- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eI2-1848-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00119-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dominta“
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos , trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dominta“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-12-30 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-06469. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020-08-12 d. pateikė prašymą pakeisti jo turimą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kadangi jis pakeitė darbdavį ir perėjo dirbti į UAB „Dominta“. 2020-12-30d. Migracijos departamento prie LR VRM (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu Nr. (15/5-3)50U-06469 (toliau – Skundžiamas sprendimas), buvo nuspręsta: „Panaikinti (duomenys neskelbtini) Piliečiui M. D., gim. (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022-09-17“.
Pareiškėjas su priimtu skundžiamu sprendimu nesutinka, kadangi iš jame išdėstytų argumentų akivaizdu, jog sprendimas pažeidžia konstitucines asmens teises, bei prieštarauja faktiškai susiklosčiusioms aplinkybėms. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020-08-12 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Dominta“. 2020-09-16 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi , galiojantį iki 2022-09-17. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Be to, jo nuomone, nei UAB ‚Dominta“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju formalus reikalavimo nesilaikymas padarė didelį poveikį asmenims, visiškai nesusijusiems su nusižengimo padarymu. Pareiškėjas padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dar iki formalaus pažeidimo padarymo , jis turėjo teisėtus lūkesčius, jog jam leidimas gyventi Lietuvoje bus išduotas. Nurodo, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti įmonėje UAB „Dominta“. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus bei Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje numatytų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19punkto a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 stra.1d.4 ar 4/p., ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip 1 metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.Šiuo atveju UAB „Dominta“ direktorius teismo nutarimu buvo nubaustas pagal LR ANK 95 str.1. (Nelegalus darbas) 2000 Eur bauda, teismo nutarimas įsiteisėjo 2020-11-18, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui jo leidimą laikinai gyventi. Šis atsakovo Sprendimas yra proporcingas, pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad vien formalus Įstatymo 44 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Nurodo, kad Migracijos departamentas, veikdamas kaip viešojo administravimo institucija, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis. Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo. Vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020-12-30 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2020-09-16 Migracijos departamente buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Dominta“ pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas). Kaip seka iš bylos medžiagos, UAB „Dominta“ direktorius, kaip darbdavio UAB „Dominta“ atstovas, pažeisdamas LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2p. nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-09-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 d. jam paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda. 2020-10-05 šis teismo nutarimas buvo apskųstas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020-11-18 nutarimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas paliktas nepakeistas. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4/ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Ši Įstatymo 50 str.1d.19 p. a papunkčio norma yra imperatyvi, įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Nors pareiškėjas šiuo atveju neteisėtų veiksmų nevykdė, tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi , turi būti įvertinti ne tik pareiškėjo pateikti dokumentai, bet ir jo darbdavio UAB „Dominta“ atitiktis Įstatymo reikalavimams. Darbdaviui įvykdžius administracinį nusižengimą, Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai ir teisėtai kilo ir pareiškėjui. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindus.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas, nustatęs, kad UAB ‚Dominta“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas) 2000Eur bauda, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Ginčijamas Sprendimas priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame Sprendime).Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra adekvatus, aiškus ir suprantamas.VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2020-10-31) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (15/5-3) 50U-06469 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.