- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-1139-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-32403-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) G. V. (G. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pripažinti įvykusias varžytynes negaliojančiomis. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. varžytynės, kuriose pareiškėjo žemės sklypas parduotas už 250 651 Lt, baigtos anksčiau negu įstatyme nustatytas 30 dienų terminas. Pareiškėjo teigimu, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos varžytynių rezultatams, kad turtas parduotas už labai mažą kainą. Pažymėjo, kad nustatydama turto pardavimo kainą antstolė vadovavosi UAB „Ober Haus“ ekspertizės akte nustatyta 313 000 Lt turto verte, tačiau ekspertas neatsižvelgė į žemės sklypo plėtros galimybes – pareiškėjas jau yra pradėjęs žemės paskirties keitimo procedūras. Anot pareiškėjo, UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad pakeitus sklypo paskirtį ir suskirsčius į mažesnius sklypus, sklypo rinkos vertė būtų 630 000 Lt.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. (tuo metu antstolę pavadavęs antstolis I. G.) 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas iš esmės sutiko su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais ir prašė skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo varžytynės pradėtos 2014 m. rugpjūčio 11 d. 13 val. 55 min. 28 sek., o baigtos 2014 m. rugsėjo 10 d. 14 val. 00 min. 59 sek. Tai reiškia, kad varžytynių trukmė 30 dienų 5 min. ir 31 sek. Tokia varžytynių trukmė visiškai atitinka CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus. CPK 681 straipsnio nuostatų tarpusavio ryšys ir jų sisteminė-loginė analizė, teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad CPK 681 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino prioritetą būtent eksperto nustatytai turto vertei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nuo eksperto nustatytos turto vertės galima nukrypti tik esant pakankamai svarbioms ir teisiškai reikšmingoms aplinkybėms arba atlikus (naują) ekspertizę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1433-262/2014, nustatė, kad „Bankas sutikimo pakeisti žemės paskirtį nedavė. Skolininkas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo teisę be AB DNB banko sutiko pakeisti ginčo sklypo paskirtį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu šį ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi 2013 m. spalio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, bent jau šiuo metu skolininkas neturi jokių realių galimybių pakeisti žemės paskirtį. Todėl net ir paskyrus pakartotinę ekspertizę, jos metu būtų nustatinėjama sklypo vertė pagal dabar esančią situaciją, kai sklypo paskirtis yra žemės ūkio, o ne pagal kada nors ateityje galimai būsiančią situaciją, kai žemės sklypo paskirtis bus pakeista. <...> 2014 m. sausio 21 d. ekspertizė jau yra pakartotinė. Atsižvelgiant į kasacinio teismo panašiose bylose formuojamą praktiką, nėra pagrindų abejoti šios ekspertizės aktu, nes jis yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, vertinamo turto detalus aprašymas, vertinimo metodika, t. y. detaliai nurodoma, kuo remiantis nustatoma tokia turto kaina. Taigi, ekspertizės aktas yra pagrįstas, aiškus, jame nurodyta konkreti ginčo turto vertė, todėl antstolei nėra jokių kliūčių nustatyti areštuoto turto kainą.“
Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įkainojant areštuotą turtą skolininkas ne tik įgyvendino savo procesinę teisę reikšti prieštaravimus dėl turto kainos (CPK 681 straipsnio 3 dalis), tačiau šie skolininko prieštaravimai jau netgi išnagrinėti teismine tvarka. Tai reiškia, kad dėl šios ginčo dalies (dėl atitinkamų pareiškėjo argumentų, susijusių su nustatyta turto kaina) jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame nekonstatuota pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės šioje civilinėje byloje kitaip teisiškai kvalifikuoti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, kiek tai susiję su žemės sklypo vertės nustatymu. Papildomai pažymėjo, kad varžytynėse parduodamas būtent nepadalintas žemės sklypas, kurio tikslinė paskirtis būtent žemės ūkio. Dėl to rinkos vertė ir, atitinkamai, pradinė pardavimo kaina turi būti nustatoma būtent nepadalinto žemės sklypo, kurio tikslinė paskirtis būtent žemės ūkio, o ne hipotetiškai padalinto sklypo, kurio tikslinė paskirtis hipotetiškai pakeista, vertė ir pradinė kaina; t. y. varžytynėse parduodamas konkretus turtas, atsižvelgiant į jo dabartines ir realiai egzistuojančias savybes, o ne hipotetiškai įmanomas savybes. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų ir juolab juos patvirtinančių įrodymų, kurie teiktų pagrindą nukrypti nuo ekspertizės akte nurodytos turto vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip deklaratyvius ir netgi nesąžiningus, t. y. pareikštus pakartotinai ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama į neteisingai nustatytą sklypo vertę (CPK 95 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti įvykusias varžytynes negaliojančiomis.
1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad varžytynių trukmė atitiko CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimus. Teismas netinkamai taikė CPK 73 straipsnio 3 dalies normą, reglamentuojančią procesinių terminų skaičiavimą.
2. Nesutiko su teismo išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo ekspertizės akte nustatytos turto vertės. Apelianto tvirtinimu ekspertas neatsižvelgė į žemės plėtros galimybes. Į žemės plėtros galimybes neatsižvelgta nepagrįstai, nes apeliantas jau yra pradėjęs žemės paskirties keitimo procedūras. Žemės sklypo paskirties keitimo galimybė nėra hipotetinė, nes pagal Vilniaus rajono planą žemės sklypas patenka į urbanizuoti planuojamas teritorijas.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkas neturi galimybių pakeisti žemės sklypo paskirties remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir priimtais procesiniais sprendimais kitose civilinėse bylose. Pažymėjo, kad nuo 2014-01-21 iš esmės pasikeitus žemės paskirties keitimo procedūrų reglamentavimui sutrumpėjo procedūrų atlikimui nustatyti terminai.
4. Teismo nutarties motyvai, kad pareiškėjo argumentai dėl sklypo vertės yra deklaratyvūs ir nesąžiningi, yra visiškai nepagrįsti. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2S-1433-262/2014 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl varžytynių pradinės kalinos teisingumo. Nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas buvo pripažinti skolininko teisę keisti žemės sklypo paskirtį be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Todėl skunde dėl antstolės veiksmų išdėstyti argumentai negali būti laikomi pakartotinais ar jau išspręstais įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Antstolė V. M. padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
1. Nesutiko su apelianto argumentu, kad buvo pažeisti įstatymo nustatyti varžytynių terminai. Jos tvirtinimu, varžytynės vyko ne 29 dienas 5 min. ir 31 sek. kaip nurodė apeliantas, o 30 d. 5 min. ir 31 sek.
2. Nesutiko su apelianto argumentu dėl nustatytos žemės sklypo vertės. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1433-262/2014 aiškiai pasisakė dėl eksperto nustatytos vertės nurodydamas, kad nėra pagrindo ja abejoti. Apelianto minima UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita atlikta turto paskirties keitimo tikslu, vertinimo tikslas buvo vertės nustatymas su specialiomis vertinimo prielaidomis ir jokiais kitais tikslais jos naudoti negalima.
3. Apeliantas galėjo pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise iki varžytynių paskelbimo surasti ir pasiūlyti pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
4. Savo veiksmais apeliantas siekia vilkinti vykdymo procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
1. Apelianto argumentai apie pažeistą terminų skaičiavimo taisyklę visiškai nepagrįsti. CPK 413 straipsnio 3 dalis nustato, kad varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas, t.y. ši norma yra lex specialis. Akivaizdu, kad teismas pagrįstai konstatavo varžytynes trukus 30 dienų.
Motyvuojamoji dalis
2. Apelianto argumentai apie žemės paskirties keitimo galimybes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jie vertintini kritiškai. O dėl eksperto nustatytos kainos pagrįstumo jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-1433-262/2014.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Apeliantas tvirtina, kad buvo pažeistas CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas varžytynių trukmės terminas.
CPK 713 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad varžytynės baigiamos po trisdešimties dienų – iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas. Ši teisės norma yra specialioji apelianto nurodytos CPK 73 straipsnio 3 dalies normos atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialiąja norma ir varžytynių pradžią siejo su jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentu ir teisingai nustatė, kad varžytynės truko 30 dienų. Atsižvelgiant į aptartą, apelianto argumentas dėl varžytynių trukmės termino pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kitu atskirojo skundo argumentu apeliantas tvirtina, jog buvo netinkamai nustatyta iš varžytynių parduodamo turto vertė, nes nustatydamas parduodamo sklypo vertę ekspertas neatsižvelgė į žemės plėtros galimybes. Apelianto tvirtinimu, jis jau yra pradėjęs žemės paskirties keitimo procedūras.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, eksperto nustatytos turto kainos pagrįstumo teisinis kvalifikavimas jau atliktas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas antstolės patvarkymas atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjo iš varžytynių parduodamo turto vertei nustatyti (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-1433-262/2014). Minėtoje byloje apeliantas rėmėsi analogiškais argumentais dėl eksperto nustatytos turto kainos teisėtumo, nurodydamas, kad ekspertas neįvertino galimybės keisti žemės paskirtį. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta kaina. Teismas įvertino apelianto argumentus dėl žemės paskirties keitimo galimybių ir pripažino, kad skolininkas neturi realių galimybių pakeisti žemės paskirtį, nes tokio sutikimo nedavė įkeisto sklypo įkaito turėtojas. Nors skolininkas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo teisę be AB DNB banko sutikimo pakeisti ginčo sklypo paskirtį, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas.
Apeliantas kaip nauja aplinkybe remiasi 2014-10-21 įsigaliojusia nauja sutrumpinta žemės paskirties keitimo procedūra, tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu apeliantui nepripažinta subjektinė teisė tokias procedūras atlikti be įkaito turėtojo sutikimo.
Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.