- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- P-438-137-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01711-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011 pagal S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. gegužės 21, 29 d. bei 2008 m. birželio 3 d. pareiškimais S. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovadą (toliau – ir Institucija), kuriuose nurodė apie trečiųjų asmenų R. D., R. D. ir S. D. neteisėtus veiksmus – savavaldžiavimą, sklypo riboženklių sunaikinimą, melagingus pareiškimus, turto pagrobimą, chuliganiškus veiksmus.
Šalies argumentai
S. G. 2008 m. birželio 3 d. pareiškime prašoma R. D., jos samdytinei bei sūnui R. D. skirti administracines nuobaudas už sklypo riboženklių sunaikinimą ir savavaldžiavimą, o duomenis dėl grobimo ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą perduoti prokuratūrai.
Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimu, patvirtintu Institucijos viršininko E. J. (E. J.), buvo baigtas S. G. 2008 m. birželio 3 d. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas.
Institucijos 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr.57-S-16019 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ S. G. buvo informuotas, kad pagal jo 2008 m. gegužės 21 ir 29 d. pareiškimuose nurodytus faktus, viešosios tvarkos pažeidimų nenustatyta. Dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka pasiūlyta kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Nurodyta, kad dėl kitų faktų išnagrinėjimo pareiškimas išsiųstas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.
Institucijos 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr.57-S-16139 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ S. G. pranešta, kad jo 2008 m. birželio 3 d. pareiškimas išnagrinėtas. Pasiūlyta tarp jo ir sodo kaimyno kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsniu arba Vilniaus rajono apylinkės teisme. Taip pat nurodyta, kad dėl ankstesniuose pareiškimuose nurodytų faktų tyrimas jau buvo atliktas ir apie šio tyrimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas. Medžiaga dėl sklypo riboženklių sunaikinimo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kur su ja ir galima susipažinti.
2008 m. birželio 9 d. S. G. Institucijai pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimus apie kuriuos buvo informuotas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr.57-S-16139 ir 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr.57-S-16019 ir priimti nutartį dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 42⁴, 50, 50³, 174, 183, 186, 187², 188 straipsniuose nustatytų teisės normų pažeidimų kvalifikavimo ir juos atitinkančių nuobaudų skyrimo administracinių teisės pažeidimų bylose.
Šalies argumentai
Patikslintame skunde S. G. prašė panaikinti Institucijos sprendimus apie kuriuos buvo informuotas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr.57-S-16139 ir 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr.57-S-16019, atsisakydamas reikalavimų dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal pirminiame skunde nurodytus ATPK straipsnius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi S. G. skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimas dėl tos priežasties, jog nebuvo tinkamai ištirti S. G. pareiškimuose nurodyti bei galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, negali būti naikinamas, kadangi tiek 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 29 d. ir 2008 m. birželio 3 d. policijai pateiktuose pareiškimuose, tiek pirminiame skunde teismui nurodytiems administraciniams teisės pažeidimams yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Nurodė, kad Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimas tuo aspektu, kad nepagrįstai nepradėtas ikiteisminis tyrimas S. G. minėtuose pareiškimuose Institucijai nurodytų asmenų atžvilgiu, negali būti administracinio teismo nagrinėjimo dalyku. Teismas padarė išvadą, kad S. G. patikslinto skundo reikalavimų tenkinimas siejamas su įrodymų rinkimu galimai kilsiančiame ginče dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad skundo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, teismas nurodė, kad S. G. skundo reikalavimai yra nepagrįsti.
II.
Apeliaciniu skundu S. G. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Apelianto įsitikinimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, panaikinantį jo teisę į tinkamą teisinį procesą dėl 2008 m. gegužės 21, 28-30 d. jo atžvilgiu padarytų teisės pažeidimų, kurie galėjo būti panaikinti administracinių teisės pažeidimų teisenos arba baudžiamąją tvarka. Pažymėjo, kad teismas turi ne tik pareigą nurodyti asmeniui į kurią kompetentingą valstybės instituciją privalo kreiptis asmuo dėl teisių pažeidimo, bet ir savarankišką pareigą tiesiogiai nukreipti baudžiamosios teisenos požymių turinčius duomenis prokuratūrai. Nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padarytų pažeidimų nėra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-685/2011 S. G. apeliacinio skundo netenkino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su apelianto bei pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad tiek 2008 m. gegužės 21, 2008 m. gegužės 29 d., ir 2008 m. birželio 3 d. Institucijai pateiktuose pareiškimuose, tiek pirminiame skunde teismui nurodytiems administraciniams teisės pažeidimams, numatytiems ATPK 42⁴, 174, 183, 186, 187², 188 straipsniuose, yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmenys nei gali būti pripažįstami kaltais, nei nusprendžiama, kad jie neatliko draudžiamos veikos. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011.
Prašyme nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N575-685/2011 išnagrinėjo netinkamai, o nepagrįstas teismo išvadas sąlygojo neteisėti žemėtvarkos įstaigų veiksmai ir jų pagrindu priimti aktai. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo pateikti dokumentai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 ir 2012 m. vasario 22 d. raštas Nr. 48197-(14-48-104)-2066 (t. 2, b. l. 2 – 3) demaskuoja suklastotus apeliacinės instancijos teismo teiginius, o jų pagrindu priimti procesiniai sprendimai turi būti ištaisyti tose dalyse, kurios grindžiamos melagingais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010). ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.
Nagrinėjamu atveju iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad jis yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, taip pat ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nurodyta, jog „procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: [...] 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas“. Vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų pagrįstumą iš esmės, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).
Išnagrinėjus prie pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėtų dokumentų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 ir 2012 m. vasario 22 d. raštas Nr. 48197-(14-48-104)-2066) (t. 2, b. l. 2 – 3) turinį, matyti, kad šie dokumentai bei juose konstatuoti faktai per se negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kadangi šie dokumentai yra surašyti (parengti) jau po administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N575-685/2011 išnagrinėjimo (galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011 buvo priimta 2011 m. balandžio 1 d.), ir juose konstatuoti faktai, susiję su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4184/1007:0024, patikrinimo, atlikto 2012 m. vasario mėn., rezultatais. Akivaizdu, kad šiuose raštuose nurodytos aplinkybės neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011, todėl jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų prasme.
Kita vertus, byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. dėl galimo dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo. Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, proceso atnaujinimo pagrindą sudaro būtent toks bylos dokumentų suklastojimo faktas, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad galimas jo administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų suklastojimo (žinomai neteisingų, melagingų įrašų padarymo) faktas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog procesas S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti atnaujintas remiantis jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomomis aplinkybėmis. Darytina išvada, jog tiek ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto, tiek ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų prasme prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo - S. G. - tinkamai nepagrindė atitinkamų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo ir jo prašymas atnaujinti procesą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nutaria:
S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti procesą S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-685/2011.
Nutartis neskundžiama.