fiksavo EKA kasos aparato kasos operacijų žurnale. G. R. įmonėje dirbusių pardavėjų apklausos protokolų 2020-07-27 duomenimis: M. Š. parodė, kad ji parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kad prekių į EKA neįtraukdavo ne mažiau už 60–70 eurų per savaitę; R. M. parodė, kad dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kad per savaitę neapskaitydavo ne mažiau kaip 60–70 eurų per savaitę. Taip pat parodė, kad „liepos 21 dieną, kasos knygoje esu įrašiusi 157 Eur įplaukų, sąsiuvinyje yra parašyta, kad įplaukų per dieną buvo 168 Eur, t. y. 10 Eur+158 Eur, iš jų 10 Eur neapskaityti. Toliau, liepos 20 dieną, kasos knygoje, esu įrašiusi 127 Eur įplaukų, užrašuose esu įrašiusi 222 Eur įplaukų, t. y. 127 Eur įmušti į kasą, 95 Eur gauti grynais, iš jų 95 Eur neįskaityti. Liepos 22 d. kasos knygoje esu įrašiusi 142 Eur įplaukų, o užrašuose esu įrašiusi 150 Eur įplaukų. Parodymai sutampa su kratos metu paimtuose rankraštiniuose užrašuose esančiais duomenimis; I. K. 2020-07-27 parodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo iki (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Parodė, kad šioje parduotuvėje neapskaitytos sumos fiksuojamos užrašų knygoje su viršeliu (duomenys neskelbtini).
Palyginus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-07-27 buhalterinės apskaitos registruose – EKA kasos operacijų žurnaluose užregistruotus duomenis, kuriuose užfiksuota prekių pardavimo įplaukų už 17 5878,20 Eur, su įrašais pareigūnų atliktų procesinių veiksmų metu paimtuose ir tyrimui pateiktuose rankraštiniuose užrašuose (sąsiuviniuose, atskiruose lapuose), kuriuose užfiksuota prekių pardavimo įplaukų už 28 9203,14 Eur, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-07-27 EKA kasos aparato kasos operacijų žurnaluose nefiksuotas prekių pardavimas (duomenys neskelbtini) įmonės parduotuvėse adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), už 11 3324,94 Eur (28 9203,14 – 17 5878,20) sumą.
Palyginus apskaitos registruose užregistruotus duomenis, su įrašais pareigūnų atliktų procesinių veiksmų metu paimtuose ir tyrimui pateiktuose rankraštiniuose sąsiuviniuose laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-07-27 (duomenys neskelbtini) įmonė EKA kasos operacijų žurnaluose nefiksavo apskaitoje 11 3324,94 Eur įplaukų už parduotas prekes; 2017 m. rugpjūčio mėn., per 12 mėn. gavus daugiau kaip 45 000 Eur įplaukų už parduotas prekes, nesiregistravo PVM mokėtoju; už 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. rugpjūčio mėn. neteikė VMI PVM mokėtoju neįregistruoto asmens apyskaitos (duomenys neskelbtini), neskaičiavo ir nemokėjo į biudžetą 14 585 Eur PVM.(tame tarpe už 2017 m. 4 744 Eur; už 2018 m. 01–08 mėn. 9841 Eur) ( PVM paskaičiavimas pateiktas 17 priede).
1. (duomenys neskelbtini) įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2014-11-11,įst. Nr,XII-1318 ),su vėlesniais pakeitimais): 3 str. „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; IX skyriaus „Prievolė skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, PVM mokėtojų registravimas ir jų prievolės“ 71 str. „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka‘; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes <...> šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų.“ Neskaičiuodama ir nesumokėdama PVM, (duomenys neskelbtini) įmonė nesivadovavo minėto įstatymo 92 str. „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu.“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju“; VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymo Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija) patvirtintomis Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklėmis.
PVM mokėtoja (duomenys neskelbtini) įmonė įsiregistravusi nuo (duomenys neskelbtini). Palyginus PVM deklaracijose deklaruotą apmokestinamųjų sandorių vertę, nuo jų paskaičiuotą pardavimo ir mokėtiną PVM į biudžetą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė į PVM apmokestinamus sandorius neįtraukė 39 950 Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) – 10 596 Eur, (duomenys neskelbtini) – 12 852 Eur; (duomenys neskelbtini) – 16 502 Eur ir dėl to, įmonė VMI pateiktose PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo ir mokėtiną į biudžetą PVM už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (pateikti duomenys iki (duomenys neskelbtini)) nesumokėjo viso 8 385 EUR ((duomenys neskelbtini) 2224 Eur; (duomenys neskelbtini) 2697 Eur; (duomenys neskelbtini) 3464 Eur) PVM, tai (duomenys neskelbtini) įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (red.2011-12-20,įst. Nr. Nr.XI-1817, bei su vėlesniais pakeitimais): 14 str. „Apmokestinimo momentas“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; 2d., kurioje nurodyta, kad „ Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“. 15 str. „Apmokestinamoji vertė“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo<...>“.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš viso (duomenys neskelbtini) įmonė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 22 970 Eur (14585+8385) PVM. PVM įstatymo 77 str. „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. nurodyta, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM“. PVM deklaracijų pildymo taisyklės patvirtintos VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (2017-12-28 įsakymo Nr. VA-134 redakcija).
Dėl pelno mokesčio
(duomenys neskelbtini) įmonė nesivadovavo: Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2017-12-07, įst. Nr. XIII-842; 2018-06-28, įst. Nr.XIII-1333, bei su vėlesniais pakeitimais) 4 str. „Mokesčio bazė“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 57 st. „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 d., kurioje nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“ Pelno mokesčio deklaracijų pildymo taisyklės patvirtintos VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymo Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (2014-09-12 Įsakymo Nr. VA-76 redakcija; 2018-05-31 įsakymo Nr. VA-38 redakcija, 2019-06-28 Įsakymo Nr. VA-55 redakcija).
Motyvuojamoji dalis
1) tinkama, objektyvi ir palyginama;
2) pateikiama laiku;
3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
(duomenys neskelbtini) įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d., kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“; Įmonės Ūkinių operacijų registravimo žurnalas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepateiktas. 17 str. „Finansinės ataskaitos“ nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“.
Lietuvos Respublikos 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2009-07-15,įst. Nr.XI-350) 9 str. „Individualios įmonės buhalterinė apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“ 1 d. nurodyta, kad Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“; 2 d. nurodyta, kad „Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti patvirtintas individualios įmonės savininko, išskyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateiktas juridinių asmenų registrui“.
44 p. „Pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo:
10 str. „Apskaitos tvarkymas“ 1 d. nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.
11 str. „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 d. nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“; 2 d. nurodyta, kad „Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.“
Lietuvos Respublikos 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2009-07-15,įst. Nr.XI-350) 7 str. „Individualios įmonės valdymas“ 1 d. nurodyta, kad „Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip“; 2 d. nurodyta, kad „Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija“.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 d. nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 2 d. nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Dėl PVM ir pelno mokesčio
2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr. IX-751 (su vėlesniais pakeitimais) „3 str. Lietuvos Respublikos PVM objektas 1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
71 str. „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ nuostatomis:
„1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.
92 str. „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu.“ 1 p. „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame
straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.“ 77 str. PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės
2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (su vėlesniais pakeitimais) „4 straipsnis. Reikalavimai apskaitos informacijai Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:
1) tinkama, objektyvi ir palyginama;
2) pateikiama laiku;
3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
„2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
16 straipsnis. Apskaitos registrai „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“
Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonė buhalterinės apskaitos registruose „Ūkinių operacijų registravimo žurnalas“ ir „EKA kasos operacijų žurnalas“ neužfiksavo 227 628,53 Eur grynųjų pinigų įplaukų už parduotas prekes.
Dėl to tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (su vėlesniais pakeitimais) 10 str. Apskaitos tvarkymas
„1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.
„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje buhalterių profesionalų sąrašą ir nustato įrašymo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką.“
2019-07-19 Marijampolės apskrities VPK KP ENT skyriaus tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad „Turima duomenų, jog visoms 4 parduotuvėms, t. y. abejoms įmonėms (tiek (duomenys neskelbtini) įmonei, tiek (duomenys neskelbtini) įmonei) faktiškai vadovauja pats G. R.. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko R. R..“
„1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamajame akte nurodoma, jog į apskaitą nebuvo įtraukta apmokestinamų sandorių vertės 227 628,53 Eurų sumai ((duomenys neskelbtini) įmonėje) ir 113 324,94 Eur ((duomenys neskelbtini) įmonėje). Bylos nagrinėjimo metu, paskyrus apskaitos ir finansų ekspertizę (2023-05-22 Nr. (duomenys neskelbtini), ši specialisto išvadoje nurodyta neįtrauktų į buhalterinę apskaitą pinigų suma išliko ta pati (17 t., b. l. 2–9), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. R. inkriminuota neįtrauktų į buhalterinę apskaitą pajamų suma, yra pagrįsta.
Visos ūkinės operacijos, jų turinys, vertė ir nuo jų skaičiuotini mokesčiai buvo nustatyti tik atlikus tyrimą, tiriant rastus rankraštinius įrašus, juose esančius duomenis apie atliktas ūkines operacijas ir jų vertę. Atlikus tyrimus, abiejose anksčiau paminėtose specialistų išvadose nurodyta, jog dėl to, kad nebuvo vykdomi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai ir kiti teisės aktai negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nesivadovauti šiomis specialistų padarytomis išvadomis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi, atsižvelgiant į padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų sistemingumą, neįtrauktą į apskaitą gana didelį ūkinių operacijų kiekį – nėra pagrindo spręsti, jog padaryti tik formalūs buhalterinės apskaitos pažeidimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bylos duomenys visiškai patvirtina, jog G. R. tyčiniais veiksmais įvykdė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Veikos padarymo metu galiojo 2004-07-05 įstatymo redakcija, kuri buvo keičiama 2021 m. ir 2023 m. įstatymais. 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023-06-01, redakcijoje numatyta papildoma alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, todėl naujoji BK redakcija lengvina kaltinamojo padėtį ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, jog G. R. veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.
Dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje
G. R. inkriminuota tai, jog jis, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Įrašydamas neteisingus duomenis apie įmonių uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, nesumokėjo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 22 970 Eur ((duomenys neskelbtini) įmonė); 59 044 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ((duomenys neskelbtini) įmonė) bei sumažino paskaičiuotą 5 proc. pelno mokestį 3 323 Eur ((duomenys neskelbtini) įmonė) 7 735 Eur ((duomenys neskelbtini) įmonė), t. y. G. R. kaltinamas bendrai nesumokėjęs 93 072 Eurų mokesčių (PVM ir pelno).
Nors G. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog į buhalterinę apskaitą neįtraukė visų jam inkriminuotų įplaukų už parduotas prekes, teigė, jog suprato, kad pinigų neapskaito tuo tikslu, jog įmonės sumokėtų mažiau mokesčių valstybei, tačiau nesutiko su inkriminuota nesumokėtų mokesčių suma. Nurodė, jog, apskaičiuojant nesumokėtus mokesčius, nebuvo atsižvelgta ir neįvertintos abiejų įmonių turėtos išlaidas, kurios pateiktos rankraštiniuose užrašuose. Teisiamojo posėdžio metu, apžiūrint šiuos užrašus (sąsiuvinius, darbo knygas), G. R. paaiškino, kurie duomenys atspindi įplaukas, kurie – išlaidas.
Siekiant įvertinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo apskaitos ir finansų ekspertizė. Be kitų ekspertams užduotų klausimų, buvo klausiama, ar iš pateiktų dokumentų galima nustatyti kada, kokio dydžio ir už ką faktiškai buvo patirtos išlaidos ir gautos pajamos bendrovėse (17 t., b. l. 2).
Ekspertas, ištyręs pateiktus duomenis, priėjo išvados, jog buvo sumažintos pardavimo pajamos (duomenys neskelbtini) įmonės 113 324,64, (duomenys neskelbtini) įmonės – 227 628,53, t. y. sumos visiškai atitiko specialisto išvadose nurodytas ir kaltinamajam inkriminuotas neapskaitytas sumas. Vertindamas būtent šias sumas ekspertas paskaičiavo nesumokėtus mokesčius ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įmonės metinėse pelno mokesčio deklaracijose sumažinta pelnas 3 323 Eur ir PVM mokestis 22 970,41 Euro; (duomenys neskelbtini) – 7 735 Euro pelno mokestis ir 59 044,24 PVM mokestis, kas taip pat atitiko specialisto išvadose nurodytoms sumoms.
Apklausiamas teisme ekspertas nurodė, jog į klausimą, kokio dydžio ir už ką buvo patirtos išlaidos jis atsakyti negalėjo, kadangi joms pateisinti nėra dokumentų ir apskaitos registrų, o darbo knygose nurodytos išlaidos jos ekspertizės akte neatvaizduotos (17 t., b. l. 19).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal eksperto paaiškinimus, iš rankraštinių duomenų (sąsiuvinių ir darbo knygų) matyti, jog įmonė turėjo išlaidų ir jas pinigine išraiška įmanoma nustatyti, todėl akivaizdu, jog atsakymas į trečiąjį 2022 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartyje ekspertui užduotą klausimą nėra išsamus, į jį atsakyta nekonkrečiai, kadangi minėtu klausimu nebuvo lyginti rankraštiniai užrašai su įmonių apskaitos dokumentų ir metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenimis. Nustačius, jog nepasiektas ekspertizės tikslas – įvertinus visus pateiktus duomenis (tame tarpe ir sąsiuviniuose bei darbo knygose fiksuotus duomenis) nustatyti, kokios išlaidos ir pajamos buvo įmonėse, paskirta papildoma ekspertizė. Ja siekiama išsiaiškinti, ar iš pateiktų dokumentų galima nustatyti kada, kokio dydžio ir už ką faktiškai buvo patirtos išlaidos ir gautos pajamos bendrovėse, kiek ir kokių mokesčių neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta, atsižvelgiant į duomenis, fiksuotus rankraštiniuose užrašuose (sąsiuviniai, darbo knygos).
Atlikus šią papildomą ekspertizę, konstatuota, jog jeigu rankraštiniuose užrašuose yra duomenys apie įmonių gautas pajamas, išlaidas ir pelną atskirai pagal metus, mėnesius ir parduotuves, tai (duomenys neskelbtini) parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) gavo 257 010 Eurų pajamų ir patyrė 183 713 išlaidų, parduotuvė (duomenys neskelbtini) gavo 299 513 pajamų ir patyrė 264 279 Eurų išlaidų; (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini) gavo 131 116 Eur pajamų ir patyrė 117 559 Eurų išlaidų, bei parduotuvė (duomenys neskelbtini) gavo 228 587 Eur pajamų ir patyrė 168 740 Eur išlaidų (17 t., 76 b. l.).
Kaip matyti iš ekspertizės išvados, apskaičiuotas nesumokėtas PVM mokestis yra identiškas ankstesnės ekspertizės ir specialisto išvados apskaičiuotam nesumokėtam PVM mokesčiui. Taip pat visuose trijuose tyrimuose vienodai nustatytas laikotarpis, nuo kurio tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) įmonėms atsirado pareiga mokėti PVM mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Nors teisiamojo posėdžio metu gynėjas kėlė klausimą, užduodamas klausimus ekspertui dėl PVM mokesčio įtraukimo į pajamas ir jo apmokestinimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog, nors ekspertas J. V., atsakydamas į gynėjo klausimą apie PVM įtraukimą į pajamas nurodė, jog išvadoje pateiktose lentelėse į pajamas įtrauktos sumos yra su PVM, tačiau teismas sprendžia, jog šis eksperto atsakymas duotas neįsigilinus į klausimą. Akivaizdu tai, jog tik pardavus prekes su PVM sąskaita faktūra į sąskaitas yra įtraukiamas PVM mokestis ir tai nurodoma atskiroje sąskaitos faktūros eilutėje. Šiuo gi atveju, prekės buvo parduotos be jokių sąskaitų, todėl teigti, jog apskaičiuojant už jas gautus pinigus turi būti vertinamas ir pridėtinės vertės mokestis – pagrindo nėra. Tokią išvadą patvirtina tai, jog (duomenys neskelbtini) įmonės tyrimo metu specialisto išvadoje aprašytose aplinkybėse nurodyta, jog visos įmonės pajamos apskaičiuotos be PVM (11 t., b. l. 97). Tiriant (duomenys neskelbtini) įmonę, specialisto išvadoje taip pat nurodomos parduotų prekių apmokestinamosios vertės, t. y. tos vertės, nuo kurių turėjo būti priskaičiuotas (o ne minusuotas, kaip teigia gynėjas) pridėtinės vertės mokestis (4 t., b. l. 82–83).
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog specialistas nepagrįstai, t. y. neišskyręs pridėtinės vertės mokesčio iš gautų pajamų, apskaičiavo pelno mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomoje eksperto išvadoje apskaičiuotas bendras abiejų įmonių nesumokėtas pelno mokestis yra beveik 2 000 eurų mažesnis negu nurodytas ikiteisminio tyrimo metu pateiktose specialisto išvadose. (duomenys neskelbtini) įmonės nesumokėtas pelno mokestis pagal ekspertą yra ženkliai padidėjęs ir siekia 5 427 euro. Teismas, įvertinęs tai, jog papildoma ekspertizė buvo paskirta gynybos prašymu, remiantis jos išvada inkriminuoti kaltinamajam didesnę nei inkriminuota nesumokėta pelno mokesčio suma, būtų pažeista pasunkinta kaltinamojo padėtis. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) įmonė nesumokėjo 3 323 Eur pelno mokesčio nekeistina.
Tačiau, papildomos ekspertizės metu nustačius, jog (duomenys neskelbtini) įmonės nesumokėto pelno mokesčio suma yra ne, kaip nurodyta kaltinime 7 735 Eur, tačiau 3 670 eurų, ši aplinkybė tikslintina. Kaip matyti, ekspertas nesumokėtą pelno mokestį apskaičiavo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tačiau kaltinimas apima tik (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpį, todėl papildomos ekspertizės išvadoje nurodyta nesumokėto pelno mokesčio suma mažintina eliminavus 2020 metais nesumokėtą pelno mokestį, t. y. 867 eurus (392 Eur + 475 Eur (17 t., b. l. 75), konstatuojant, jog (duomenys neskelbtini) įmonės nesumokėtas pelno mokestis yra 2 803 eurai. Įvertinus tai kas išdėstyta, tikslintina ir galutinė abiejų įmonių nesumokėto pelno mokesčio suma, konstatuojant, jog nesumokėta 6 126 eurai bei galutinė kaltinime nurodyta bendrai nesumokėtų mokesčių suma, nurodant, jog iš viso nesumokėta 88 140 eurų mokesčių.
Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog G. R. šią jam inkriminuotą veiką įvykdė tyčia. Tai, jog jis suprato savo veiksmus kaip tyčinius, rodo jo veiksmai savo užrašuose fiksuojant visus įvykius, tačiau visų jų neapskaitant buhalterinėje apskaitoje ir neįrašant į deklaracijas, dėl ko deklaracijos buvo teikiamos su žinomai neteisingais duomenimis. Neabejotina ir tai, jog G. R., kuris veiklą vykdo pakankamai seniai, suprato, jog tokiais savo veiksmais jis pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus bei taisykles, reglamentuojančius pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio mokėjimą, deklaracijų pildymo bei teikimo tvarką.
Ikiteisminio tyrimo metu veika kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Veikos padarymo metu galiojanti šio straipsnio redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę už mokesčių, viršijančių 750 MGL sumą nesumokėjimą ir numatė tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę. 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje (įsigaliojusi nuo 2023-06-01), atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 2 dalį numatyta, jeigu nesumokėtų mokesčių suma viršija 900 MGL. Nustatyta, jog G. R. nesumokėjo 88 140 eurų mokesčių, kas ne tik viršija 750 MGL, tačiau ir naujosios BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytą 900 MGL sumą, todėl, įvertinus tai, kad naujoji šio BK straipsnio redakcija numato alternatyvią bausmę – baudą, G. R. veika kvalifikuotina pagal šią įstatymo redakciją.
G. R. padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 220 straipsnio 2 dalis) ir vieną – apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Abi veikos tyčinės. Kaltinamasis ankščiau neteistas, (duomenys neskelbtini), neigiamai jo asmenį charakterizuojančių duomenų nėra. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pripažino, jog įvykdė visus jam inkriminuojamus veiksmus, tik manė, jog specialistai neteisingai paskaičiavo jo nesumokėtus mokesčius. Įvertinus tai, jog paskyrus papildomą ekspertizę, nors ir nedaug, tačiau buvo pakoreguota nesumokėtų mokesčių suma, teismas sprendžia, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra.
BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta bauda arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija ) numatyta bauda ir laisvės atėmimas iki 8 metų.
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad veikos susijusios su mokesčių nemokėjimu, kad G. R. teisiamas pirmą kartą, yra įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki šiol vykdo veiklą, teismas sprendžia, jog jam skirtinos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – piniginės baudos.
Veikų padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio redakcija, pagal kurią už sunkius nusikaltimus gali būti nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio, už apysunkius nusikaltimus – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija). Apskaičiuoti baudai taikytinas 50 Eur rodiklis, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Bausmės paskirtos už veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įvertinus tai, jog iš G. R. priteistas pakankamai ženklios sumos civilinis ieškinys žalai atlyginti, jam skirtinos baudos artimos BK 47 straipsnyje numatytų baudų minimumui – pagal BK 220 straipsnio 2 dalį skirtina 170 MGL (8 500 Eur) bauda, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 120 MGL, t. y. 6 000 Eur bauda.
Įvertinus paskirtos baudos dydį, G. R. finansinę padėtį, priteistą civilinį ieškinį, paskirtos baudos savanoriško mokėjimo terminas nustatomas dvylikai mėnesių.
Dėl civilinio ieškinio
Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Valstybės biudžetui atlyginimo, prašydama iš G. R. priteisti 93 072 eurus (15 t., b. l. 108–113).
Ieškinyje nurodyta, kad žalą sudaro G. R. ir N. R. įmonių nesumokėti PVM ir pelno mokesčiai, o būtent: G. R. įmonės 3 323 pelno mokesčio ir 22 970 PVM mokesčio bei N. R. įmonės – 7 735 pelno mokesčio ir 59 044 Eur PVM mokesčio. Šie mokesčiai nebuvo sumokėti dėl to, jog G. R., vadovaudamas abiem įmonėms nefiksavo visų ūkinių operacijų, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktose deklaracijose buvo nurodyti neteisingi duomenys. Kadangi šie pažeidimai yra vertinami kaip nusikalstami veiksmai, tarp šių veiksmų ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl prašo šią sumą priteisti iš G. R..
BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių. Nesumokėjus (visiškai ar iš dalies) mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, tokiu būdu ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Taigi, šiuo atveju padaryta turtinė žala pasireiškia valstybės negautomis pajamomis. Byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, specialisčių bei eksperto išvadomis, teismas laiko nustatyta, kad G. R., vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonei nesumokėjo 22 970 Eur PVM ir 3 323 Eur pelno mokesčio, o vadovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonei nesumokėjo 59 044 Eur PVM ir 2 803 eurų pelno mokesčio, t. y. iš viso nesumokėjo 88 140 eurų valstybės biudžetui.
Esant šioms aplinkybėms, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant bylos nagrinėjimo metu nustatytą nesumokėtų mokesčių sumą – 88 140 eurų.
G. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (16 t., b. l. 48–51) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
2025 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Keleiviniam automobiliui ,,Nissan Pathfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančiam turtui – patalpai / butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą pagal trečios eilės patenkinimo eiliškumą – paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo, turto saugotoju paskiriant G. R. ir uždraudžiant šiuo turto disponuoti.
Kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams – 3 987,11 eurų. (2 t., b. l. 144–147), kurie priduoti saugoti Marijampolės apskrities VPK aptarnavimo skyriui (kvitai A serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 148–151) – apribotina nuosavybės teisė iki nuosprendžio įvykdymo, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą pagal trečios eilės patenkinimo eiliškumą – uždraudžiant šiuo turto disponuoti.
Kratos metu paimti daiktai: rudos spalvos piniginė užsegama užtrauktuku; Rudos spalvos piniginė su gėlytėmis; Šviesiai rudos spalvos piniginė; Raudonos (plytos) spalvos piniginė užsegama užtrauktuku; Plastikinė dėžutė su plastikiniu raudonos spalvos dangteliu; Metalinė dėžutė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 141) bei 2022 m. liepos 26 d. raštu teismui perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai (įmautėje), segtuvas su buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos aparato kasos operacijų žurnalas Nr. 6, kasos knyga, užrašų knygelė su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“, užrašų knygelė be užrašo, mėlyna užrašų knygelė su valties paveikslėliu, užrašų knygelė su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)”, užrašų knygelė su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“, užrašų knygelė su užrašu N ,, (duomenys neskelbtini)”, užrašų knygelė su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)”– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. R.;
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 220 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nuteisti:
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 120 MGL, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų bauda;
Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 170 MGL, t .y. 8 500 (aštuonių tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 170 MGL, t. y. 8500 (aštuonių tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.
Nustatyti G. R. 12 (dvylikos) mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant paskirtą baudą sumokėti į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba el. p. kauno.apygardos@teismas.lt) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniai). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. R. priteisti 88 140 (aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 6930.
2025 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. R. turtui pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti;
Taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratos metu rastiems ir paimtiems 3987,11 euro (2 t., b. l. 144–147), saugomiems Marijampolės apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (kvitai A serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 148–151) – uždraudžiant jais disponuoti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą pagal trečios eilės patenkinimo eiliškumą, iki nuosprendžio įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Kratos metu paimtus daiktus: rudos spalvos piniginę užsegamą užtrauktuku; Rudos spalvos piniginę su gėlytėmis; Šviesiai rudos spalvos piniginę; Raudonos (plytos) spalvos piniginę užsegamą užtrauktuku; Plastikinę dėžutę su plastikiniu raudonos spalvos dangteliu; Metalinę dėžutę su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 141) bei 2022 m. liepos 26 d. raštu teismui perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai (įmautėje), segtuvą su buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos aparato kasos operacijų žurnalą Nr. 6, kasos knygą, užrašų knygelę su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“, užrašų knygelę be užrašo, mėlyną užrašų knygelę su valties paveikslėliu, užrašų knygelę su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)”, užrašų knygelę su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“, užrašų knygelę su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)”, užrašų knygelę su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)”– nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. R..
Kompaktinius diskus ,,(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., 149–151) – palikti prie bylos medžiagos
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.