Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), procesinius dokumentus įteikiant atsakovui per jo darbovietę, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad akcinė bendrovė „Swedbank“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė „Hansabankas“) ir atsakovas A. Š. 2010 m. vasario 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-014092-VA, pagal kurią akcinė bendrovė „Swedbank“ suteikė atsakovui 30631,00 Lt dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą iki 2015 m. sausio 27 d. bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl akcinė bendrovė „Swedbank“ 2013 m. vasario 6 d. kreipėsi į atsakovą raštu Nr. SR-13-5143 ragindama padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Kadangi atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį ir skolos per pradinio kreditoriaus nustatytą terminą nepadengė, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.

Akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią 2013 m. vasario 26 d. akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo A. Š. atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Iš byloje pateikto išrašo iš AB „Swedbank“ bylų priėmimo-perdavimo akto prie 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 matyti, kad ieškovė minėtos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo turtines prievoles, kylančias iš 2010 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 10-014092-VA, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pagrindinę skolą, tai yra 5643,80 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir 6506,40 Eur dydžio palūkanas, kurios ieškinyje nėra detalizuotos. Iš prie ieškinio pridėtų palūkanų paskaičiavimo aktų, matyti, kad palūkanos paskaičiuotos nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d., taikant 18,90 proc. metinę kredito palūkanų normą bei pridedant reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą palūkanų sumą. Tačiau įvertinus 2019 m. rugsėjo 25 d. palūkanų skaičiavimo akte nurodytas pastabas, kad atsakovo įmokomis buvo padengtos reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos palūkanos bei po atsakovo atliktų įmokų palūkanų likutis yra 1901,69 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., o palūkanos nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. – 4304,71 Eur. Iš viso palūkanų likutis yra 6206,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė jos prašomų priteisti 6506,40 Eur dydžio palūkanų, todėl priteistina rašytiniais įrodymais pagrįsta 6206,40 Eur palūkanų suma (CPK 178 straipsnis), kuri priteistina iš atsakovo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 507,94 Eur delspinigių ir 585,58 Eur palūkanų delspinigių po 0,05 proc. nuo kiekvienos pradelstos mokėti dienos. Laiku nesumokėjęs priklausančių mokėjimų, atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 proc. delspinigius nuo kiekvienos pradelstos dienos už 180 dienų. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai ir palūkanų delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintini iki 0,05 procento už vieną pradelstą dieną, t. y. už 180 dienų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 507,94 Eur delspinigių suma (5643,80 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl delspinigių ir palūkanų delspinigių priteisimo atmestina.

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl 5643,80 Eur skolos, 6206,40 Eur palūkanų ir 507,94 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas bei įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205, 6.245, 6.261 straipsniai).

Atsakovas laiku negrąžino suteiktą kreditą, todėl privalo mokėti kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki visos kredito sumos grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinos sutartinės 18,90 procentų palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos, pagal 2010 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 10-014092-VA nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 291,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Jai iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 93,31 procento ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 271,53 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, naudai:

– 5643,80 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) skolos;

– 6206,40 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešis eurus 40 ct) palūkanų;

– 507,94 Eur (penkis šimtus septynis eurus 94 ct) delspinigių;

– 18,90 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, tai yra 5643,80 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 271,53 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.