Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos – bankrutuojančios AB „Vievio paukštynas“ atstovės – UAB „Valeksa“ atstovei – teisininkei Airingai Žukauskaitei, atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei – šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojai Eglei Lazauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei – šios institucijos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei Živilei Karčiauskienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – B. T., P. K., O. V., viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – bankrutuojančios AB „Vievio paukštynas“ skundą atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, B. T., P. K., O. V., P. S., J. K., P. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – bankrutuojanti AB „Vievio paukštynas“ (toliau – ir pareiškėja, ir BAB„Vievio paukštynas“) su skundu (b. l. 1–7) ir patikslintu skundu (b. l. 30–37) (toliau šioje nutartyje skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus (toliau – ir VSDFV Trakų skyrius) 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 3R-10101 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo perėmimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3R-10101);

1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Fondo valdyba) 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (11.1)I-628 „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)I-628);

1.3. įpareigoti VSDFV Trakų skyrių perimti žalos dėl profesinio susirgimo atlyginimo mokėjimo prievolę P. S., B. T., P. K., J. K., O. V. ir P. L..

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Nuo 1990 m. O. V. pareiškėja kas mėnesį mokėjo 414,18 Lt žalos dėl profesinio susirgimo atlyginimą, nuo 1994 m. P. S. – 881,60 Lt, B. T. – 429,98 Lt, nuo 1996 m. P. K. – 396,81 Lt, nuo 1998 m. P. L. – 210,83 Lt, J. K. – žalos netekus maitintojo dėl profesinio susirgimo nepilnamečiui sūnui V. K. išlaikyti atlyginimą – 32,21 Lt, tačiau nuo 2011 m. birželio mėn. žalos atlyginimo išmokos jiems nemokamos. Tenkinant minėtų asmenų prašymus įtraukti juos į AB „Vievio paukštynas“ kreditorių sąrašą, jų finansiniai reikalavimai (O. V. – 1 242,54 Lt, P. S. – 2 644,80 Lt, B. T. – 1 289,94 Lt, P. K. – 1 190,43 Lt, P. L. – 632,49 Lt, J. K. – 96,63 Lt), kuriuos sudaro neišmokėtos žalos atlyginimo išmokos už 2011 m. birželio–rugpjūčio mėn., yra tvirtintini ir bus tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žalos atlyginimo mokėjimas nurodytiems asmenims buvo nutrauktas nuo 2011 m. birželio mėnesio, kadangi pareiškėja nebeturėjo piniginių lėšų žalos atlyginimo mokėjimui. Vilniaus apygardos teismui 2011 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011 AB „Vievio paukštynas“ iškėlus bankroto bylą, pareiškėja per 2011 m. lapkričio mėn., atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į VSDFV Trakų skyrių, kad ši institucija perimtų iš BAB „Vievio paukštynas“ žalos dėl profesinio susirgimo mokėjimo prievolę tretiesiems suinteresuotiems asmenims – P. S., B. T., P. K., J. K., O. V. ir P. L., taip pat pateikė šių asmenų žalos atlyginimo mokėjimo bylas, tačiau VSDFV Trakų skyrius sprendime Nr. 3R-10101 atsisakė perimti prievolę mokėti žalos atlyginimą, kadangi neturi tam teisinio pagrindo, nes pagal pateiktą pažymą AB „Vievio paukštynas“ tęsia komercinę ūkinę veiklą ir gauna pajamas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Fondo valdybai, kuri sprendime Nr. (11.1)I-628 nurodė atvejus, kada žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei ir kita papildoma informacija, tačiau nenurodyta nei rašto teisinė reikšmė (t. y. ar raštas traktuotinas kaip administracinis sprendimas, ar ne), nei koks priimtas sprendimas išnagrinėjus pareiškėjos skundą, nei, jeigu raštas laikytinas administraciniu sprendimu, – nurodyto rašto apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėja su 2012 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išnagrinėti pateiktą skundą dėl VSDFV Trakų skyriaus atsisakymo perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę ir priimtą procesinį sprendimą įteikti pareiškėjai. Fondo valdyba 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. (11.1)I-1768 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ informavo pareiškėją, kad jos skundas buvo išnagrinėtas ir į skundą atsakyta būtent sprendime Nr. (11.1)I-628.

2.2. Abu skundžiami sprendimai yra administraciniai aktai ir administraciniai sprendimai, kurie išreiškia viešojo administravimo subjekto valią ir pareiškėjai sukelia teisines pasekmes (VSDFV Trakų skyriui neperėmus žalos atlyginimo mokėjimo prievolės, nurodyta prievolė išlieka pareiškėjai), taigi, jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka, tačiau skundžiamuose sprendimuose ne tik nenurodyta aktų apskundimo tvarka, bet nenurodyta, kad šie administraciniai aktai apskritai gali būti skundžiami, tame tarpe ir teismui.

2.3. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai žalos atlyginimo prievolė iš mokėjusio žalą asmens pereina valstybei, vienas iš jų – kai įmonei iškelta bankroto byla – ir tai nesiejama su bankrutuojančios įmonės veiklos vykdymu / nevykdymu ir pajamų turėjimu / neturėjimu. Sistemiškai vertinant Įstatymą, akivaizdu, kad išmokas iš bankrutuojančios įmonės leidžiama atlikti išskirtinai tik taip, kaip numato specialusis teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis komercine ūkine veikla tik tuo atveju, kai tokia veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, o pajamas iš tokios veiklos leidžia naudoti išskirtinai tik su vykdoma veikla susijusioms išlaidoms dengti, visas kitas galimas išmokas iš bankrutuojančios įmonės ir jų išmokėjimo tvarką nustato Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis. Taigi, specialioji teisės norma – Įmonių bankroto įstatymas – nenumato galimybės išmokėti Įmonių bankroto įstatyme nenumatytų išmokų ir todėl nereglamentuoja tokių išmokų mokėjimo tvarkos. Taip yra dėl to, kad Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai įmonei iškelta bankroto byla) žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei; 18¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė, tačiau Įstatyme nenustatyta galimybė valstybei neperimti prievolės mokėti žalos atlyginimą, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams.

2.4. Remiantis VSDFV Trakų skyrius sprendimu Nr. 3R-10101, ši institucija neperėmė iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (t. y. esant besąlyginiam pagrindui, įtvirtintam Įstatyme), neperėmė prievolės mokėti žalos atlyginimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl to, kad įmonė nepateikė bankroto administratoriaus pažymos, patvirtinančios, kad įmonės veikla sustojusi ir įmonė jokių pajamų negauna; tokios pažymos būtinumą VSDFV Trakų skyrius grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.2.1 punktu, kuriame numatytas tokios pažymos pateikimas.

Pareiškėjos įsitikinimu, toks VSDFV Trakų skyriaus reikalavimas – pateikti pažymą, kad įmonė jokios veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna – yra visiškai nepagrįstas, daugeliu atvejų negalimas įvykdyti, taip pat prieštaraujantis Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktui.

Įmonių bankroto įstatymas leidžia įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, vykdyti veiklą ir iš jos gauti pajamų, jeigu vykdoma veikla mažina kreditorių nuostolius dėl bankroto. Bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris vadovauja bankrutuojančiai įmonei, tokiais atvejais neturi jokių galimybių pateikti kompetentingai institucijai Tvarkos aprašo 6.2.1 punkte numatytą veiklos nevykdymą ir pajamų neturėjimą patvirtinančią pažymą. Kaip minėta, Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas žalos mokėjimo prievolės perėjimą valstybei sieja ne su bankrutuojančios įmonės veiklos vykdymu ir pajamų turėjimu / neturėjimu, bet su bankroto bylos iškėlimu įmonei. Taigi, poįstatyminiame akte – Tvarkos apraše, jo 6.2.1 punkte, numatytos pažymos pateikimas / nepateikimas, o taip pat bankrutuojančios įmonės veiklos vykdymas ir pajamų iš nurodytos veiklos turėjimas negali būti suabsoliutinamas ir traktuojamas kaip leidžiantis nevykdyti aukštesnės galios teisės akto – įstatymo – reikalavimų. Toks įstatymo viršenybės poįstatyminio akto atžvilgiu principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje.

II

Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 83–85) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. BAB „Vievio paukštynas“ administratorius su 2011 m. lapkričio 24 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Trakų skyrių dėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėmimo buvusiems AB „Vievio paukštynas“ darbuotojams P. S., B. T., P. K., J. K., O. V. ir P. L.. VSDFV Trakų skyrius 2011 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. 3R-10101 atsisakė perimti žalos atlyginimo mokėjimą. BAB „Vievio paukštynas“ su 2011 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl minėto rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Fondo valdyba 2011 m. sausio 31 sprendime Nr. (11.1)I-628 informavo BAB „Vievio paukštynas“ administratorių, kad VSDFV Trakų skyrius pagrįstai atsisakė perimti iš BAB „Vievio paukštynas“ žalos atlyginimo mokėjimo prievolę P. S., B. T., P. K., J. K., O. V. ir P. L..

2. Pagal Įstatymo 4 straipsnį įmonės, įstaigos, organizacijos, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti Įstatyme nustatytą žalą. Pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalį įmonei iškėlus bankroto bylą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, pagal 2 dalį žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė.

Tvarkos aprašo 1.1 punkte nustatyta, kad šis aprašas reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo arba susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalą pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalį tenkina valstybė; pagal 2 punktą prievolę mokėti nukentėjusiems žalos atlyginimą vykdo Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Tvarkos aprašo 6.2 punkte įtvirtinta, kad įmonė, privalėjusi mokėti žalos atlyginimą, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniam skyriui pateikia prašymą ir sąrašą asmenų, kuriems ji turėjo mokėti žalos atlyginimą, nurodydama jų pavardes, vardus, adresus, laiką, iki kurio turės būti mokamas žalos atlyginimas, ir žalos dydį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotas pažymas apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimus arba kitus dokumentus, pagal kuriuos buvo mokamas žalos atlyginimas, 6.2.1. punkte numatyta, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, įmonė papildomai pateikia teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo paskirto įmonės administratoriaus pažymą, patvirtinančią, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą.

Atsižvelgiant į tai, kad BAB „Vievio paukštynas“ nepateikė VSDFV Trakų skyriui pažymos apie tai, kad įmonės veikla yra sustojusi ir įmonė negauna pajamų, VSDFV Trakų skyrius pagrįstai atsisakė perimti iš BAB „Vievio paukštynas“ žalos atlyginimo mokėjimą, todėl naikinti sprendimą Nr. 3R-10101 nėra teisinio pagrindo.

3. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3 ir 5 straipsnius iš Garantinio fondo bankrutuojančių įmonių darbuotojams mokamas Įstatyme nustatytas žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė Įstatyme nustatyta tvarka nepereina valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2103 „Dėl išmokų iš garantinio fondo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2103) 1.5 punkte įtvirtinta, kad vykdančių veiklą bankrutuojančių įmonių darbuotojams žalos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatytąja tvarka pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, dalis, kai šios žalos atlyginimo prievolė nėra perduota valstybei, iš Garantinio fondo atlyginama nuo tos dienos, kurią atlyginimo mokėjimas nutrauktas, iki kreipimosi į šį fondą dienos.

4. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti byloje reikšmingas aplinkybes, tame tarpe išsiaiškinti, ar BAB „Vievio paukštynas“ nesikreipė į Garantinį fondą dėl išmokų P. S., B. T., P. K., J. K., O. V. ir P. L. pagal Garantinio fondo įstatymą, tikslinga į nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Garantinį fondą, atstovaujamą Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 43–46) nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.

1. BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorius į Fondo valdybą su 2011 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi kaip į privalomą išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją dėl VSDFV Trakų skyriaus sprendimo Nr. 3R-10101 panaikinimo ir įpareigojimo skyriui perimti žalos atlyginimo prievolės P. S., B. T., P. K., J. K., O. V., P. L. vykdymą. Išnagrinėjus skundą paaiškėjo, kad VSDFV Trakų skyrius pagrįstai atsisako perimti žalos atlyginimo mokėjimą Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau Fondo valdyba nustatė, kad, remiantis pateiktais asmenų dokumentais, visų arba dalies iš paminėtų asmenų žalos atlyginimo prievolės galėtų būti perduotos valstybei Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Fondo valdyba rašte Nr. (11.1)I-628 informavo BAB „Vievio paukštynas“ apie minėtą galimybę perimti iš jos žalos atlyginimo mokėjimą kitu teisiniu pagrindu, taip pat nurodė dokumentus, kuriuos BAB pareiškėja turėtų pateikti apie žalos atlyginimo gavėjus ir dokumentus, patvirtinančius AB „Vievio paukštynas“ privatizavimą, tam, kad būtų galutinai išspręstas klausimas dėl galimybės žalos atlyginimo prievolę iš BAB „Vievio paukštynas“ perduoti valstybei. Todėl Fondo valdybos rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nes jame išaiškinta BAB „Vievio paukštynas“ galimybė, VSDFV Trakų skyriui atsisakius perimti žalos atlyginimo prievolę pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą (dėl bankroto), kreiptis kitu Įstatyme nustatytu pagrindu (pagal 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą (privatizavus atsakingą už žalą įmonę)). Nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Trakų skyrius buvo reorganizuotas ir jungimo būdu prijungtas prie VSDFV Vilniaus skyriaus, todėl Fondo valdyba nurodė, kad Tvarkos aprašo 6.2.6 punkte nurodytus dokumentus bankroto administratorius pateiktų VSDFV Vilniaus skyriui, kuris priimtų sprendimą dėl žalos atlyginimo perėmimo pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atlikus šiuos veiksmus, teisinis ginčas tarp Fondo administravimo įstaigų ir BAB „Vievio paukštynas“ galimai būtų išspręstas. Jeigu VSDFV Vilniaus skyrius būtų nustatęs, kad ne visų asmenų žalos atlyginimo prievolės pereina valstybei (atsižvelgiant į sužalojimo datą ir įmonėje iki privatizavimo dirbtą laiką), tokį sprendimą taip pat patikrintų Fondo valdyba ir tuomet būtų priimtas galutinis Fondo administravimo įstaigų (t. y. Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos) sprendimas dėl galimybės perimti žalos atlyginimo prievolę (ar jos dalį), kaip numatyta Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose bei Tvarkos aprašo 6.2.1, 6.2.5 ir 6.2.6 punktuose.

Taigi, Fondo valdybos raštas Nr. (11.1)I-628 nėra galutinis sprendimas, o tarpinio pobūdžio dokumentas, tik paaiškinantis galimybę bankroto administratoriui kreiptis dėl BAB „Vievio paukštynas“ žalos atlyginimo mokėjimo prievolės P. S., B. T., P. K., J. K., O. V., P. L. perdavimo valstybei.

2. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis ginčas paliktinas nenagrinėtas, nes pareiškėja kreipėsi į teismą, nesilaikiusi šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 2 dalimi, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, pareiškėja turės galimybę kreiptis į teismą, jeigu jos netenkins priimtas sprendimas. Tokį sprendimą teismas turėtų priimti, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, nes pareiškėja neišnaudojo visų galimybių perduoti žalos atlyginimo prievolę valstybei ir skundžia Fondo valdybos, kaip išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, tarpinį (procedūrinį) sprendimą, kuriame buvo paaiškinta žalos atlyginimo prievolės perdavimo galimybė.

3. Žalai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d., atlyginti nuo 1997m. rugsėjo 1 d. taikomas Įstatymas, pagal kurio 4 straipsnį nukentėjusiųjų asmenų darbdaviai (įmonės, įstaigos, organizacijos), dėl kurių kaltės asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarado darbingumą, privalo atlyginti įstatyme nustatytą žalą. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai įmonė, mokėjusi nukentėjusiajam žalos atlyginimą, likviduojama dėl bankroto, žalos atlyginimas mokamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (BAB „Vievio paukštynas“ nėra likviduojama dėl bankroto, jai tik iškelta bankroto byla).

Pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Tvarkos aprašo 6.2.1–6.2.3 punktus, kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei. Bankrutuojanti įmonė žalos atlyginimo mokėjimo prievolę gali perduoti šiais atvejais: kai įmonei tik iškelta bankroto byla ir ji nebeveikia (veikla sustojusi ir jokių pajamų negauna – Tvarkos aprašo 6.2.1 punktas); kai įmonė likviduojama dėl bankroto (Tvarkos aprašo 6.2.2. punktas); kai įmonei netaikoma bankroto procedūra, bet įmonė neveikia ir neturi lėšų ar turto, iš kurio būtų galima išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą (Tvarkos aprašo 6.2.3 punktas).

Pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 2 dalį žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Tvarkos apraše Vyriausybė nustatė žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perdavimo valstybei tvarką, nurodė dokumentus, kuriuos, priklausomai nuo žalos atlyginimo mokėjimo perėjimo valstybei pagrindo, privalu pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui.

4. Pagal Tvarkos aprašo 6.2.1 punktą, kai įmonei iškelta bankroto byla, dokumentai, patvirtinantys žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimą valstybei, yra teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo paskirto įmonės administratoriaus pažyma, patvirtinanti, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų įmonė negauna, taip pat dokumentai ir duomenys apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą.

Remiantis pareiškėjos pateikta informacija, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartyje iškėlė AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą. Kreipdamasis į VSDFV Trakų skyrių bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėja tęsia ūkinę komercinę veiklą. Taigi, AB „Vievio paukštynas“ nėra likviduojama dėl bankroto, bendrovei tik iškelta bankroto byla, be to, įmonė, kaip nurodė bankroto administratorius, vykdo ūkinę komercinę veiklą. Kaip pagrindas perduoti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę 2011 m. lapkričio 24 d. prašyme buvo nurodytas iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų nepakankamumas. Tačiau nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nenumatyta galimybė perduoti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę valstybei įmonės pajamų nepakankamumo atveju. Taigi, VSDFV Trakų skyrius, remdamasis pateikta informacija, kad įmonė veiklą vykdo, pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 3R-10101 neperimti pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės iš veiklą vykdančios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas).

5. Bankroto administratorius buvo informuotas, kad pagal Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą iš šio fondo mokamos pagal Įstatymą neišmokėtų žalos atlyginimo išmokų sumos (kai ši prievolė įstatyme nustatyta tvarka nepereina valstybei), susidariusios iki kreipimosi į Garantinį fondą dienos. Remiantis Nutarimo Nr. 2103 1.5 punktu, kai žalos atlyginimo prievolė neperduota valstybei, vykdančių veiklą bankrutuojančių įmonių darbuotojams žala dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, įvykusių (nustatytų) iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, iš Garantinio fondo atlyginama nuo tos dienos, kurią žalos atlyginimo mokėjimas nutrauktas, iki kreipimosi į šį fondą dienos.

6. Pareiškėjos minimose Įmonių bankroto įstatymo normose nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi pateikti dokumentus, kai Įstatymo nustatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei. Taigi, ne Įmonių bankroto įstatyme, o Įstatyme nustatyti žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei pagrindai, todėl perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali tik vadovaudamiesi Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis (Įmonių bankroto įstatymas yra tik nukreipiamosios (blanketinės) normos).

IV

Tretieji suinteresuoti asmenys – B. T., P. K., O. V., P. S., J. K., P. L. atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – BAB „Vievio paukštynas“ atstovės – UAB „Valeksa“ atstovė – teisininkė Airinga Žukauskaitė (2012 m. birželio 22 d. įgaliojimas Nr. 5-68 (b. l. 120)), remdamasi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 122–136).

2. Teismo posėdyje atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė – šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Lazauskienė (2012 m. kovo 20 d. įgaliojimas Nr. Įg-32 (b. l. 111)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė – šios institucijos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Karčiauskienė (2011 m. lapkričio 7 d. įgaliojimas atstovauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 23-31 (b. l. 112)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti.

4. Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys – B. T., P. K., O. V. pritarė pareiškėjos atstovės pozicijai ir prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011, be kita ko, iškėlė AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, paskyrė įmonės administratorių.

2. BAB „Vievio paukštynas“ vykdančioji direktorė 2011 m. lapkričio 25 d. pažymoje (b. l. 81) VSDFV Trakų skyriui pranešė: nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011m. birželio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Vievio paukštynas“; nors nuo rugsėjo 1 d. AB „Vievio paukštynas“ gauna pajamų, tačiau jų užtenka tik įmonės būtinoms išlaidoms padengti; kadangi žalos atlyginimas tiesiogiai nesusijęs su įmonės dabartine situacija, įmonė neturi papildomų lėšų padengti susidariusio įsiskolinimo už žalą.

3. BAB „Vievio paukštynas“ administratorius pateikė VSDFV Trakų skyriui 2011 m. lapkričio 24 d. prašymą „Dėl žalos atlyginimo“ (b. l. 13–14, 63–64, 66–67), kuriame, be kita ko, nurodė: nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo AB Vievio paukštynas; administratorius, patikrinęs BAB „Vievio paukštynas“ dokumentus, nustatė, kad bendrovė neišmokėjo žalos atlyginimo 6 darbuotojams: P. S., B. T., P. K., J. K., O. V., P. L.; pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pareina valstybei, kai įmonei iškelta bankroto byla; nors BAB „Vievio paukštynas“ tęsia ūkinę komercinę veiklą, tačiau iš šios veiklos gaunamų pajamų užtenka tik su šia veikla susijusioms išlaidoms padengti.

4. VSDFV Trakų skyrius, atsakydamas į BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus prašymą, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. 3R-10101 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo perėmimo“ (b. l. 15, 65), be kita ko, nurodė:

4.1. Vadovaujantis Įstatymo 18¹ straipsniu, atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei šiais atvejais: kai įmonei iškelta bankroto byla; kai įmonė likviduojama dėl bankroto; kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą.

4.2. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.2 punktu, įmonė, privalėjusi mokėti žalos atlyginimą, pateikia prašymą ir sąrašą asmenų, kuriems ji turėjo mokėti žalos atlyginimą, nurodo jų pavardes, vardus, adresus, laiką, iki kurio turės būti mokamas žalos atlyginimas, ir žalos atlyginimo dydį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymas apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimus arba kitus dokumentus, pagal kuriuos buvo mokamas žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo mirties dėl profesinės ligos atveju pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, kad nukentėjusysis mirė dėl profesinės ligos.

4.3. Pagal Tvarkos aprašo 6.2.1 punktą, kai įmonei iškelta bankroto byla, įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus: teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo paskirto įmonės administratoriaus pažymą, patvirtinančią, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą.

4.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSDFV Trakų skyrius neturi teisinio pagrindo perimti iš BAB „Vievio paukštynas“ žalos atlyginimo mokėjimą, nes pagal pateiktą pažymą AB „Vievio paukštynas“ tęsia ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamas.

5. BAB „Vievio paukštynas“ administratorius pateikė 2011 m. gruodžio 16 d. skundą Fondo valdybai „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus 2011 12 09 rašto Nr. 3R-10101 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo perėmimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“ (b. l. 16–20, 53–57), kuriame prašė panaikinti sprendimą Nr. 3R-10101 ir įpareigoti VSDFV Trakų skyrių perimti žalos dėl profesinio susirgimo atlyginimo mokėjimo prievolę P. S., B. T., P. K., J. K., O. V. ir P. L..

6. Fondo valdyba, atsakydama į 2011 m. gruodžio 16 d. skundą, 2012 m. sausio 31 d. sprendime Nr. (11.1)I-628 „Dėl žalos atlyginimo“ (b. l. 21, 51– 52), be kita ko, nurodė:

6.1. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, įmonės, įstaigos ar organizacijos, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, privalo atlyginti Įstatyme nustatytą žalą. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai įmonė, mokėjusi nukentėjusiajam žalos atlyginimą, likviduojama dėl bankroto, žalos atlyginimas mokamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (AB „Vievio paukštynas“ nėra likviduojama dėl bankroto, jai tik iškelta bankroto byla). Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, o šios prievolės vykdymo tvarką nustato Vyriausybė (18¹ straipsnio 2 dalis).

6.2. Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, pateikus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus. Pagal Tvarkos aprašo 6.2.1 punktą, kai įmonei iškelta bankroto byla, dokumentai, patvirtinantys žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimą valstybei, yra teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo paskirto įmonės administratoriaus pažyma, patvirtinanti, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų įmonė negauna, taip pat dokumentai ir duomenys apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą (kai atsakinga už žalą įmonė likviduojama dėl bankroto, turi būti pateikiami Tvarkos aprašo 6.2.2. punkte nurodyti dokumentai).

6.3. Kreipdamasis į VSDFV Trakų skyrių BAB „Vievio paukštynas“ administratorius nurodė, kad AB „Vievio paukštynas“ tęsia ūkinę komercinę veiklą. AB „Vievio paukštynas“ nėra likviduojama dėl bankroto, jai tik iškelta bankroto byla, be to, įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Kaip pagrindą perduoti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę 2011 m. lapkričio 24 d. prašyme nurodytas iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų nepakankamumas. Tačiau nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nenumatyta galimybė perduoti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę valstybei įmonės pajamų nepakankamumo atveju.

6.4. VSDFV Trakų skyrius, remdamasis BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus pateikta informacija, kad įmonė veiklą vykdo, pagrįstai priėmė sprendimą Nr. 3R-10101 neperimti pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės iš veiklą vykdančios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla.

6.5. Pagal Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą iš šio fondo mokamos pagal Įstatymą neišmokėtų žalos atlyginimo išmokų sumos (kai ši prievolė įstatyme nustatyta tvarka nepereina valstybei), susidariusios iki kreipimosi į Garantinį fondą dienos. Remiantis Nutarimo Nr. 2103 1.5 punktu, kai žalos atlyginimo prievolė nėra perduota valstybei, vykdančių veiklą bankrutuojančių įmonių darbuotojams žala dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, įvykusių (nustatytų) iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, iš Garantinio fondo atlyginama nuo tos dienos, kurią žalos atlyginimo mokėjimas nutrauktas, iki kreipimosi į šį fondą dienos.

6.6. BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus minimose Įmonių bankroto įstatymo normose nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi pateikti dokumentus, kai Įstatymo nustatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei. Tačiau perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali tik vadovaudamiesi Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Tvarkos aprašo nuostatomis.

6.7. Pagal Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei gali būti perduota įmonės privatizavimo atveju (kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo). Nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo. Remiantis Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos aprašo 6.2.6 punktu, šią prarastą darbingumo dalį, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir NDNT). Įmonės privatizavimo atveju žalos atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų mokamas nuo mokėjimo nutraukimo dienos (Tvarkos aprašo 11 punktas). Žalos atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal asmens gyvenamąją vietą. Todėl sprendimą dėl prašyme nurodytų asmenų teisės į žalos atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų galėtų priimti VSDFV Vilniaus skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. šis skyrius moka išmokas ir Trakų r. gyventojams), įvertinęs pateiktus įmonės privatizavimą bei nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą įrodančius dokumentus. VSDFV Vilniaus skyriui BAB „Vievio paukštynas“ administratorius turėtų pateikti prašyme nurodytų asmenų žalos atlyginimo dokumentų originalus, darbo užmokesčio pažymas, žalos atlyginimo apskaičiavimo ir perskaičiavimo dokumentus.

7. BAB „Vievio paukštynas“ administratorius pateikė Fondo valdybai 2012 m. kovo 3 d. prašymą Nr. 03-4438 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 22, 49–50), kuriame, be kita ko, nurodė, jog iki šio prašymo surašymo dienos BAB „Vievio paukštynas“ iš Fondo valdybos nėra gavęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje numatyto procesinio dokumento – sprendimo, iš kurio būtų aiškus 2011 m. gruodžio 16 d. skundo išnagrinėjimo rezultatas, taip pat prašė nedelsiant išnagrinėti minėtą skundą ir apie priimt sprendimą informuoti nedelsiant.

8. Fondo valdyba 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. (11.1)I-1768 „dėl atsakymo į skundą pateikimo“ (b. l. 23, 47) informavo BAB „Vievio paukštynas“ administratorių, kad 2011 m. gruodžio 16 d. skundas (Fondo valdyboje gautas 2012 m. sausio 3 d.) išnagrinėtas ir į jį atsakyta teisės aktuose nustatytu terminu, 2012 m. sausio 31 d. rašte Nr. (11.1)I-628.

II

Pabrėžtina, kad BAB „Vievio paukštynas“ savo įsiskolinimus tretiesiems asmenims ketina perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos institucijoms, kurios skundžiamuose sprendimuose to nesutinka atlikti; kitaip tariant, iš esmės tai yra ginčas dėl BAB „Vievio paukštynas“ įsiskolinimų.

Nors kilęs ginčas atitinka ginčo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme nagrinėtino administraciniame teisme, sampratą ir požymius, tačiau, Vilniaus apygardos teismui pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, nagrinėjamo ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis ir bankroto proceso specifika. Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad „Pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ši imperatyvi teisės norma aiškintina ir taikytina sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 7 dalies 3 punktu, kitomis šio įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į bankroto instituto paskirtį ir tikslus. Taigi atitinkamų bylų perdavimą nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui nulemia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ypatinga – skolininko – teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu. Nors Įmonių bankroto įstatymas expressis verbis nereglamentuoja ginčų teismingumo, kuomet bankrutuojanti įmonė reiškia reikalavimus dėl administracinių aktų, kurių pagrindu atsirado bankrutuojančios įmonės turtinė prievolė, panaikinimo, tačiau sisteminė paminėtų teisės normų ir bankroto instituto tikslų analizė patvirtina, kad tokie reikalavimai taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme“ (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartį byloje L. J. IĮ v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismas pabrėžia, kad šios bylos teismingumui apspręsti jis vadovaujasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi byloje BUAB „Andovos statyba“ v. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi pareiškėja šioje byloje yra būtent BAB „Vievio paukštynas“ (o ne tretieji asmenys – B. T., P. K., O. V., P. S., J. K., P. L.), todėl šios bylos teismingumui apspręsti negalima vadovautis Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 18 d. nutartimi byloje I. L. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos suformuluotos taisyklės reiškia, kad ši byla perduotina nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (b. l. 94–96).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 8 dalimi, 105, 106 straipsniais,

nutaria:

1. Atnaujinti administracinės bylos Nr. I-2913-815/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01043-2012-6) nagrinėjimą iš esmės.

2. Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą (įvardytą administracine byla Nr. I-2913-815/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01043-2012-6)) pagal pareiškėjos – BAB „Vievio paukštynas“ skundą atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, B. T., P. K., O. V., P. S., J. K., P. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymuose nustatyta tvarka.

Ši nutartis neskundžiama.