Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3312-1132/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
e1-3312-1132/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38235-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3312-1132/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38235-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.29.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Teresos Harnikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. pagamino netikrus dokumentus, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, o būtent:

jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), fiktyviu (formaliu) direktoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. birželio 16 d. ir iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad nevykdys direktoriaus funkcijų ir kad šios bendrovės vardu jokios realios vadovavimo veiklos nevykdys, piniginėmis lėšomis nedisponuos,

pagamino žinomai netikrus dokumentus, o būtent ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2016 m. gruodžio 16 d., užpildytą 2016 m. sausio 6 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V), pasirašė, nors žinojo, kad formoje ir priede įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tokiu būdu patvirtindamas savo parašu žinomai objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Po to, jis 2016 m. gruodžio 16 d., būdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, pateikiant juos valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui, o būtent pateikė:

- pasirašytą 2016 m. sausio 6 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V);

- 2016 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkų sprendimą „Visų bendrovės akcijų savininko A. V. sprendimą Nr. 3“, nors žinojo, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent, kad nuo 2016 m. liepos 25 d. yra atleidžiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pareigų R. P.-L., ir jis nuo 2016 m. liepos 25 d. yra skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

t. y. žinodamas, kad realiai nėra paskirtas direktoriumi, žinomai netikrus dokumentus – 2016 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą ir 2016 m. sausio 6 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V) panaudojo, pateikdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui, kuris nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, dokumentus priėmė ir įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenio valdymo organo pasikeitimą juridinių asmenų registre.

Be to, M. G. pagamino netikrus dokumentus, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), fiktyviu (formaliu) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., ir iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad nevykdys direktoriaus funkcijų, ir kad šios bendrovės vardu jokios realios vadovavimo veiklos nevykdys, piniginėmis lėšomis nedisponuos,

2017 m. rugsėjo 12 d., būdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), pateikė darbuotojai žinomai netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkų sprendimą „Visų bendrovės akcijų savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės V. A. sprendimas Nr. 1“, nors žinojo, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. yra atleidžiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų D. J., o jis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

t. y. žinodamas, kad realiai nėra paskirtas direktoriumi, žinomai netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą panaudojo pateikdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui, kuris nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, gauto dokumento pagrindu, 2017 m. rugsėjo 12 d. užpildė 2016 m. sausio 6 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V), o jis, M. G., žinodamas, kad formoje ir priede įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasirašė, tokiu būdu patvirtindamas savo parašu žinomai melagingus duomenis, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir tokiu būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2016 m. sausio 6 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu (forma JAR-VO-V).

Kaltinamasis M. G., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pagamino netikrus dokumentus bei panaudojo netikrus dokumentus, pasirašė 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V), nors žinojo, kad nėra ir nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Suprato, kad pasirašant dokumentą, kuriame buvo nurodyti melagingi duomenys, taip pagamino netikrą dokumentą. 2016 m. liepos 25 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) su priedu JAR-VO-V yra jo pasirašyti, bet neprisimena, kas paruošė šių dokumentų ruošinius ar valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotajai, ar ruošinį padavė V. M., neprisimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Lentelėje prie pranešimų atsiėmimo, būdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), savo ranka įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje naudojamą telefoną ir bendrovės el. paštą. Parašas ant 2016 m. liepos 25 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) su priedu JAR-VO-V yra jo, kiek prisimena, dokumentus pasirašė būdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), bet detalizuoti negali, nes neprisimena, praėjo daug laiko. Iš apklausos metu parodytų dokumentų turinio mato, kad prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpildytas ir jo pasirašytas 2016 m. gruodžio 16 d., todėl mano, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo būtent 2016 m. gruodžio 16 d. 2016 m. gruodžio 16 d. Registrų centre pateikė darbuotojai, kurios nepažinojo iki tol ir apibūdinti negali, nes jos išvaizdos neprisimena, 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) su priedu JAR-VO-V, kurį iki pateikimo darbuotojai pats pasirašė, nors žinojo, kad nėra ir nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prisipažįsta, kad pateikė valstybės institucijai melagingą informaciją. Suprato, kad bus tik fiktyvus direktorius, bet pats pareigų pavadinimas jam tada atrodė labai kietai. Kartu su 2016 m. liepos 25 d. prašymu registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) su priedu JAR-VO-V, pateikė valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojai dar 2016 m. liepos 25 d. „Visų bendrovės akcijų savininko A. V. sprendimą Nr. 3“. Kas, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis paruošė ir pasirašė šį dokumentą, nežino, bet jau pasirašytą gavo iš V. M.. A. V. nepažinojo, susitikęs nebuvo. Žinojo, kad sprendime nurodyta melaginga informacija, kad neva nuo 2016 m. liepos 25 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atleidžiama R. P.-L., o jis, neva, nuo 2016 m. liepos 25 d. yra skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Žinojo, kad tai netiesa, kad tikrai direktoriumi nebus, kad direktoriaus statuso įregistravimas yra formalus, taip pat žinojo ir kad R. P.-L. nėra bendrovės direktorė, nes pastaroji buvo paprasta darbuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, bet vis tiek akcininko sprendimą, kartu su savo pasirašytu prašymu įregistruoti juridinių asmenų registre, pateikė „Registrų centro“ darbuotojai. Suprato, kad pateiktais melagingais dokumentais suklaidino „Registrų centro“ darbuotoją ir todėl jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigos, buvo įregistruotos. „Registrų centrui“, remiantis prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingus dokumentus pateikė 2016 m. gruodžio 16 d., ant prašymo yra jo parašas. Už dokumentų įregistravimą sumokėjo iš savo asmeninių piniginių lėšų grynais pinigais, bet vėliau V. M. sumokėtus pinigus gražino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba statybinės–ūkinės paskirties prekėmis. Bendrovė veiklą vykdė statybinių prekių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), žino tai, nes toje parduotuvėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) pardavėju. Parduotuvėje, be jo dar dirbo R. P.-L. ir D. J., kurie irgi dirbo paprastais darbuotojais–pardavėjais. Direktoriumi buvo įformintas fiktyviai, jokių vadovavimo funkcijų nevykdė, dokumentais nedisponavo, finansų nevaldė, darbuotojų nepriiminėjo ir neatleidinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo V. M., kurio prašymu ir buvo sutikęs tapti fiktyviu direktoriumi. Kiek prisimena, V. M. periodiškai teikė pasirašymui įvairius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dažniausiai sutartis su teikėjais, kuriuos pasirašinėjo neskaitydamas, todėl atsakyti, kokius tiksliai dokumentus pasirašė per darbo laiką bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, negali. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties nieko pakomentuoti negali, finansų nevaldė, bet kiek matė iš prekybos, tai mano, kad į minusą bendrovė tikrai nedirbo. 2017 m. buvo pranešta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsidaro, o dirbs dabar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad realiai nieko nesikeičia, dirbs ir toliau toje pačioje parduotuvėje su tais pačiais tiekėjais, o keičiasi tik bendrovės pavadinimas. Kodėl keičiasi bendrovės pavadinimas, niekas nieko neaiškino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo jis nieko nežino. S. S. nepažįsta. Kada ir kaip jis buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti negali, nežino. Jokių bendrovės dokumentų niekada neturėjo ir nieko niekam perdavęs nebuvo. 2017 m., tuo metu, kai iš darbo išėjo D. J., jį paprašė laikinai, formaliai tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vėl sutiko, nors realiai net finansinės naudos iš to neturėjo. Prisipažįsta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. nuvyko į valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialą, (duomenys neskelbtini), kur pateikė „Registrų centro“ darbuotojui, kurio anksčiau nepažinojo, apibūdinti negali, iš V. M. gautą 2017 m. rugpjūčio 29 d. „Visų bendrovės akcijų savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės V. A. sprendimą Nr. 1“. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jam perdavė sprendimą, nurodyti negali, nes neprisimena, nepažįsta V. A. ir kada, kur, ir kokiomis aplinkybėmis pastaroji pasirašė sprendimą Nr. 1, nežino. Matė ir žinojo, kad sprendime Nr. 1 įrašyta melaginga informacija, o būtent, kad neva nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atleidžiamas D. J., o jis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Žinojo, kad tai netiesa, kad tikrai direktoriumi nebus, kad direktoriaus statuso įregistravimas yra formalus, bet vis tiek akcininko sprendimą Nr. 1 pateikė „Registrų centro“ darbuotojai. „Registrų centro“ darbuotojas, remiantis jo pateiktu akcininko sprendimu Nr. 1, būdamas savo darbo vietoje, užpildė 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V) ir pateikė jam pasirašymui. Žinojo, kad prašyme yra įrašyta melaginga informacija, žinojo, kad suklaidino „Registrų centro“ darbuotoją dėl savo statuso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai pateikė jai sprendimą Nr. 1, bet darbuotojos užpildytą prašymą pasirašė, patvirtino duomenis bei informaciniame langelyje „Dokumentų ir Registro tvarkytojo pranešimų atsiėmimas“ savo ranka įrašė sekančius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje naudojamą telefoną ir bendrovės el. paštą. Suprato, kad kai pasirašė valstybės įmonės „Registro centras“ darbuotojos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre su priedais, tai suklastojo dokumentą, kurio pagrindu buvo įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Už savo, kaip direktoriaus statuso įregistravimą, sumokėjo iš savo asmeninių piniginių lėšų grynais pinigais, bet vėliau jam sumokėtus pinigus gražino ir pasirašė „Registrų centro“ pateiktą 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ruošinį, t. y. parašas ant prašymo yra jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba statybinės–ūkinės paskirties prekėmis. Bendrovė veiklą vykdė statybinių prekių parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), žino tai, nes toje parduotuvėje dirbo pardavėju. Direktoriumi buvo įformintas fiktyviai, jokių vadovavimo funkcijų nevykdė, dokumentais nedisponavo, finansų nevaldė, darbuotojų nepriiminėjo ir neatleidinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo V. M., kurio prašymu ir buvo sutikęs tapti fiktyviu direktoriumi. 2018 m. V. M. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsidaro, nedetalizavo, o dirbs dabar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad realiai nieko nesikeičia, dirbs ir toliau toje pačioje parduotuvėje su tais pačiais tiekėjais, o keičiasi tik bendrovės pavadinimas. Kodėl keičiasi bendrovės pavadinimas, nieko neaiškino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo nieko nežino. Kada ir kaip buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti negali, nežino. Jokių bendrovės dokumentų niekada neturėjo, todėl nieko niekam perdavęs nebuvo. Nurodė, kad labai gailisi, kad sutiko tapti fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kad suklastojo dokumentus ir žinomai melagingą informaciją pateikęs valstybės įmonei „Registrų centras“, (duomenys neskelbtini). Labai gailisi. Prašo užbaigti procesą baudžiamojo įsakymo tvarka, baudą susimokėti galės. Šio metu nedirba, bet jau turėjo pokalbį dėl darbo, tad mano, kad iki mėnesio pabaigos turėtų pradėti dirbti. Jo sutuoktinė dirbanti. Prašo išdalinti baudos mokėjimą dalimis metams, nes artėja šildymo sezonas, o šildymo kaštai yra gan dideli, augina su žmona 3 vaikus, o vaikų išlaikymo kaštai yra gan dideli.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė, nes bendrovei, remiantis 2018 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, iškelta bankroto byla. Kreditorinių reikalavimų suma – 17 772,36 eurų. Nemokumo administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto kilimą. Su paskutiniu bendrovės vadovu S. S. ir priešpaskutiniu vadovu M. G. susisiekti nepavyko. Su pareiškimu buvo kreiptasi į teisėsaugą, bet gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P., pateikęs rašytinius parodymus, parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius, nes bendrovei, remiantis 2020 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti jokie su bendrovės vykdyta ūkine komercine veikla susiję dokumentai. Į teismą dėl baudos skyrimo kreiptasi nebuvo. Kadangi nemokumo administratoriui nebuvo perduoti jokie dokumentai, todėl neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatus arba įvertinti turto likimą. Bendrovės bankroto byloje nepadengti 56 972, 27 eurų dydžio teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Į teismą, dėl galimai bendrovei padarytos žalos atlyginimo priteisimo, kreiptasi nebuvo. Kadangi nemokumo administratoriui jokie bendrovės dokumentai perduoti nebuvo, todėl negalima buvo nustatyti ar įmonės turtas ar pinigai buvo panaudoti asmeninėms reikmėms. R. K. apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, jog įmonė buvo nemoki, ji buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad jos sugyventinis V. M. pasiūlė įsigyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Sugyventinis turi patirties verslo srityje, todėl žinodama, kad jis galės patarti bei padėti, 2013 metų vasarą įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 100 procentų akcijų įmonės plėtrai bei įmonės lėšų didinimui. Bendrovės akcijų vertę apmokėjo pati. Kokia tiksli akcijų vertė buvo, nepamena. Bendrovės buveinės, ofiso adreso nepamena, bendrovės veiklos sritis buvo prekyba statybinės–buitinės srities produktais. Buhalterio pareigoms atlikti buvo pasamdyta I. J., kurios daugiau anketinių duomenų nežino. Kelių mėnesių laikotarpyje į minėtą įmonę įdarbino savo sugyventinį V. M. į vadybininko pareigas. Sugyventinis realiai nuolat padėjo jai vykdyti bei valdyti įmonės veiklą. 2013 metų vasarą įsigijus bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų tapo minėtos įmonės direktore. 2013 metų rudenį pradėjo dirbti pagal individualią veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) srityje, todėl buvo tik oficiali įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o visą įmonės veiklą, t. y. darbo funkcijų, kasos ir finansų valdymo, buhalterinės apskaitos organizavimo ir kontrolės, sutarčių su klientais pasirašymo, derinimo, bendradarbiavimo atlyginimų mokėjimo, darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir kitas įmonės veiklos kryptis ir funkcijas vykdė jos sugyventinis. Kadangi daug laiko užimdavo veikla „(duomenys neskelbtini)“ agentūroje, todėl 2015 m. rugpjūčio 31 d., vienintelio akcininko sprendimu, atleido save iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų ir į įmonės direktorės pareigas paskyrė R. P.. Direktorės pareigų perdavimu R. P. rūpinosi V. M., todėl, kaip vyko įmonės dokumentų, turto, piniginių lėšų, buhalterinės apskaitos dokumentacijos perdavimas nežino. Perleidus R. P. direktorės pareigas, toliau bendrovės veikloje nedalyvavo. Ar R. P., M. G. dirbo bendrovėje fiktyviai ar realiai, kokias funkcijas atliko, kokias bendrovės teises turėjo, taip pat nežino, šią informaciją turėtų žinoti jos sugyventinis. Pareigūnei parodžius 2016 m. birželio 25 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo iš direktorės pareigų buvo atleista R. P. ir direktoriumi buvo paskirtas M. G., nori paminėti, kad apie direktorės atleidimo priežastis bei naujo vadovo paiešką, nieko nežino, nes šiuos sprendimus taip pat priėmė ir vykdė jos sugyventinis, o ji tik pasirašydavo reikiamus dokumentus. Paminėjo, kad V. M. bendrovėje atliko absoliučiai visas įmonės funkcijas, pradedant darbuotojų pareigomis, įmonės funkcijomis, sprendimais, baigiant įmonės turto valdymo, disponavimu, piniginėmis lėšomis. Jai būnant bendrovės akcininke ar bendrovės veikla buvo pelninga, ar įmonė turėjo skolų, nežino. Nesidomėjo todėl, kad tuo metu turėjo kitą darbą, augino vaikus, o su sugyventiniu buvo sutarę, kad jis rūpinsis įmone „(duomenys neskelbtini)“, todėl pasitikėjo sugyventiniu ir apie įmonės veiklos pelningumą bei skolas nesidomėjo. Sugyventinis pasakė, kad reikia parduoti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tuomet 2017 metais, dalimis pardavė visas įmonės akcijas N. G.. N. G., kaip potencialų akcijų pirkėją, pasiūlė jos sugyventinis, iš kur jį pažinojo, nesidomėjo. Kaip vyko akcijų perdavimas, pirkėjo supažindinimas su esama įmonės finansine padėtimi, nežino, tai vykdė V. M.. Nėra mačiusi N. G.. Minėto asmens nepažįsta. Kur ir kaip vyko įmonės akcijų perdavimas, taip pat nežino, tai pasakytų V. M.. Daugiau kitų įmonės detalių nežino, tai žinotų V. M.. Kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentacija, nežino, mano, kad ji turėtų būti pas N. G.. Tokio asmens kaip S. S. nepažįsta ir nėra apie jį girdėjusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, kad maždaug prieš aštuonis metus, t. y. 2015 m. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo pradėti poilsio ir pramogų verslą, taip tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Šią įmonę parekomendavo pirkti pažįstamas asmuo V. M. (kitų jo duomenų nežino). Kokią veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš ją nuperkant, nežino. Kas prieš jai nusiperkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės direktorius, neprisimena, tačiau, kiek žino, buvo vienas asmuo, taip pat neprisimena, kas buvo įmonės buhalteris. Prieš perkant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buveinės neturėjo, jai nupirkus UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės taip pat neturėjo, t. y. ofisas buvo jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Asmens, vardu R. Š., neatsimena. Kai nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo jos direktorė ir valdytoja, kitų darbuotojų joje nedirbo. Maždaug 2016 m. (tiksliai neprisimena) panorėjo dar įsigyti akcijų, nes verslas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesisekė, norėjo praplėsti verslą ir atrasti naują verslo kryptį ir kreipėsi į V. M., kuris patarė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl akcijų nusipirkimo ir jas nusipirko. Atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sandorio metu, nes jai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų darbuotojų neturėjo. Kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo metu, neprisimena, tačiau žino, kad buvo ne vienas vyras, atstovaujantis minėtą įmonę. Pats akcijų pirkimas vyko (duomenys neskelbtini), pas notarą, tikslaus adreso neprisimena. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, valdytojas, buhalteris, neprisimena, kokia buvo bendrovės veiklos sritis, kur buvo ofisas, neprisimena. Apklausos metu, jai parodytas 2016 m. birželio 14 d. visų bendrovės akcijų savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės V. A. sprendimas, ji šio dokumento neprisimena, kas galėjo paruošti dokumento ruošinį neprisimena, tačiau samdė buhalterę, kurios vardas I. (kitų duomenų jos nežino), ji dirbo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Gali būti, kad ši moteris, vardu I., galėjo paruošti minėtą dokumento ruošinį, tačiau tiksliai nežino. Ant minėto pateikto dokumento yra jos parašas, bent jau panašus į jos parašą. Be to, akcijų pirkimo–pardavimo metu, pas notarą ji pasirašinėjo įvairius dokumentus. Apklausos metu, jai parodytas 2017 m. rugpjūčio 29 d. visų bendrovės akcijų savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės V. A., sprendimas, ji šio dokumento neprisimena, kas galėjo paruošti dokumento ruošinį, neprisimena, ant šio dokumento parašas yra ne jos. Kada ir kokiomis aplinkybėmis, ir dėl kokios priežasties iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo atleistas D. J., neprisimena. Asmuo, vardu M. G., jai nežinomas, kada ir kokiomis aplinkybėmis į direktoriaus pareigas jis buvo priimtas, nežino, ar su pastaruoju bendravo, ar jam pravedė pokalbį dėl darbo funkcijų, neprisimena ar šiuos veiksmus atliko, taip pat neprisimena, kas galėjo pasiūlyti jo kandidatūrą į direktoriaus pareigas. Kas kontroliavo M. G., kaip direktoriaus, vykdomą veiklą, ar duodavo jam nurodymus, nežino, nes tokiais dalykais nesidomėjo, nesidomėjo ir bendrovės finansine padėtimi. Kada ir kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokios priežasties iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo atleistas M. G., nežino. Asmuo, vardu S. S., jai nežinomas, kada ir kokiomis aplinkybėmis į direktoriaus pareigas jis buvo priimtas, nežino, ar su pastaruoju bendravo, ar jam pravedė pokalbį dėl darbo funkcijų, neprisimena ar šiuos veiksmus atliko, taip pat neprisimena, kas galėjo pasiūlyti jo kandidatūrą į direktoriaus pareigas. Kaip ir anksčiau, apklausos metu minėjo, V. M. yra pažįstamas iš jaunystės per tuo metu bendrautus draugus. Su V. M. susitinka į pusmetį ar į metus kartą, kartu su draugais ar dviese išgerti kavos ir panašiai. Artimų ryšių su V. M. nepalaiko. V. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra susijęs tik tiek, kad jis jai pasiūlė pirkti pastarąją įmonę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D., pateikusi rašytinius parodymus, parodė, kad D. J., M. G., V. M., S. S. nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2016 m., išėjo savo noru, nes žinojo, kad keičiasi akcininkas ir keisis vadovai. Jos darbo bendrovėje laikotarpiu, įmonėje dirbo ji ir direktorius S. P.. Bendrovės finansinė padėtis buvo gera. Bendrovės akcininkas buvo Norvegijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P., kuris vadovavo bendrovei. Bendrovė turėjo dvi banko sąskaitas, kasos neturėjo, prie banko galėjo prisijungti ji ir direktorius. Negali pakomentuoti, nes neprisimena, kada naujasis įmonės vadovas ir apskaitą tvarkantis asmuo susitvarkė savo teises ir atjungė ją nuo įmonės sąskaitų. Jei neklysta, tai buvo padaryta ne iš karto. Pradžioje sulaukdavo ir skambučių iš valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, dėl nepateiktų ataskaitų. Kadangi naujai įsidarbinusių įmonėje asmenų nepažinojo ir su jais neteko bendrauti, apie tai informuodavo S. P.. Ar po atleidimo iš darbo jungėsi prie internetinio portalo, tai nepamena, kad būtų buvęs toks poreikis – praėjo jau šešeri metai nuo jos darbo toje įmonėje pabaigos ir neprisimena, kada buvo sutvarkytos prisijungimo teisės. Dokumentus, parengtas perdavimo datai ataskaitas, kompiuterį su buhalterinės apskaitos programa perdavė vadovui S. P. 2016 m. birželio mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J., pateikusi rašytinius parodymus, parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, bendrovės veikla – buhalterinių paslaugų teikimas. Ji, kaip fizinis asmuo, vykdo veiklą – steigia įmones ir parduoda akcijas. 2013 m. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2013 m. liepos 10 d. pardavė akcijas A. V., kurį tapo ir šios bendrovės direktore. 2012 m. liepos 11 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo vienašališkai nutraukta 2017 m. sausio 1 d. Bendrovės veikla buvo statybinių medžiagų mažmeninė prekyba, o parduotuvė buvo atrodo (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 29 d. buvo pasirašyta V. M. darbo sutartis, kurią pasirašė direktorė R. P.-L. Pažymi, kad buvo bendrovės steigėja, vedė apskaitą penkiose bendrovėse, tačiau E. R. ir D. J. pavardžių neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė darbuotoja, kuri jau seniai pas ją nedirba, ji pasiimdavo dokumentus iš direktorių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja buvo atsakinga už ataskaitų pateikimą valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atnešdavo R. P.-L. ir V. M.. Ar teko bendrauti su S. S., neprisimena. Su visais klientais bendravo tik ofise. Dėl kokių priežasčių keitėsi direktoriai, nepamena, klientai ne visada apie tai ją informuodavo. Kiek banko sąskaitų turėjo bendrovė, nežino. Ar jungėsi prie „Registrų centro“ portalo po sutarties nutraukimo, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas S. P. parodė, kad jo vadovavimo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2016 m. liepos 5 d., įmonė vertėsi patalpų nuoma. Bendrovės patalpos, kurias įmonė nuomojo, buvo (duomenys neskelbtini). Antras UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų aukštas priklausė kitam savininkui, R., vardo nepamena, ir žemė po pastatu buvo irgi R. nuosavybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje buvo tik pirmas aukštas. Jų įmonės patalpos priklausė Norvegijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jis tik rado šias patalpas. Bendrovės ofiso faktiškai nebuvo. Minėtose patalpose, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gamybinės patalpos. Buhalterė, vedusi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Buhalterės pavardė – R. D., arba D.. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo Norvegijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės vadovas buvo E. A., tai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, su juo teko verslo reikalais bendrauti. Įmonės apskaita buvo saugoma pas buhalterę, adresu: (duomenys neskelbtini). Kai iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų buvo atleistas, įmonė neveikė nuostolingai, išlaidų nebuvo, o pelnas buvo iš nuomos. E. A. buvo pagrindinis įmonės akcininkas, jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kitam savininkui. Jam sudėtinga pasakyti, ar jis save atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, ar tai padarė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, E. A.. Ši įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalinga, kad būtų apsaugotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas. Tai klasikinis modelis, kai užsienietis bando vykdyti komercinę veiklą Lietuvoje, tuomet įsigyjamas nekilnojamas turtas, kad vykdyti veiklą, ir jeigu pagrindinė veikla bankrutuotų, tai nekilnojamas turtas būtų apsaugotas. Pagrindinė komercinė veikla patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ – katerių gamyba. Šitos įmonės jis tapo akcininku, kur 75 procentai buvo Norvegijos kapitalo, 25 procentai Lietuvos kapitalo – jis ir kitas akcininkas, R. Š. paskirstė po 12,5 procentus kiekvienam. Jo vadovavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pelninga, investavo į patalpų remontą. Nuostolingai šį įmonė neveikė. Įmonė neturėjo skolų. Sandoris dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo įvyko (duomenys neskelbtini), pas notarę, kurios pavardė berods I.. Jo metu buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir antspaudo, prisijungimo prie banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų perdavimas. Jam atrodo, kad jis atstovavo Norvegijos įmonės akcininką, E. A., nes paties jo nebuvo. Jam sudėtinga pasakyti, kaip tas pirkėjas atrodė, nes neatsimena. Sandoryje dalyvavo buhalterė R. D. (ar D.). Įmonės turtą sudarė tik patalpos. Įmonė neturėjo nei debitorinių, nei kreditorinių reikalavimų. V. M. pažįsta, jis dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandoryje. Mano, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjas ar pirkėjų partneris, kuris suvedė su pirkėjais, pamena, kad jam perdavė įmonės steigimo dokumentus, buhalterė jo akivaizdoje perdavė jam antspaudą, prisijungimus prie banko sąskaitos. Sandorio metu, banko sąskaitoje buvo tik nedidelė pinigų suma, vienareikšmiškai buvo perduoti visi privalomi dokumentai. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai neatsimena. Parodytame dokumente: „Sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, leido, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų registruota adresu (duomenys neskelbtini), yra padėtas jo parašas, tačiau, nepamena šio dokumento ir nežino, kokiomis aplinkybėmis šis dokumentas atsirado. Nieko apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus ar šios įmonės veiklą negali pakomentuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu specialioji liudytoja R. P.–L. parodė, kad pažinojo M. G., tai jis vienas iš jos minėtų dviejų asmenų, kuris buvo priimtas dirbti krovėju. Jis buvo aukštas, stambus, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ypatingų veido bruožų neturėjo. M. G. į darbą priėmė V. M.. M. G. darbo vieta buvo ten, kur ir jos parduotuvėje. M. G. buvo tik krovėju, kitų funkcijų nevykdė. 2016 m. liepos 25 d. V. M. M. G. paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jie su vyru iš darbo išeidinėjo, o reikėjo bendrovei direktoriaus. Jokio perdavimo nevyko tarp jos ir naujo direktoriaus. Jokie dokumentai, turtas, piniginės lėšos, buhalterinės apskaitos dokumentacijos realus perdavimas nevyko. Perdavimas buvo tik fiktyvus. Ji ir M. G. tik pasirašė buhalterės parengtus dokumentus dėl perdavimo, visam perdavimui vadovavo V. M.. Ji parengtus dokumentus su M. G. pasirašė. Mano, kad visus dokumentus V. M. veždavo pas save į namus. Kam buvo paliktas realiai bendrovės turtas, jai nėra žinoma. Piniginės lėšos (kasa ir banko sąskaitų prisijungimų generatoriai) viskas liko pas V. M.. Mano, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudai, debetoriniai ir kreditoriniai reikalavimai liko pas V. M.. Patalpos bendrovės buvo nuomojamos iš V., kurio pavardės nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu specialusis liudytojas V. M. parodė, kad R. P.-L. vadovavimo bendrovėje metu, pasiūlė M. G., kurį pažinojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėją ir kuris ieškojo darbo, dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, o vėliau R. P.-L išeinat pasiūlė direktoriaus pareigas. Pastarasis sutiko, tada A., kaip akcininkė, priėmė sprendimą dėl R. P.-L. atleidimo ir M. G. priėmimo į darbą direktoriaus pareigoms. Kiek prisimena, R. P.-L. perdavė M. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apskaitą, bet perdavime nedalyvavo, nežino kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko, bet pasirašytus šalių dokumentus dėl dokumentacijos perdavimo matė. Jis buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigų, M. G. vadovavimo bendrovei metu, nes tiesiog nebuvo jau tokios apyvartos ir buvo nuspręsta, kad pastarasis susitvarkys pats, o jis tik pagelbės konsultuodamas, kaip realus bendrovės valdytojas/savininkas. M. G. realiai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, jis pats priimdavo sprendimus, bendravo su klientais, valdė finansus, organizavo buhalterinę apskaitą. 2017 metais su šeima nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovę pasiūlė įsigyti savo senam pažįstamam N. G., pristatė jam bendrovės veiklą, pasakė, kad bendrovė veiklą vykdo, yra kaip kreditoriniai taip ir debitoriniai reikalavimai, bet detalizuoti jau negali, neprisimena.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2023 m. sausio 31 d. kratos protokolo nustatyta, kad atlikus kratą pas M. G., adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. G. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes jis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. birželio 16 d. būdamas fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. būdamas fiktyviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suprasdamas, kad realiu paminėtų įmonių direktoriumi nebus, t. y. nevykdys direktoriaus funkcijų ir jokios realios vadovavimo veiklos, piniginėmis lėšomis nedisponuos, pagamino žinomai netikrus dokumentus (prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir priedą) ir juos pasirašė bei panaudojo pateikdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui kartu su akcininko sprendimu, kurių pagrindu valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojas tokius dokumentus įregistravo. M. G. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tuo tarpu specialiuoju liudytoju apklausto V. M. parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

M. G. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl vadovavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), kadangi M. G. pagamino netikrus dokumentus, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, o būtent:

jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), fiktyviu (formaliu) direktoriumi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. birželio 16 d. ir iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad nevykdys direktoriaus funkcijų ir kad šios bendrovės vardu jokios realios vadovavimo veiklos nevykdys, piniginėmis lėšomis nedisponuos,

pagamino žinomai netikrus dokumentus, o būtent ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2016 m. gruodžio 16 d., užpildytą 2016 m. sausio 6 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V), pasirašė, nors žinojo, kad formoje ir priede įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tokiu būdu patvirtindamas savo parašu žinomai objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Po to, jis 2016 m. gruodžio 16 d., būdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, pateikiant juos valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui, o būtent pateikė:

- pasirašytą 2016 m. sausio 6 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V);

- 2016 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkų sprendimą „Visų bendrovės akcijų savininko A. V. sprendimą Nr. 3“, nors žinojo, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent, kad nuo 2016 m. liepos 25 d. yra atleidžiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pareigų R. P.-L., ir jis nuo 2016 m. liepos 25 d. yra skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

t. y. žinodamas, kad realiai nėra paskirtas direktoriumi, žinomai netikrus dokumentus – 2016 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą ir 2016 m. sausio 6 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2016 m. liepos 25 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V) panaudojo, pateikdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui, kuris nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, dokumentus priėmė ir įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenio valdymo organo pasikeitimą juridinių asmenų registre.

Be to, M. G. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), kadangi M. G. pagamino netikrus dokumentus, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), fiktyviu (formaliu) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., ir iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad nevykdys direktoriaus funkcijų, ir kad šios bendrovės vardu jokios realios vadovavimo veiklos nevykdys, piniginėmis lėšomis nedisponuos,

2017 m. rugsėjo 12 d., būdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, (duomenys neskelbtini), pateikė darbuotojai žinomai netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkų sprendimą „Visų bendrovės akcijų savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės V. A. sprendimas Nr. 1“, nors žinojo, kad dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. yra atleidžiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų D. J., o jis, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., skiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

t. y. žinodamas, kad realiai nėra paskirtas direktoriumi, žinomai netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą panaudojo pateikdamas valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojui, kuris nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, gauto dokumento pagrindu, 2017 m. rugsėjo 12 d. užpildė 2016 m. sausio 6 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu „Vienasmenis valdymo organas“ (forma JAR-VO-V), o jis, M. G., žinodamas, kad formoje ir priede įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasirašė, tokiu būdu patvirtindamas savo parašu žinomai melagingus duomenis, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir tokiu būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2016 m. sausio 6 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-4 nustatytos formos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) su priedu (forma JAR-VO-V).

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam M. G. už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), skirti 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą, už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL, t. y. 3 000 eurų baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL, t. y. (2 000 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (5 t., b. l. 1–5), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam M. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, nuobaudą įvykdęs; viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkerių metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. G. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis M. G. yra darbingas, sveikas, todėl jam skirtina baudos bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) skirtina 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio bauda, o už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) 50 MGL, t. y 2 500 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 50 MGL, t. y. 2 500 eurų baudos, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), pridedant dalį – 10 MGL – baudos bausmės paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir kaltinamajam skirtina subendrinta 60 MGL, t. y. 3 000 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė sumažinta 40 MGL, t. y. 2 000 eurų bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą M. G. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam M. G. kardomoji priemonė iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudos, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), pridedant dalį – 10 (dešimt) MGL baudos, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir M. G. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. G., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės M. G. neskirti.

M. G. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Tamošaitienė