- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 1-2593-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38920-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- H. B.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Turkijos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022-05-24 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.) ir jam paskirta (pritaikius BK 64¹ str. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
H. B., 2021 m. lapkričio 7 d., apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) namu, ne sankryžoje sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Toyota Prius“ keleivė I. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais H. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis H. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje, 2021 m. lapkričio 7 d. apie 17.00 val., vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Bevažiuojant jis ketino sukti į kairę, tačiau jam iš paskos važiavo kiti automobiliai. Susidarė eismo spūstis, minėtų transporto priemonių vairuotojai, signalais jį skubino atlikti manevrą, todėl ties (duomenys neskelbtini) namu, ne sankryžoje sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą, jis dėl savo neatidumo, nedavė kelio priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo šio automobiliu važiavusi keleivė. Savo veiksmus vertina kritiškai ir jų nepateisina, dar ikiteisminio tyrimo metu jis savo noru atlygino nukentėjusiajai jos patirtą 400 Eur žalą.
Nukentėjusioji I. D. į paskirtą teismo posėdį atvykti nepageidavo, tačiau telefonu informavo, jog kaltinamasis jos atsiprašė, jai atlygino jos patirtą žalą, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Kadangi kaltinamasis H. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, kaip įtariamasis, 2021-12-10 H. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas, ir parodė, kad 2021-11-07, apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir klientui vežė užsakymą (maistą į namus). Privažiavęs įvažiavimą, kur turėjo sukti į reikalingą kiemą, jis sustojo ir praleido transporto priemones, kurios važiavo (duomenys neskelbtini) gatve priešinga kryptimi. Stovėjo apie 30-40 sekundžių, kai vienas iš automobilių, važiavusių priešinga kryptimi, sustojo 2-je eismo juostoje, leisdamas jam pasukti į kairę, į kiemą. Jis pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Priešingos krypties 1-je eismo juostoje jokių transporto priemonių jis nematė, todėl lėtai važiavo link įvažiavimo į kiemą. Staiga, pajuto smūgį į savo automobilį. Smūgis buvo į automobilio priekinį dešinį kampą. Iš karto automobilį sustabdė ir išlipo. Tuo pat metu iš kito automobilio „Toyota Prius“, kuris atsitrenkė į jo automobilį, irgi išlipo vairuotojas, apžiūrėjo savo automobilį, nufotografavo. Jis su tuo vairuotoju pakalbėjo ir jie nutarė nesudaryti didelio kamščio gatvėje, todėl jis patraukė savo automobilį nuo kelio į įvažiavimą į kiemą. Po kurio laiko atsidarė „Toyota Prius“ automobilio galinės durelės ir viena iš moterų pasakė, jog kitai moteriai bėga kraujas. Jis nunešė nukentėjusiai moteriai atsigerti vandens. Kažkas į įvykio vietą iškvietė policiją ir GMP medikus. Nukentėjusi keleivė važiavo neprisisegusi saugos diržu. Savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, nori susitaikyti su nukentėjusiąja, (b. l. 67-69).
Papildomai apklaustas H. B., kad jam buvo žinoma, kad susitaikius su nukentėjusiąja teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jam pasirašytinai buvo išaiškinta, kad jeigu per vienerius metus padarys naują nusikalstamą veiką, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo kitas žmogus, bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau 2022-04-10 jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 140 str. 2 d., buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo pripažintas kaltu. Supranta, kad būtent dėl šios priežasties nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius buvo atnaujintas. Jis supranta jam įteikto pranešimo apie įtarimą, pagal BK 281 str. 1 d., esmę, savo kaltę pripažįsta pilnai. Nuoširdžiai apgailestauja, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kitas žmogus, bei dėl to, kad po padarė dar vieną nusikalstamą veiką. Žalą eismo įvykio metu nukentėjusiai moteriai atlygino bendrai su draudimu (jis asmeniškai sumokėjo nukentėjusiajai 400 Eur), (b. l. 113-116).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2021-11-07, apie 17.30 val., kartu su dukra G. B. važiavo „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjo automobiliu. Jos važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo jau tamsu, buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Nelijo. Jos sėdėjo ant galinių sėdynių. Važiuodamos jos tarpusavyje kalbėjosi ir kelio nestebėjo. Be to kelio matyti ir negalėjo, nes jas nuo vairuotojo skyrė sienelė. Jos važiavo neprisisegusios saugos diržais. Staiga ji pajuto smūgį, visu kūnu pasislinko į priekį ir veidu atsitrenkė į sienelę ir į priekinės sėdynės atlošą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jos iš automobilio nelipo. Iš karto po smūgio pamatė, kad automobilis sustojo, priekine dalimi atsitrenkęs į stulpą. Jas vežęs automobilio vairuotojas su kažkuo kalbėjo angliškai. Ji suprato, kad jis kalbėjo su kito automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, vairuotoju. Po to „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį. Dukra paskambino tel. 112 ir į įvykio vietą išvietė GMP medikus. Vėliau prie jų priėjo užsienietis, kuris kalbėjo angliškai ir siūlė vandens buteliuką, sakė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai nustatė nosies žaizdą ir nosies kaulo skilimą (b. l. 32-34).
VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto J. M. P. išvada: apžiūrėjęs I. D., RVU ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad I. D. nustatyti sužalojimai – muštinė nosies žaizda ir nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39-42).
Liudytoja G. B.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-07, apie 18 val., Vilniuje, kartu su mama važiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jau buvo tamsu, buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Buvo dulksna. Jos sėdėjo ant galinių keleivių sėdynių. Jas nuo vairuotojo skyrė apsauginė plėvelė. Jos tarpusavyje kalbėjosi, todėl kelio nestebėjo. Staiga pajuto, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pakeitė judėjimo kryptį, pajuto smūgį į jų automobilį ir po to sekė „(duomenys neskelbtini)“ automobilio smūgis į stulpą. Suprato, kad įvyko susidūrimas. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pasakė, kad jis nekaltas, kad jam kelią užkirto kitas automobilis, dėl to jis turėjo sukti į dešinę. Jos važiavo neprisisegusios saugos diržais. Smūgio metu jos atsitrenkė į priekines sėdynes. Mama susitrenkė stipriau, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį. Tuo metu jas vežęs vairuotojas išlipo iš automobilio ir kartu su kitu vyru apžiūrinėjo automobilį. Girdėjo, kad vyrai kalbėjo angliškai. Ji taip pat išlipo iš automobilio. Skersai kelio jų važiavimo krypties 1-je eismo juostoje ir dalinai 2-je eismo juostoje stovėjo tamsios spalvos lengvasis automobilį, kurio vairuotojas kalbėjo angliškai, sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), jų atsiprašinėjo. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo GMP medikai, kurie mamą apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Ji pati šio eismo įvykio metu nenukentėjo, (b. l. 48-50).
Liudytojas A. Š.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-07, apie 17.30 val., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) g. 1-a eismo juosta apie 48-50 km/h greičiu, nuo (duomenys neskelbtini) plento pusės link (duomenys neskelbtini) tilto. Vežė dvi keleives (viena buvo vyresnio amžiaus, kita buvo jaunesnė). Jau buvo tamsu ir buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Lynojo, kelio danga buvo šlapia. Artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) namu matė, kad jo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas, o pėstiesiems – degė raudonas, todėl ramiai važiavo toliau tiesiai. Privažiuodamas prie minėtos perėjos pastebėjo, kad gretima 2-a tos pačios krypties eismo juosta šiek tiek priekyje važiavęs automobilis pristabdė, nors jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis toliau važiavo tiesiai. Staiga prieš savo automobilį pamatė tamsios spalvos „Mazda 6“ automobilį, kuris iš priešpriešinės eismo juostos suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą. Kai pamatė „Mazda 6“ automobilį, atstumas tarp jų buvo minimalus, apie 1 m. Siekdamas išvengti susidūrimo suko vairą į dešinę, o paspausti stabdžio pedalo jau nespėjo, nes su „Mazda 6“ automobiliu įvyko susidūrimas. Po to jo automobilis buvo nustumtas dar dešiniau ir priekine dalimi atsitrenkė į ant šaligatvio esantį šviesoforo stulpą. Atsigavęs po pirmo šoko, išlipo iš automobilio. Iš Mazda 6 automobilio išlipo vairuotojas, kuris angliškai pasakė, kad tai šio kaltė, kad jo nepamatė. Po įvykio matė, kad vyresnio amžiaus keleivės veidas buvo kraujuotas, iš nosies bėgo kraujas. Jaunesnė keleivė buvo sveika ir iškvietė GMP medikus. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko GMP medikai ir policijos pareigūnai. Medikai abi moteris išvežė į ligoninę. Jis ir kitas vairuotojas liko įvykio vietoje su policijos pareigūnais, kurie patikrino jų blaivumą. Abu buvo blaivūs. Įvykio vietoje jie parašė paaiškinimus, (b. l. 52-54).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 9-15)
?? Transporto priemonių apžiūros protokolai su priedais, (b. l. 16-19; 22-25).
?? 2021-12-21 Vilniaus apskrities VPK KPV NVESTS patalpose nukentėjusioji ir įtariamasis pasirašė susitaikymo protokolą, (b. l. 86-88).
2022-01-10 Vilniaus m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaujantis BPK 214 str. 2 d., patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-38920-21, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (LR BPK 212 str. 5 p., LR BK 38 str.), (b. l. 89-93).
2022-05-24 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, H. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta H. B. laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, H. B. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-04-10, 19.10 val., iki 2022-04-11, 16.28 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis). H. B. kaltu pripažintas dėl to, kad 2022-04-10, apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešine ranka vieną kartą sudavė sugyventinei A. J. į veidą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. J. (b. l. 102-104).
2022-07-01 Vilniaus m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaujantis BK 38 str. 4 d., patvirtino prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-38920-21, (b. l. 97-100).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
KET 109 punkte nustatyta, kad vairuotojas sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamasis H. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021-11-07 apie 17:26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) namu, ne sankryžoje sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemą, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. Š. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Toyota Prius keleivė I. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo H. B. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl sukelto eismo įvykio, rašytinis paaiškinimas, nukentėjusiosios I. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų G. B. ir A. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto J. M. P. išvadą, pagal kurią dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų I. D. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, transporto priemonių apžiūros protokolai bei kiti aukščiau nurodyti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
H. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagrindo atleisti H. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Tyrimo metu nukentėjusioji I. D. susitaikė su įtariamuoju H. B.. Visgi teismas nustatė, kad H. B. padarė naują nusikalstamą veiką teistumui neišnykus, praeityje kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje, šį kartą teisiamas antrą kartą jo padarytą nusikalstamą veiką pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, asmuo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo taip pat baustas administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Tokios faktinės aplinkybės verčia teismą abejoti dėl asmens galimybės ateityje tikrai nebenusikalsti.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, H. B. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
H. B. padarė nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu pagal įstatymą priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltininkas praeityje teistas (b. l. 102-104), baustas administracine tvarka, nusikalto teistumui neišnykus, nukentėjusiajai atlygino patirtą žalą, šiuo metu yra dirbantis, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamą vietą, kaltę pripažino visiškai. Teismas nustatė dvi jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes (59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą H. B. skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios skyrimui kaltinamasis neprieštaravo, jos dydį dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal BK 61 straipsnio reikalavimus nustatant žemiau vidurkio arčiau minimalios ribos.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinama vienu trečdaliu, nes kaltininkui pripažinus kaltę byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nuosprendžio paskelbimo metu H. B. yra įsiteisėjęs Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-24 baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuspręsta H. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta H. B. laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie neatliktos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-24 baudžiamuoju įsakymu, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 30 MGL (1500 Eur) baudą ir H. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 30 MGL (1500 Eur) baudą.
Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 30 MGL (BBND) dydžio, t. y. mažesnė už minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesius (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo H. B. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 125.00 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, nes H. B. nemoka proceso kalbos. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 str. 1 d. 3 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo H. B. šios išlaidos nepriteistinos.
VI. Kiti klausimai
H. B. kardomoji priemonė proceso metu paskirta nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SD laikmena su I. D. duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
nusprendžia:
pripažinti H. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir H. B. skirti galutinę bausmę 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie neatliktos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-24 baudžiamuoju įsakymu, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 30 MGL (1500 Eur) baudą ir H. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 30 MGL (1500 Eur) baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2022-04-10 19:10 val. iki 2022-04-11 16:28 val., vieno laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunktis).
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-24 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir pilnai neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SD laikmeną su I. D. duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti H. B., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvyliką) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.