Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-995-366/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
1S-995-366/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Advokatai
Sigitas Lukauskas
Kategorijos

Teisėja Gražina Kazilionienė Bylos Nr.1S-995-366/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 28 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria įtariamajam R. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. įtariamas tuo, kad 2013 m. liepos 12 d. apie 00.25 val. viešoje vietoje – degalinėje „Blizgantis dramblys“, adresu Projektuotojų g. 8, Panevėžys, veikdamas bendrininkų grupe su E. Š., įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais, spirdami ir trypdami kojomis nukentėjusiajam M. D. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas kairės akies išoriniame kampe, kaktos dešinėje pusėje, dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir kairėje alkūnėje, difuzines kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio spaudžiantį smegenis, kaukolės skliauto kaulų lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu-strigimu, koma, nuo galvos sumušimo 2013-07-19, 13.00 val., nukentėjusysis M. D. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intensyvios terapijos skyriuje mirė, tuo dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė M. D. ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis R. K. buvo laikinai sulaikytas 2013-08-10. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi R. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kuri skundžiama 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pratęsta dar 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis R. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartį, kuri, jo manymu, nepagrįsta faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja BPK 122 str. 2 ir 6 d. bei 125 str. 2 d. Skunde nurodoma, jog teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato, vienodinančio teismų praktiką, išaiškinimų, išdėstytų 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", neatsakė į klausimus: ar byloje surinktų duomenų pakanka ir ar jie yra pakankamai svarūs, kad jais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas; kokiais faktiniais duomenimis, motyvais remiantis teismas konstatuoja esant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindui; kodėl nėra galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjas, pratęsdamas suėmimą, nors ir nurodė pagrindines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau tik formaliai deklaravo byloje surinktus duomenis, teigdamas, kad yra įtariamas padaręs jam (t.y. įtariamajam) inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina jam pareikštą įtarimą nenurodoma. Įtariamasis skunde teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistas BPK 121 str. 2 d. bei priimtas procesinis sprendimas, kuris neatitinka BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalavimų.

Apeliantas tvirtina, jog teismas pažeidė ir BPK 122 str. 6 d. įtvirtintą reikalavimą nurodyti suėmimo skyrimo ar tęsimo pagrindus ir motyvus. Skunde cituojamas 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas Nr. 50, kuriame išaiškinta, jog skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą, teismas nutartyje privalo ne tik nurodyti suėmimo pagrindus, bet ir motyvuoti kiekvieno iš pagrindų buvimą. Tai reiškia, jog suėmimo skyrimo pagrindai jokiu būdu negali būti suprantami kaip abstrakti galimybė, jog įtariamasis bėgs (slėpsis), darys naujus nusikaltimus. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai pasisakė, kad taip jis gali daryti būdamas laisvėje.

Skunde nurodoma, kad, taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, turi būti griežtai laikomasi suėmimo skyrimo sąlygų numatytų BPK 122 str. 7, 8 d. bei BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo. Proporcingumo principas reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Baudžiamajame procese šis principas reiškia pareigą priimant sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas konkrečiu atveju nebus per griežtas. Griežtesnes priemones galima taikyti tik įsitikinus, jog švelnesnėmis priemonėmis nebus įgyvendinta kardomųjų priemonių paskirtis ir kad tik griežtos priemonės padės pasiekti tam tikrą rezultatą. Skunde pažymima, kad BPK 121 str. 3 d. numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, tačiau šios galimybės teismas nesvarstė.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ar tęsiamas jo terminas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Priešingai, nei nurodyta skunde, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys, be paties įtariamojo parodymų, kuriais jis iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, yra įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, liudytojų E. M., A. Ž. bei kitų liudytojų parodymuose, teismo medicinos specialisto išvadoje, bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Šių duomenų pakanka tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.

Suėmimas įtariamajam R. K. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). R. K. įtariamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis) – tai tyčinis nužudymas, esant kvalifikuojančioms aplinkybėms. Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimų padarymo metu teistumas R. K. nebuvo išnykęs. Tuo atveju, jeigu būtų įrodyta įtariamojo kaltė, jam grėstų ilgalaikis įkalinimas. Pasislėpimo tikimybę didina ir tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, R. K. šiuo metu yra teisiamas Šiaulių apygardos teismo už tyčinių nusikaltimų padarymą. Praeityje teistas net septynis kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus ir tai rodo, kad įtariamasis R. K. yra neigiamai orientuota asmenybė, nelinkusi laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Aptartų faktinių aplinkybių visuma duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimą.

Įtariamajam R. K. paskirtas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad be šios asmens teisės suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kita vertus, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas R. K. paskirta pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p. Naikinti nutarties skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 str., teismas

nutarė:

Įtariamojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius