Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. RV-23-11048 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. birželio 23 d., pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.

6. Atsiliepimas, pareiškimas dėl nušalinimo ir kiti prašymai nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. K. nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir savo yra akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra tuo, jog jis šiuo metu dirbantis asmuo, jo socialiniai ryšiai stiprūs, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Visos šios nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje J. K. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes glaustai paminėjo ir įvertino bei pagrįstai sprendė, kad šiuo metu J. K. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi.

10. Nors nuteistasis J. K. pateiktame skunde bando menkinti įkalinimo įstaigoje gautas drausmines nuobaudas, visgi vertinant jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šie duomenys negali būti ignoruojami. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad J. K. baustas 2 kartus, vieną kartą už tai, kad trukdė pareigūnams atlikti kratą (paskirta nuobauda – įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą), bei už tai, kad atsisakė administracijos pasiūlyto, mokamo darbo (skirtas papeikimas). Šios aplinkybės, priešingai nei mano nuteistasis, neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo itin nepriekaištingas. Juolab, kad įvertinus apelianto pažeidimus jie negali būti laikomi atsitiktiniais ar netyčiniais, priešingai, padaryti sąmoningais, aktyviais nuteistojo veiksmais. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentais, jog aukščiau aptarti pažeidimai galėjo būti užfiksuoti netinkamai, o paskirtos nuobaudos už juos nepagrįstos. BVK 80 straipsnis aiškiai reglamentuoja „Drausminimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarką“. Duomenų, kad šios tvarkos nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta, bylos medžiagoje nėra. Be to, BVK 80 straipsnio 8 dalis reglamentuoja nuteistųjų teisę šio kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Visgi apeliantas jam paskirtų drausminių nuobaudų neskundė, kas suponuoja išvadą, jog tuo metu su jomis sutiko ir jų neginčijo. Taigi, per visą bausmės laiką nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, tuo tarpu skatintas taip pat tik 2 kartus. Įvertinus nuteistajam paskirtų nuobaudų bei paskatinimų santykį, jų skyrimo laiką, spręstina, kad išskirtinai teigiami elgesio pokyčiai stebimi dar neilgą laiką, ir tai teikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, užtikrinti pozityvių pokyčių stabilumą.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. gruodžio 8 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu išryškėja dvejopas nuteistojo požiūris į nusikaltimą – kaltę pripažįsta tik iš dalies, veikė su bendrininkais, finansinių motyvų paskatintas, jaučia pyktį ir neteisingumą, nes nusikaltimo organizatorius buvo išteisintas. Taigi vertindamas savo elgesio pasekmes jas įvertina tik per asmeninę žalą, trūksta gebėjimo analizuoti situaciją, įvertinti asmeninę patirtį, apibendrinti. Akivaizdu, jog savo paties atžvilgiu nuteistasis išlieka itin palankus. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o itin teigiamas savęs vertinimas ir savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių. Dar labiau, netgi apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija aplinkybes dėl visiško kaltės pripažinimo, teigdamas, kad kaltę jis pripažino ir pripažįsta visiškai, nors tiek nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, tiek Socialinio tyrimo išvada rodo priešingai (tik dalinį kaltės pripažinimą). Apygardos teismas pasigenda nuteistojo dalyvavimo tikslinėse savianalizės ir elgesio valdymo programose, kurios turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamai jį bei jo elgesį, ir pataisos procesą apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat kelia tai, kad atlikus jau daugiau nei pusę paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, priešingai nei statiniai, gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, kas iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tuo tarpu šiuo metu jo dedamos pastangos tik patvirtina, kad toliau kryptingai išlaikant savo elgesį būtent tokį, ši rizika iš tiesų gali dar labiau sumažėti, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai eliminuoti. Taigi, J. K. tolimesnis dinaminių veiksnių (maža motyvacija darbui; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų) šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatytas vienas apsauginis veiksnys neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi socialinių ryšių palaikymas iš esmės egzistavo ir J. K. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė. Juolab, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog apeliantas pripažino, kad sugyventinė žinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką.

13. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išdėstytais argumentais, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje pradėjo dirbti tik nuo 2023 m. kovo 1 d., iš esmės tik sulaukus lygtinio paleidimo termino ir Komisijai nustačius tokio pobūdžio nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendaciją, iki to laiko sąmoningai vengė darbo, dėl ko nuteistojo menka darbinė motyvacija gali itin didinti riziką nuteistajam vėl nusikalsti nepasisekus resocializacijos procesui. Šių aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo pateikti duomenys, jog jis turintis ženklų darbo stažą, kadangi kaip matyti ženklus darbo stažas visgi nuteistojo nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei pasikėsinant jas platinti, padarymu, neabejotinai siekiant finansinės naudos nusikalstamu būdu, todėl motyvacija darbui turėtų būti viena iš prioritetinių sričių. Jokios pažymos patvirtinančios galimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju J. K. nepateikė. Tuo tarpu iš skundo turinio matyti, jog nuteistojo nuomone, jis jokių problemų, kurias reikėtų spręsti, neturi, kas tik dar kartą patvirtina, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje įstaigoje.

14. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji J. K. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, vis dar yra pakankamai žymi (1 metai 6 mėnesiai), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

15. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad apylinkės teismas buvo šališkas nuteistojo atžvilgiu, ir kad priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis J. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.